Kaip siuolaikinis gyvenimas veikia musu fizine ir psichine sveikata

Siuolaikinis gyvenimas - tai daugialypis besivystanciu technologiju ir socialines ziniasklaidos rinkinys. Komunikacijos rinktuvai keicia kiekviena musu gyvenimo dali taip greitai, kad gali buti sunku koreguoti. Ar technologija ir ziniasklaida veikia musu fizine ir psichine sveikata?
Pastarojo desimtmecio technologiju ir socialines ziniasklaidos pazanga pereme musu gyvenimus. Ar jie veikia musu fizine ir psichine sveikata?

Technologija pagerino daugelio zmoniu gyvenima, beveik puse JAV suaugusiuju negalejo isivaizduoti gyvenimo be savo ismaniojo telefono.

Amerikieciu psichologines asociacijos stresas Amerikoje 2017 m. Apklausoje rodo, kad 99 proc. Suaugusiuju turi elektronini prietaisa, apie 86 proc. Turi kompiuteri, 74 proc. Turi ismanuji telefona ir 55 proc. Turi plansetini kompiuteri.

Tyrime taip pat teigiama, kad nuo 2005 iki 2015 m. Suaugusiuju, naudojanciu socialine ziniasklaida, procentas padidejo nuo 7 proc. Iki 65 proc., Tuo tarpu jaunu suaugusiuju nuo 18 iki 29 metu amziaus vartojimo rodiklis padidejo nuo 12 proc. Iki 90 proc. Tuo laikotarpiu.

Todel technologijos ir socialines ziniasklaidos naudojimas sparciai kyla. "Facebook" ir "Instagram" gali pasigirti 2 mlrd.

"The Associated Press-NORC" viesuju reikalu tyrimu centro atlikto tyrimo duomenimis, paaugliai nuo 13 iki 17 metu perkelia savo pageidaujamas socialines ziniasklaidos platformas ir siuo metu greiciausiai naudoja "Snapchat" ir "Instagram".

Pagrindines apklausos isvados buvo tai, kad apie 76 procentus paaugliu naudoja "Instagram", 75 procentai naudoja "Snapchat", 66 procentai naudoja "Facebook", 47 procentai naudoja "Twitter", o maziau nei 30 procentu naudoja "Tumblr", "Twitch" arba "LinkedIn".

Jie taip pat nustate, kad nors 91 procentas paaugliu naudoja iprastus tekstinius pranesimus, 40 procentu taip pat naudoja pranesimu siuntimo programas, tokias kaip "WhatsApp", "Kik" ar "Line".

Socialine ziniasklaida ir tekstiniai pranesimai tapo neatskiriama dalimi, kaip asmenys saveikauja su savo socialinemis grupemis. Tiesa sakant, daugeliui paaugliu ir jaunu suaugusiuju tekstiniu pranesimu ir socialines ziniasklaidos komunikacijos dabar yra labiau tiketina, nei saveika tarp zmoniu.

"Pastovaus tikrintojo" atsiradimas

Pastarojo desimtmecio technologines ir socialines ziniasklaidos pazanga isaugo "nuolatine kontrolieriaus". Nuolatinis tikrintojas yra asmuo, kuris nuolat, beveik obsesingai, tikrina savo el. Laiskus, tekstus ir socialines ziniasklaidos paskyras. Sis profilis yra sinonimas su 43 proc. JAV gyventoju.

Tokiu budu nuolat susijes yra susijes su aukstesniu streso lygiu. Be to, 18 proc. Asmenu nustate, kad technologija yra naudojama kaip svarbus streso saltinis.

Vidutiniskai dienai JAV 65 proc. Suaugusiuju nuolat tikrina asmeninius el. Laiskus, 52 proc. Ir 44 proc. Atitinkamai tikrina tekstus ir socialine ziniasklaida, o 28 proc. - apie darbo el. Laiskus.

Streso lygis tarp nuolatiniu saskiu yra zymiai didesnis nei jie yra tarp zmoniu, kurie daznai nesinaudoja technologijomis ir socialine ziniasklaida.

Pavyzdziui, 42 proc. Nuolatiniu tikrintoju nerimauja del socialines ziniasklaidos poveikio ju fizinei ir psichinei sveikatai, palyginti su 27 proc. Nepastoviu tikrintoju.

Be to, del technologijos rezultatu, daugiau pastoviu tikrintuvu, nei nekontinentu tikrintojai, jauciasi atsijunge nuo savo seimos, net jei jie yra toje pacioje patalpoje, ir daugiau nei trecdalis nuolatiniu tikrintuvu sako, kad jie greiciausiai nebus susitikti su draugais ir seima asmeniskai del socialines ziniasklaidos.

Skaitmeninis rysys ir gerove

Nors daugelis zmoniu tvirtai sutinka, kad dabar ir po to svarbus psichines sveikatos isjungimas arba skaitmeninio detox vartojimas, is tikruju tik 28 proc. Siu zmoniu periodiskai isjungia technologijas.

Per kartas 48 proc. "Millennials", 37 proc. "Gen Xers", 22 proc. "Boomers" ir 15 proc. Brandus nerimauja del neigiamo socialines ziniasklaidos poveikio ju fizinei ir psichinei sveikatai.

Saveikos su socialine ziniasklaida gali labai paveikti asmens gerove ir pasitenkinima. Daugelyje tyrimu buvo pastebeta, kad daugiau laiko, skiriamos socialinei ziniasklaidai, siejasi su padidejusia vienisumo ir depresijos rizika, o tai kelia klausima: ar nelaimingi zmones naudoja socialine ziniasklaida, ar socialines ziniasklaidos priemones veikia laime?

Laime

Neseniai Indianos universiteto mokslininku atliktame tyrime buvo nagrinejamas vadinamasis draugystes paradoksas, kuri patiria socialines ziniasklaidos vartotojai. Draugystes paradoksas nustato, kad vidutiniskai dauguma zmoniu yra maziau populiarus nei draugai socialineje ziniasklaidoje, todel gali sumazeti laime.

"Kiek mes zinome, niekada anksciau nebuvo irodyta, kad socialines ziniasklaidos vartotojai yra ne tik maziau populiarus nei vidutiniskai ju draugai, bet ir maziau laimingi", - teige svino tyrimo autorius Johan Bollen, Indianos universiteto Informatikos mokyklos daktaras ir kompiuterija.

"Sis tyrimas rodo, kad laime yra susijusi su populiarumu, taip pat tai, kad dauguma socialiniu tinklu zmoniu nera tokie laimingi kaip ju draugai del sios rysiu tarp draugystes ir populiarumo".

Apskritai tyrimas parode, kad socialines ziniasklaidos vartotojai gali patirti didesni socialinio nepasitenkinimo ir nepasitenkinimo lygi, palygindami savo draugu laime ir populiaruma.

"Linksmieji socialines ziniasklaidos vartotojai gali manyti, kad ju draugai yra labiau populiari ir siek tiek laimingesni nei jie yra, o nepatenkinti socialines ziniasklaidos vartotojai tures nelaimingu draugu, kurie vis dar atrodo laimingesni ir labiau populiarus nei vidutiniskai", - paaiskino profesorius Bollenas.

Izoliavimas

Socialinei ziniasklaidai praleistas laikas taip pat gali tureti itakos psichinei sveikatai.Pensilvanijos Pitsburgo medicinos mokyklos (Pitto) universiteto mokslininkai atliko nacionaline analize ir teige, kad kuo daugiau laiko, kai 19-32 metu amziaus suaugusieji praleidzia socialine ziniasklaida, tuo labiau tiketina, kad jie bus socialiai izoliuoti.

"Tai yra svarbus klausimas, kuri reikia istirti, nes psichines sveikatos problemos ir socialine izoliacija yra jaunu suaugusiuju epidemijos lygyje", - sake Pitto ziniasklaidos, technologiju ir sveikatos tyrimu centro direktorius Brianas A. Primackas.

"Mes esame esminiai socialiniai tvariniai, taciau siuolaikinis gyvenimas linkes mus suskaidyti, o ne mus kartu sujungti. Nors gali atrodyti, kad socialine ziniasklaida pateikia galimybes uzpildyti socialine negaliojancia, manau, kad sis tyrimas rodo, kad tai negali buti sprendimas, kuri zmones tikejosi del."

Depresija

Kitame Pitto medicinos mokyklos atliktame tyrime taip pat nustatyta, kad ilgesni socialines terpes laikotarpiai yra susije su depresija jaunu suaugusiuju. Palyginti su zmonemis, kurie retkarciais tikrino socialine ziniasklaida, dazni tikrintojai buvo 2,7 karto labiau linke vystytis depresijai. Daugiau nei ketvirtadalis studentu buvo laikomi turinciais aukstus depresijos rodiklius.

Panasiai, isikure megstamiausio televizoriaus pasirodymo maratono stebejimo sesijai buvo susije su nuovargiu, nutukimu, vienatve ir depresija.

Taciau tyrimai, paskelbti 2008 m Kiberpsichologija, elgsena ir socialiniai tinklai sako, kad jus neturite is viso iseiti is socialines ziniasklaidos; tiesiog pakeisdami savo elgesi socialiniu tinklu svetainese ir retkarciais pasilike, gali padeti pakelti nuotaika.

"Pastebeje ankstesnius tyrimus, siame tyrime nustatyta, kad" pasislepes "" Facebook "gali sukelti neigiamas emocijas. Vis delto ryskioje puseje, kaip parode ankstesni tyrimai, aktyvus rysys su artimais draugais, realiu gyvenimu ar" Facebook ", is tiesu gali padidinti savo geroves jausma ", - sake Biotechnologiju instituto Biotechnologiju institutas San Diego, CA, Brenda K. Wiederhold ir" Virtualio realybes medicinos institutas "Briuselyje, Belgijoje.

Vaikai ir seimos, skaitmeniniai rysiai

Tevai daznai stengiasi islaikyti pusiausvyra tarp seimos ir skaitmeniniu rysiu, ir jie gali susidurti su nuolatiniu kova, bando apriboti savo vaiko ekrano laika. Tevu technologines prieziuros svarba sustiprina tokie irodymai kaip, pavyzdziui, rysys tarp rankinio ekrano laiko ir kalbos uzdelsimo maziems vaikams, rysys tarp mobiliuju prietaisu priklausomybes ir depresijos bei nerimo kolegijos amziu besimokanciuose studentuose ir rysys tarp ekrano ir zemesne miego kokybe.

Taciau ekrano laikas vaikams nera blogai. Moksliniai tyrimai, kuriuose nagrinejama daugiau kaip 120 000 paaugliu, nustate, kad irodymai, kuriais nustatomas rysys tarp ekrano laiko ir geroves, geriausiu atveju yra silpni, netgi esant auksciausiems dalyvavimo lygiams. Isvados, paskelbtos 2007 m Psichologinis mokslas, rodo, kad vidutinio ekrano naudojimas neturi itakos paaugliu gerovei.

Be to, 2006 m. Paskelbtas tyrimas Psichiatrijos ketvirtis nustateme tik maza rysi tarp pernelyg didelio ekrano laiko ir paaugliu depresijos bei nusikalstamumo lygio.

"Ivairiu tipu ekranai vis dazniau itraukiami i kasdieni gyvenima, nesvarbu, ar jie susije su issilavinimu, darbu, socializacija ar asmenine organizacija", - aiskina studiju lyderis prof. Kristoferis Fergusonas, Stetsono universiteto DeLend, FL. "Siauras ekrano laiko apribojimas gali neatitikti daugybes budu, kaip ekranai tapo butini siuolaikiniame gyvenime."

Su vis labiau populiarejanciomis sveikatos programomis smartphonachose depresija, stresas, nerimas ir miego trukumas gali buti sprendziami per ta pati laika, kiek reikia, norint rasti gera restorana.

Milijonai zmoniu patiria psichologine aklaviete ir nesugeba ieskoti psichines sveikatos paslaugu ar gauti ju pagalbos. Atsizvelgiant i tai, kad yra poreikiu ir paslaugu prieinamumo skirtumu, ismaniuju telefonu programos gali padeti suteikti nebrangiu ir idomiu gydymo strategiju.

Vaizdo zaidimai ir agresija

Vaizdo zaidimu veikla yra dar viena sritis, kuri igijo bloga reputacija, kai kurie tyrimai rodo, kad vaizdo zaidimu ir smurto sasaja. Vis delto tyrimas paskelbtas Komunikacijos leidinys nerado tokio rysio tarp filmu ir vaizdo zaidimu pastebimos agresijos ir realaus smurto.

"Visuomene turi ribota istekliu ir demesio skirti nusikalstamumo mazinimo problemai", - sake profesorius Fergusonas. "Yra pavojus, kad netinkamos problemos nustatymas, pvz., Smurtas ziniasklaidoje, gali atitraukti visuomene nuo neatideliotinu problemu, tokiu kaip skurdas, svietimas, profesiniai skirtumai ir psichine sveikata".

Johns Hopkins Bloomberg Visuomenes sveikatos mokykla Baltimoreje, MD, nustate, kad nors 4 valandos vaizdo zaidimu gali sukelti depresijos simptomus paaugliams, daznas socialines terpes naudojimas ir momentiniai prane ¹ imai gali svelninti siuos simptomus kai kuriems asmenims.

"Zaidziant vaizdo zaidimus 4 valandas per para gali buti nerimas keliantis elgesys, o ne kiekvienas, kuris tai daro, kyla pavojus susirgti priklausomybes ar depresijos simptomais", - sake tyrimo vadovas Michelle Colder Carras, doktorantas, departamento mokslu daktaras. "Bloomberg" mokyklos psichines sveikatos klausimais.

"Jei sie paauglys sedi zaidziant zaidimus kartu su savo draugais arba reguliariai bendrauodami su savo draugais internete, jie gali buti visiskai normalios raidos modelio dalis. Mes neturetume manyti, kad kiekvienas is ju turi problemu."

Nepaisant galimo pavojaus psichinei sveikatai, tendencijos per pastaraji desimtmeti rodo, kad technologiju ir socialines ziniasklaidos naudojimas dideja, todel greiciausiai sios problemos greiciausiai nebeliks, o iprociai greiciausiai nepasikeis.

Be to, kadangi rysys vis dar kelia ivairias musu darbo, namu ir socialinio gyvenimo aspektus, atsakymas gali buti nesvarbus, kaip sumazinti laika, naudojant tokius kanalus, ar galeti atsijungti per jungikli, ypac nuo interneto nutraukimo buvo susijes su padidejusiu sirdies susitraukimu dazniu ir kraujo spaudimu.

12 milijonu "Facebook" naudotoju tyrimas parode, kad socialines ziniasklaidos svetaines naudojimas yra susijes su ilgesniu gyvenimu. Taciau si koreliacija yra tik tada, kai "Facebook" padeda palaikyti ir stiprinti musu socialinius rysius realiame gyvenime.

Siuolaikinis gyvenimas gali padidinti tam tikru fiziniu ir psichines sveikatos problemu rizika, taciau siekiant islaikyti pusiausvyra tarp interneto ir realaus pasaulio socialiniu santykiu, tai gali padeti islaikyti musu psichine sveikata.

Be adatu be vakcinacijos nuo kvepavimo sistemos sindicines viruso virusu kudikiams

Vaikams iki 2 metu kvepavimo sistemos sincitialinis virusas (RSV) yra pagrindine kvepavimo ligu priezastis. Taciau Sylvia van den Hurk ir jos komanda is Saskatchewan universiteto uzsidaro virusa be adatos, o klinikiniai tyrimai turetu prasideti mazdaug dvejus metus. Van den Hurk paaiskino: "Tai viena is svarbiausiu jaunu kudikiu kvepavimo taku infekciju.

(Health)

Suteikti pacientams blogos naujienos - ivertinta mokymai

Neseniai paskelbtame leidinyje "Vezio edukacinis svietimas" pateikiama ataskaita apie medicinos studentu, dalyvavusiu vaizdo irasuose, patirti, kad praktikuojanciu sunkiasvoriu naujienu "standartizuotu pacientu" (angl. Standardized Patients - SP) teikima vaidintu pacientu, serganciu ivairiu tipu veziu serganciais pacientais, kurie gavo blogas medicinos naujienas. Tyrimas buvo atliktas siekiant ivertinti studentu supratima apie mokymo metodus, naudojamus blogoms naujienoms perduoti, taip pat nustatyti svietimo programos, sukurtos tokioms naujienoms perduoti, efektyvuma.

(Health)