Viskas apie funkcinius neurologinius simptomu sutrikimus

Turinys

1. Simptomai
2. Priezastys
3. Rizikos veiksniai
4. Diagnoze
5. Dazniausios klaidingos diagnozes
6. Gydymas
7. Outlook

Funkcinis nervu sistemos simptomu sutrikimas, taip pat vadinamas konversijos sutrikimu, yra sudetinga bukle, kai pacientams pasireiskia fiziniai neurologiniai simptomai, taciau nervinei sistemai nera aiskios strukturines problemos. Tiksli priezastis nera visiskai suprantama, nors stresas gali buti pagrindinis veiksnys.

Pasak Nacionalines retu sutrikimu organizacijos, manoma, kad funkcinis neurologiniu simptomu sutrikimas (FND) pasitaiko 14-22 atveju 100 000 zmoniu.

Nors tai gali paveikti vaikus, FND dazniau pasitaiko paaugliams ir suaugusiesiems. Kaimo vietoviu gyventojams ir kariniam personalui gali buti didesne FND rizika nei kitoms grupems.

Simptomai

Funkciniu neurologiniu simptomu sutrikimu priezastis nera zinoma.

Asmenys, turintys FND, turi fiziniu simptomu. Taciau sie simptomai neturi fizines priezasties ir daznai yra susije su emocine ar psichine krize.

Asmuo, turintis FND, nekontroliuoja simptomu, kuriuos jie patiria ir kurie samoningai ar samoningai negamina.

Tipiski FND pozymiai ir simptomai yra sie:

• kurtumas ar klausos sutrikimai
• sunku susikaupti
• sunku rijoti
• nuovargis
• sutrikes judejimas
• reagavimo trukumas
• balanso praradimas
• pojuciu, tokiu kaip kvapas ar prisilietimas, praradimas
• atminties problemos
• tirpimas
• skausmas raumenyse, odoje ar sanariuose
• paralyzius
• traukuliai
• kalbos problemos
• dilgciojimo pojutis odoje
• drebulys
• twitches
• regejimo problemos
• silpnumas

Simptomu trukme ir sunkumas

Simptomai gali kilti arba islikti, arba jie gali islikti, ir jie gali skirtis priklausomai nuo ju sunkumo ir vietos.

Daugeliu atveju simptomai isnyksta per trumpa laika. Taciau kai kuriems zmonems jie gali trukti menesius ar metus ir gali trukdyti zmogui gebeti dirbti ir vykdyti kasdienes veiklas.

Pasak "FND Hope", ne pelno siekiancios pacientu organizacijos, skirtos zmonems su FND, FND simptomai gali buti tokie pat kaip issetine skleroze (MS) arba Parkinsono liga.

Priezastys

Tiksli FND priezastis nera zinoma.

Viena is teoriju yra tai, kad FND sukelia "vidini konflikta", o simptomai yra organizmo bandymas isspresti si stresa.

Pavyzdziui, zmogus, kuris mano, kad smurtas yra neteisingas, bet jauciasi linkes smurtiskai reaguoti i traumine situacija, rankose ar kojose gali isnykti kaip budas uzkirsti kelia norui iveikti ar uzkirsti kelia.

Taciau kai kurie zmones gali sukurti FND, net jei nera streso ar depresijos.

Kai kurie tyrimai parode, kad zmones su FND sumazino funkcini rysi tam tikrose ju smegenu dalyse, iskaitant tas, kurios kontroliuoja raumenis ir jausmus. Tai rodo, kad organizmas truksta fizinio judejimo ar veiksmu kontroles.

Rizikos veiksniai

Veiksniai, kurie gali padidinti FND sukurimo rizika, yra sie:

• disociaciniai sutrikimai
• asmenybes sutrikimai
• kankinant gyvenimo ivykius
• vaikystes traumos
• turintys seimos nari su FND

Diagnoze

Psichiatras gali dirbti kartu su neurologu diagnozuoti FND.

FND diagnozavimas gali uztrukti ilga laika, nes simptomai nera sukelti esminiu fiziniu bukliu ir gali imituoti daugelio kitu sutrikimu simptomus. Gydytojai neturetu diagnozuoti FND remdamiesi tuo, kad kitu salygu tyrimai pasirode neigiami.

Daugeliu atveju diagnozei bus itraukti tiek neurologai, tiek psichiatrai. Neurologas pades isvengti pagrindiniu neurologiniu salygu, o psichiatras gali atmesti kitas psichologines priezastis ir patvirtinti FND diagnoze.

Nors nera standartinio FND patikrinimo testo, diagnozei dazniausiai naudojami sie bandymai:

Sveikatos vertinimas ir fizinis egzaminas

Gydytojas atkreips demesi i visus simptomus, kuriuos patiria asmuo, ir paprasys apie gyvenimo pokycius, traumas ir pagrindinius stresorius. Gydytojas taip pat gali atlikti visa medicinos istorija ir seimos istorija.

Gydytojas taip pat gali atlikti funkcinius tyrimus norint patikrinti, ar nera iprastu refleksu, pusiausvyros problemu ir fiziniu judesiu.

Kokie testai naudojami issetines sklerozes diagnozei?Issetine skleroze yra nenuspejamas, silpnejantis centrines nervu sistemos sutrikimas. Suzinokite daugiau, kaip tai diagnozuojama.Skaityti dabar

Vaizdo tyrimai

Rentgeno spinduliu ir MR skenavimas gali nustatyti, ar simptomai yra susije su smegenu suzalojimais ar neurologiniais sutrikimais.

EEG (elektroencefalogramos) nuskaitymas gali stebeti smegenu bangas, leidziant gydytojams aptikti smegenu elektrinio aktyvumo problemas, tokias kaip epilepsija.

DSM kriterijai

Psichiatras naudos diagnozavimo kriterijus, nustatytus Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostikos ir statistikos psichikos sutrikimu diagnostikos ir diagnostikos (DSM-5) diagnozei nustatyti.

Kad butu diagnozuota FND, zmones:

• turi tureti viena ar daugiau simptomu, turinciu itakos ju judejimui ar jausmui, ir neapsaugo ju samoningai
• negali simptomai priskirti narkotiku vartojimui ar fizinei ar neurologinei buklei
• gali simptomus priskirti trauminiam ar stresiniam ivykiui (nors tai ne visada turi buti)

Dazniausios klaidingos diagnozes

Del FND simptomu yra galimybe netinkamai diagnozuoti bukle.

2005 m. Perziura rodo, kad nuo 1970 m. FND netinkamo diagnozavimo rodiklis vidutiniskai sieke mazdaug 5 proc. Kitoje ataskaitoje teigiama, kad 41 proc. Retuju ligu serganciu zmoniu bent viena karta bus klaidingai diagnozuota.

Dazniausiai klaidingi diagnozes apima:

• Guillain-Barre sindromas: Retas autoimuninis sutrikimas, pasireiskiantis raumenu silpnumu ir skausmu.
• ZIV ar AIDS.
• Sveikos nerimas: Psichologinis sutrikimas, kuriam budingos pernelyg dideles mintys apie nediagnozuojama liga.
• Lupusas: Autoimunine liga, kurios simptomai yra nuovargis ir sanariu skausmas.
• Myasthenia gravis: Raumenu silpnumo sutrikimas.
• Neurologiniai sutrikimai: Sutrikimai, kurie turi itakos centrinei nervu sistemai, pavyzdziui, epilepsija, issetine skleroze, polineuropatija ir Parkinsono liga.
• Stuburo smegenu pazeidimas.
• Insultas.

Gydymas

Fizine terapija gali padeti gydyti fizinius FND simptomus.

Kai kuriems FND sergantiems zmonems simptomai gali issivystyti be gydymo, ypac po to, kai yra tikri, kad ju simptomai nera susije su rimtesne sveikatos bukle.

Taciau gydymas gali buti naudingas tiems, kurie:

• kitos (kartu pasitaikancios) psichologines salygos
• sunkus FND simptomai
• simptomai, kuriuos letai isspresti
• pasikartojantys simptomai

Paprastai gydytojai rekomenduoja gydymo derini. Sios proceduros apima:

• Psichoterapija. Zmones su FND, susijusiais su stresiniu ar traumuojanciu ivykiu arba pagrindine psichine sveikatos bukle, gali buti naudingi dirbdami su psichoterapeutu ar psichologu. Kai kurie FND asmenys isgyvena kognityvinio elgesio terapija (CBT).
• Fizine terapija. FND fiziniai simptomai, pavyzdziui, judesio sutrikimas arba raumenu silpnumas ar skausmas, gali buti gydomi fizine terapija.
• Vaistas. Anti-nervingumo vaistai ar antidepresantai gali padeti gydyti stresa ar nerima, del kurio atsiranda FND.
• Transkranialine magnetine stimuliacija (TMS). Sis gydymas naudoja magnetinius laukus tam tikru smegenu daliu stimuliavimui. Kai kuriose ataskaitose teigiama, kad TMS yra naudinga zmonems su FND, taciau sioje stadijoje yra ribotu irodymu.
• Gyvenimo pokyciai. Kai kuriems zmonems su FND gali buti naudinga uzsiimti veikla, kuri mazina stresa ir nerima, pvz., Joga, meditacija ir raumenu atpalaidavima. Sumazinti stresa taip pat gali valgyti subalansuota mityba, miegoti pakankamai, palaikyti teigiamus santykius ir islaikyti gera gyvenimo kokybe.

Outlook

Simptomu trukme ir sunkumas skiriasi nuo zmogaus iki zmogaus. Paprastai simptomai nera pavojingi gyvybei, taciau atsirandancios komplikacijos gali buti silpnejancios arba sumazinti zmogaus gyvenimo kokybe.

Kai tik isitikines, kad ju simptomai nera susije su fizine bukle ar rimta liga, daugelis FND serganciuju atsigauna.

Taciau kai kuriems zmonems velesniame etape gali pasireiksti nuolatiniai simptomai, pasikartojantys simptomai ar nauju simptomu atsiradimas, ypac jei:

• gydymas atidedamas
• simptomai vystosi letai
• simptomai greitai nepagereja
• simptomai nera susije su stresu
• simptomai yra drebulys ar traukuliai
• egzistuoja psichologines salygos

Kada pamatyti gydytoja

Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, jei asmuo patiria bet kuri FND pozymius ir simptomus, ypac jei simptomai gali buti susije su kitomis ligomis. Esant tokioms situacijoms, ankstyva intervencija gali buti svarbi pagrindinei problemai isspresti.

Ankstyvas isikisimas yra taip pat svarbus, nes neapdorotas FND gali sukelti papildomu komplikaciju ar silpnejimo.