lt.3b-international.com
Kaip greitai smegenys veikia maisto sveikuma, gali itakos mitybos savikontrole
Kai kurie zmones gali laikytis sveiku maisto produktu be jokiu problemu, o kiti randa sokolada ir pyraga, pernelyg viliojantys atsisakyti. Dabar naujas tyrimas rodo, kad musu mitybos savikontrole gali priklausyti nuo to, kaip greitai musu smegenys nusprendzia, ar maistas yra sveikas, ar ne.
Tyrejai teigia, kad zmones, turintys maza mitybos savikontrole, labiau linke i maisto skoni vertinti sveikata.
Mokslininku komanda, vadovaujama Kalifornijos technologijos instituto absolventu Nicolette Sullivan, paskelbia savo isvadas zurnale Psichologinis mokslas.
Pries atlikdami tyrima, mokslininkai hipoteze, kad zmones dazniausiai maista parenka pagal skoni, o maisto sveikumas sprendimu priemimo procese yra uzpakaline.
Komanda paaiskina, kad zmones intuityviai zino, kokius maisto produktus jiems patinka ir kurie jiems nepatinka, atsizvelgiant i ju skoni, bet kad jie turi suzinoti apie maisto sveikuma, todel maziau tiketina, kad jis yra pagrindinis veiksnys, lemiantis maisto pasirinkima.
"Ka mes norejome suzinoti, kada maisto skonis pradeda integruotis i pasirinkimo procesa ir kokiu momentu sveikata yra integruota", sako Sullivanas.
Norint pasiekti savo isvadas, tyrejai idarbino 28 savanoriu, kurie nebuvo valgyti 4 valandas, kad butu individualiai ivertintas 160 maisto produktu skaleje nuo -2 iki 2. Dalyviai buvo paprasyti ivertinti ju sveikuma, skoni ir kiek jie norejo valgyti. kiekvieno maisto tyrimo pabaigoje.
Tada mokslininkai atsitiktinai suporavo 280 to paties maisto, o dalyviai juos perziurejo kompiuterio ekrane. Tiriamiems asmenims buvo paprasyta naudoti kompiuterine pele, kad spragteletu ant kiekvienos poros pageidaujamo maisto.
Naudodama nauja peliu stebejimo ir statistine technologija komanda sugebejo ivertinti, kaip greitai - pagal milisekundziu masta - dalyvis pasirinko maisto pasirinkima, pagrista kokybiskumu ar sveikumu.
Galimybe gauti maisto pasirinkima gali buti naudinga ilgiau
Apskritai mokslininkai nustate, kad informacijos apie skoni itaka dalyviu maisto pasirinkimams buvo 195 milisekundziu anksciau nei informacija apie sveikata. Be to, komanda nustate, kad 32% dalyviu nepateike maisto pasirinkimu pagal sveikatos informacija.
Be to, Sullivanas ir jos komanda suskirste dalyvius i dvi grupes: asmenis, kurie pasirinko sveikuosius maisto produktus, nurodydami auksta savikontrole, ir tuos, kurie pasireiske zema savikontrole pasirinkdami nesveika maista.
Jie nustate, kad dideles savikontroles dalyviai laiko, kad maisto produktu sveikata apie 323 milisekundes anksciau nei mazas savikontroles lygis, o tai reiskia, kad kuo greiciau zmogus laiko nauda sveikatai sveikatai, tuo didesne tikimybe pasirinkti sveika maista.
Tyrimo rezultatai paaiskinami toliau pateiktame vaizdo irase:
Sullivanas sako, kad ju rezultatai rodo, kad gali buti naudinga ilgiau rinktis maista:
"Kadangi mes zinome, kad skonis pasirodo pries sveikata, mes zinome, kad jis turi pranasuma galutiniame sprendime. Taciau kai sveikata atsiranda internete, jei laukiate - leidziant ilgiau kaupti informacija apie sveikata - tai gali sukelti sveikatai galimybe sugauti i virsu ir itakoti pasirinkima ".
Be to, bendrai autorius Antonio Rangel sako, kad grupes isvados taip pat gali tureti itakos maisto produktu zenklinimui, o tai reiskia, kad tam, kad gaminio kaloriju turinys labiau matomas, tai gali itakoti tai, kaip greitai zmogaus intelekto procesai apdoroja informacija. "Mes nezinome, bet sis tyrimas atveria tokias galimybes", - priduria jis.
Tolesniuose tyrimuose "Sullivan" ir jos komanda planuoja istirti laiko ir maisto pasirinkimo tarpusavio rysi didesneje kohortoje. Jie taip pat nori naudoti peles sekimo technologija, kad ivertintu savikontrole, taupydami ir isleidziant pinigus.
Praeitais metais, Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, kuriame siuloma, kad socialines normos itakoja musu maisto pasirinkima.
Pasak mokslininko, inkstu donorams turetu buti skiriamas "reguliuojamas mokamas atidejinys"
Asmeniskai kalbant apie straipsni, paskelbta bmj.com siandien, Sue Rabbitt Roff is Dundee universiteto paaiskina: "Atejo laikas istirti, kaip moketi uz gyva inkstus Jungtineje Karalysteje pagal grieztas taisykles, kurios uztikrina prieiga prie nuosavybes". "Roff" palaiko organizacija, kurioje prieslaikinio ir pooperacinio gydymo vertes butu lygiavertes tai, ka siuo metu jos skiria inkstu donorams Jungtineje Karalysteje, standartinis mokejimas taip pat butu lygus vidutinems Jungtines Karalystes metinems pajamos apie 28 000 GBP.
Tyrejai is Romos universiteto La Sapienza (Italija) paaiskino, kad vyrai, sergantiems sirdies skydliaukes operacija, kurie vidutiniskai geria 25% mazesne kardiovaskulines chirurgijos, insulto, sirdies priepuoliu ir anksciau mirstanciu nuo sirdies ir kraujagysliu ligu rizika, palyginti su panasiais pacientais, kurie niekada negerba. Amerikos sirdies asociacijos mokslinese sesijose 2010 m., Cikagoje.
