"Facebook" naudoja kanalus. Nerimas ir nepakankamumas sako maza tyrima

Socialiniu tinklu, pvz., "Facebook" ir "Twitter", naudojimas gali sukelti nerima ir didinti nepakankamumo jausmus, teigia "The Telegraph" pirmadieni paskelbus nedidele JK studija.
Tyrimo, kuri uzsake labdaros nerimas Jungtines Karalystes, tyrejai Salfordo universiteto verslo mokykloje apklause 298 zmones apie ju naudojimasi socialine ziniasklaida ir kaip jie paveike juos. Labdara taip pat atliko keleta mazesniu issamu savo tyrima.
Narkotiku Britanijos vyriausiasis vykdomasis direktorius Nicky Lidbetter pranese, kad jei zmones jau yra linke i nerima, tai, atrodo, papildomas spaudimas is technologijos veikia kaip "iveikimo vieta", kad zmones "jauciasi labiau nesaugus ir labiau pribloksti".
Lidbetteris sake, kad buvo stebetis, kiek daug respondentu atrode, kad negalejo ignoruoti ju dalykeliu poreikiu, ir nustate, kad vienintelis budas gauti pertrauka nuo ju buvo isjungti.
Klinikine psichologe dr. Linda Blair sake "The Telegraph", kad vienas is klausimu yra toks, kad zmones elgiasi taip, tarsi technologija jas kontroliuoja, o ne atvirksciai:

"Mes galime isjungti mini programas, bet daugelis is musu pamirso", - pridure ji.
Pagal The Telegraph straipsni mokslininkai nustate:

Nuo 2012 m. Geguzes "Facebook" turi daugiau kaip 900 milijonu aktyviu vartotoju visame pasaulyje.
• Daugiau nei puse (53%) respondentu teige, kad socialines ziniasklaidos svetainiu naudojimas pasikeite, o puse (51%) teige, kad poveikis buvo neigiamas.


• Tie, kurie sake, kad ju gyvenimas pablogejo socialines ziniasklaidos, taip pat pranese, kad jausdavo maziau isitikine, palygindami savo laimejimus su savo internetiniu draugu rezultatais.


• Du trecdaliai respondentu teige, kad po naudojimosi svetainemis jiems sunku atsipalaiduoti ir miegoti.


• Daugiau nei 60 proc. Respondentu teige, kad vienintelis budas, kaip jie gali gauti pertrauka, buvo isjungti ju programas: vienas is triju sake, kad tai padare keleta kartu per diena.


• Daugiau nei puse (55%) respondentu teige, kad jie jauciasi "nerimaujantys ar nepatogus", kai negali patekti i savo socialine ziniasklaida ar el. Pasto paskyras.


• Ketvirtadalis respondentu, susidurusiu su konfrontacijomis internete, patyre sunkumu asmeniniuose ir darbo santykiuose.

Taciau tai, kas nera aisku is tokio mazo tyrimo, kuriame nagrinejami tik pranesimu apie ziniasklaidos naudojimo, emociju ir elgesio rysiai, yra tai, kad sunku pasakyti, kas sukelia tai: ar socialines ziniasklaidos naudojimas sukelia daugiau nerimo ir nesaugumo, ar zmones, kuriems jau budingi sie pozymiai, pritraukia prie socialines ziniasklaidos ir (ar) maziau pasipriesina ju poveikiui?
Daugiau nei 900 milijonu vartotoju visame pasaulyje "Facebook" ir jos naudojimas yra auganti moksliniu tyrimu sritis. Tiek daug, kad 2011 m. Geguzes men. Norvegijos komanda paskelbe, kad sukure psichologine skale, skirta "Facebook" priklausomybes matavimui, kuri, jos tikimybe, pades mokslininkams, tiriantiems problemine elgsena, susijusia su socialines terpes naudojimu.
Viena is "Bergen universiteto" ("UiB") dr. Cecilie Andraessen dr. Cecilie Andraessen teige, kad ji ir jos kolegos pastebi, kad zmones, naudojantys "Facebook", labiau linke buti tie, kurie del nerimo ir socialinio nesaugumo .

"Mes taip pat nustateme, kad zmones, kurie yra nerima kelianti ir socialiai nesaugus, naudojasi" Facebook "daugiau nei tie, kurie turi mazesnius tasku rodiklius, tikriausiai todel, kad nerima keliantiems zmonems lengviau bendrauti per socialine ziniasklaida, o ne asmeniskai", - sake ji. paspauskite tuo metu.
Norvegijos komanda taip pat nustate, kad zmones, kurie yra labiau organizuoti ir plataus uzmojo, linke nebuti priklausomi nuo "Facebook" ir labiau linke naudoti socialine ziniasklaida kaip neatskiriama darbo ir tinklu kurimo dali.
Veliau Kanados Ontarijo universiteto Vaterlo universiteto moksliniai tyrimai padare isvada, kad nors teoriskai, skatindami ir tobulindami draugyste, "Facebook" gali buti puiku zmonems su maza savigarba, praktiskai vartotojai, turintys mazai savigarbos, atrodo elgtis neproduktyviai, bombarduojant savo draugus su negatyviais pyrageliais apie savo gyvenimus ir padaryti save maziau malonus.
"Waterloo" absolventas Amanda Forestas teige, kad zmones su maza savigarba gali jaustis saugus, kai "Facebook" atskleidzia asmenines informacijos atskleidimo galimybes, taciau jie gali netaikyti jokios naudos:
"Jei kalbate su kuo nors asmeniskai ir ka nors pasakote, galite gauti tam tikru pozymiu, kad jiems tai nepatinka, kad jie yra linke isgirsti jusu negatyvuma", - teige Misko spauda.

Taciau ji sake, kad kai zmones blogai reaguoja i "Facebook" irasa, jie atrodo laikomi save patys:
"" Facebook "nemato daugumos reakciju", - sake "Forest".
Taip pat yra tam tikru irodymu, kad socialines ziniasklaidos naudojimas itakoja nuotaika skirtingai nuo kitu reikalavimu.
Anksciau siais metais dr. Maurizio Mauri is Zmogaus, kalbos ir aplinkos mokslu instituto, esancio IULM universitete Milane, Italijoje, ir kolegos, pranese apie tyrimo isvadas, kuriose jie ismatavo 30 fiziniu ir psichologiniu atsakymu, kai jie naudojosi "Facebook", atliko stresa uzduotis ar tiesiog atsipalaidaves, ir atrado, kad kiekviena is siu veiklu daro skirtinga poveiki nuotaikai ir ikvepimui.
Kai ju savanoriai naudojosi "Facebook", ju biologiniai atsakai (pvz., Odos laidumas, kraujo turio impulsas, smegenu pliupsnio modeliai, raumenu aktyvumas, kvepavimo aktyvumas ir mokinio issipletimas) atitiko tai, ka Mauri ir jo kolegos apibudino kaip "branduolinio srauto busena" kad tyrejai pradeda apibudinti objektyviais matavimais. Kai kurie teigia, kad tai yra valstybe, kurioje zmones jaucia didele itaka ir dziaugiasi, ka jie daro, ir kur ju igudziai yra gincytini. Kiti sako, kad tai yra biologiniu atsakymu klonas, del kurio zmones nori pakartoti savo patirti.
Parase Catharine Paddock, PhD