Vanduo: ar mums tikrai reikia 8 stiklines per diena?

Turinys

1. Rekomenduojamas dienos vandens kiekis
2. Vandens saltiniai
3. Geriamojo vandens privalumai
4. Gydymas pratimai
5. Vanduo ir dehidracija zmogaus organizme
6. Skaiciuojant zmogaus vandens poreikius
7. Ka apie 8 x 8?
8. Per daug vandens
9. Atimti

Mes daznai girdime, kad turetume gerti astuonias 8-osios stiklines vandens per diena. Taciau yra tam tikru gincu del sio skaiciaus ir tai, kas is tikruju reiskia.

Vanduo yra pagrindine maistine medziaga. Butina islaikyti visas gyvenimo formas, o zmones gali gyventi tik kelias dienas be jo. Tai taip pat sveikas gerimas.

Sveikatos prieziuros institucijos ir kiti asmenys daznai skatina zmones vartoti 2 ar daugiau litru vandens per diena, taciau tai tik paprastas vanduo arba vanduo is kitu saltiniu?

Kai kurie saltiniai aprase sias rekomendacijas kaip "mita", o specialistai abejojo ??gairemis.

Kai kurie teigia, kad truksta moksliniu irodymu, kuriais pagristos pretenzijos, o kitos pazymi, kad koncepcijos rengejai itrauke pagrindini mineralinio vandens gamintoja.

Kiek paprasto vandens mums tikrai reikia?

Greiti faktai apie vandens suvartojima

Stai keletas pagrindiniu dalyku apie kasdieni vandens suvartojima. Daugiau informacijos ir papildomos informacijos rasite straipsnyje.

• Maistas ir skysciai, iskaitant vandeni, yra pagrindinis musu organizmo vandens saltinis.
• Patarimas gerti astuonias 8-osios stiklines vandens per diena nera pagristas irodymais.
• Reikalingas vandens kiekis priklauso nuo individualiu poreikiu ir aplinkybiu, iskaitant veikla ir klimata.
• Sveikas kunas naturaliai palaiko gerai sureguliuota skyscio pusiausvyra, ir troskulio mechanizmas mums sako, kai mums reikia daugiau.

Rekomenduojamas dienos vandens kiekis

Vanduo yra sveikas gerimas, kuris yra gyvybiskai svarbus. Bet kiek mums tikrai reikia?

1945 m. JAV maisto ir maitinimo taryba patare zmonems suvartoti 2,5 litrus (84,5 skyscio uncijos per diena), iskaitant skyscius is paruostu maisto produktu.

Siandien, Ligu kontroles ir prevencijos centrai (CDC) sako: "Nera rekomendacijos, kiek paprasto vandens suaugusieji ir jaunimas turetu gerti kasdien". Taciau yra rekomendaciju del viso skyscio suvartojimo is visu saltiniu.

2004 m. Medicinos institutas nustate, kad vyru apytikriai 2,7 litro, arba apie 91 skyscio uncijos (fl oz) viso vandens per diena moterims ir vidutiniskai apie 3,7 litrus (125 fl oz) per para.

Tai reiskia bendra is visu saltiniu gauta skysciu kieki per diena, kuris apibreziamas kaip "is maisto produktu vartojamo vandens kiekis, paprastas geriamasis vanduo ir kiti gerimai".

JAV 2015-2020 m. Dietos gairese nerekomenduojamas konkretus dienos vandens ar skysciu suvartojimas, taciau jie rekomenduoja rinktis paprasta, o ne kvapuji vandeni ir sultis su cukrumi.

Siuo metu nenustatytas aukstas vandens suvartojimo lygis, nors buvo zinoma, kad per dideli kiekiai turi neigiama poveiki.

Jungtineje Karalysteje Nacionaline sveikatos tarnyba (NHS) rekomenduoja vartoti 6-8 stiklines per diena arba 1,9 litro (beveik 34 fl0.oz), iskaitant maista turinti vandeni. Jie pazymi, kad si suma tinka vidutinio klimato salygoms. Karstesniame klimatyne jie sako, kad reikes daugiau.

Rekomenduojamas suvartojimas pagal amziu

Pagal amziu nera nustatyto fiksuoto skyscio kiekio, taciau sveikiems asmenims, kurie vidutinio klimato salygomis veikia vidutini aktyvuma, atsiranda keletas pavyzdziu.

Zemiau pateikiama vidutine kudikiu ir suaugusiuju suvartojamo vandens dalis:

Amziaus grupe	Vidutinis dienos skysciu kiekis
Kudikiai	Nuo 525 ml 3,5 kg naujagimiui iki 1200 ml 8 kg kudikiui per diena, kaip krutine arba ispilstyta piena
Suaugusieji nuo 19 iki 30 metu	Vidutiniskai 3,7 litro per diena vyru ir 2,7 litro moterims, priklausomai nuo klimato, veiklos, nestumo busenos ir sveikatos

Kudikiai

Formules kiekis arba motinos pieno kudikis kiekviena diena iki mazdaug 6 menesiu amziaus ima vidutiniskai 780 mililitru (ml) arba siek tiek daugiau nei 26 fl oz. Pries 6 menesiu amziaus, paprastas vanduo nerekomenduojamas.

Tai svyruoja nuo mazdaug 525 ml (mazdaug 18 kartu) per diena 3,5 kg naujagimiui iki 1200 ml per diena (45 fl oz) 8 kg kudikiui per 6 menesius arba apie 150 ml (5 fl oz) per kilogramo svorio per diena.

Tai yra proporcingai daugiau nei suaugusiuju poreikiai. Kai kudikiai pradeda vartoti kieta maista, jiems reikia maziau skysciu is pieno ir pieno.

Vaikai, vyresni nei 12 menesiu

Vaikai turetu buti skatinami gerti vandeni:

• pvz., po dantu valymo ir anksciau, metu ir po zaidimo metu mokykloje
• kai oras yra siltas
• kaip saldziu gerimu ir sulciu alternatyva

Sultys turetu buti sunaudojamos vienam stiklui per diena.

Tevams rekomenduojama laikyti gera edala, kad butu skatinami sveiki vandens vartojimo iprociai, o mokyklose turetu buti vandens fontanai ar lygiaverciai irenginiai.

Vaikai, serganti karsciavimu

Vaikams, kuriems yra dehidracijos pavojus, pavyzdziui, karsciavimas, CDC rekomenduoja:

Amzius	Reikalingas skystis
Iki 12 menesiu	3 puodeliai
1-3 metai	4 puodeliai
Nuo 4 iki 8 metu	5 puodeliai
Nuo 6 iki 13 metu	8 puodeliai
14 metu ir vyresni	11-13 puodeliai vyrams ir 8 - 9 puodeliai moterims

Jei vaikas serga karsciavimu, svarbu kreiptis i gydytoja. Gydytojas taip pat gali patarti gerti rehidratacijos tirpala, kad uztikrintu tinkama elektrolitu pusiausvyra.

Suaugusieji nuo 19 iki 30 metu

CDC nurodo skaiciai, rodantys, kad JAV 2005-2010 m. Dienomis jauni zmones tam tikroje diena geria vidutiniskai 0,45 litro arba 15 fl oz vandens, tuo tarpu suaugusieji isgerdavo vidutiniskai 1,2 litro arba 39 fl oz.

Dauguma suauge nuo 19 iki 30 metu yra tinkami suvartojamu kiekiu, rekomenduojamu is viso saltinio is visu saltiniu, kiekis:

• 3,7 litrai (arba apie 130 fl oz) vyrams
• 2,7 litro (apie 95 fl oz) moterims

Vienas is saltiniu teigia, kad zmogaus poreikiai gali svyruoti nuo 2,5 litru (84,5 coliu oz.), Jei sedimas iki 6 litru (203 oz.), Jei jis aktyvus ir gyvena siltu oru.

Moterims reikalavimai paprastai yra mazdaug 0,5-1 litro (nuo 17 iki 34 proc.) Mazesni nei vyrams, nes paprastai mazesne kuno mase.

Taciau nestumo metu moterims gali tekti papildomai 0,3 litro (10 oz.) Ir papildomai nuo 0,7 iki 1,1 litro (nuo 23 iki 37 oz) zindymo metu.

Vyresni suaugusieji

Vaisiai, darzoves, arbatos ir netgi kavos produktai yra veiksmingi hidratacijai.

Del senyvo amziaus suaugusiu zmoniu gali buti dehidratacijos ir pernelyg didelio hidratacijos pavojus del sveikatos bukles, vaistu, raumenu mases sumazejimo, inkstu funkcijos sumazejimo ir kitu veiksniu.

Nustatyta, kad vyresni suaugusieji, kurie yra gerai hidratuojami:

• maziau kritimo
• maziau uzkietejimas
• vyrams, yra mazesne slapimo pusles vezio rizika

Dehidratacija buvo susijusi su dazniau:

• slapimo taku infekcijos
• sumisimas
• inkstu nepakankamumas
• letesnis zaizdu gijimas

Skysciu poreikis priklauso nuo individo.

Keli tyrimai apzvelge vyresnio amziaus zmoniu skysciu ivedima ir isleidima, taciau bent vienas is ju padare isvada, kad jis nera zymiai skiriasi nuo jaunesniu zmoniu.

Tie, kurie rupinasi vyresnio amziaus zmonemis, skatinami reguliariai teikti skyscius ir padeti sunaikinti, ypac jei del mobilumo mazinimo sunkiau apsilankyti vonios kambaryje.

Is kur gaunami skaiciai?

Nors zinoma, kad vanduo gyvybiskai svarbus ir yra dehidratacijos prevencija, vartojimo rekomendacijos daugiausia grindziamos tyrimo rezultatais, rodanciais vidutines sumas, kurias vartoja zmones.

Isvados grindziamos prielaida, kad sios sumos turi buti apie optimalia hidratacija.

Yra mazai irodymu, kad specifiniai kiekiai daro ypatinga poveiki sveikatai.

Neimanoma apibrezti optimalaus suvartojimo, nes jie labai skiriasi pagal:

• veikla
• aplinkos salygos
• individualus veiksniai
• kuno mase
• lytis ir amzius
• sveikatos bukle, pavyzdziui, prasta inkstu funkcija
• vaistus, pvz., diuretikus
• ar nescia, ar zindote kudiki

Rekomendacijos, kad zmogus turetu gerti astuonis stiklines vandens per diena, taip pat neatsizvelgia i tai, kad didzioji dalis musu skysciu yra maisto ir kitu gerimu.

"Tik gerkite vandeni, kai troskate", - teigia tyrimasAr mums tikrai reikia geriamojo vandens rekomendaciju? Suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Vandens saltiniai

Vanduo kune ateina ne tik is geriamojo vandens.

Ivertinimai skiriasi, taciau pagal viena saltini:

• apie 20-30 proc. gaunama is maisto
• apie 60-70 procentu gaunama is geriamojo vandens ir kitu skysciu
• mazas procentas, apie 10 procentu yra "metabolinis vanduo", kuri gamina lasteles normaliomis lasteliu funkcijomis

Kuo aktyvesnis yra kunas, tuo didesnis vandens kiekis kraujyje.

Kai kurie tyrimai rodo, kad apie 20 proc. Vandens suvartojamos is maisto produktu, o likusi dalis - nuo skysciu. Tai priklauso nuo dietos. Didesnis svieziu vaisiu ir darzoviu suvartojimas reiskia didesni vandens kieki is maisto produktu.

Metabolinis vanduo sudaro apie 250-350 ml (8,4-11,8 fl oz) per diena.

Vandens kiekis maisto produktuose

Stai keletas ivairiu maisto produktu ir skysciu vandens kiekio pavyzdziu:

Vandens kiekis procentais (%)	Maistas ar gerimas
100%	Vanduo
90-99%	Riebalu neturintis pienas, arbata, kava, sultingi vaisiai, tokie kaip braskes ir kotletai, darzoves, tokios kaip salotos, salierai ir spinatai
80-89%	Vaisiu sultys, jogurtas, vaisiai, tokie kaip obuoliai, kriauses ir apelsinai, darzoves, pvz., Morkos, ir virti brokoliai
70-79%	Bananai, avokadai, keptos bulves, nameliai ir ricotta suriai
60-69%	Pasta, pupeles ir zirniai, zuvys, tokios kaip lasisos, vistienos krutines ir ledai
30-39%	Duona, bageles ir Cedaro suris
1-9%	Riesutai, sokoladiniai slapukai, krekeriai, grudai
0%	Aliejai ir cukrus

Bute arba ispilstytas vanduo?

Buteliuose ir vandentiekio vanduo yra vienodai efektyvus organizmo drekinimui.

Buteliu ar vandentiekio vanduo yra vienodai veiksmingas organizmo drekinimui. Kalbant apie hidratacija, tyrimai Jungtineje Karalysteje nepastebejo jokio reiksmingo skirtumo tarp geriamuju.

Mineraliniai vandenys turi skirtingus mineralu kiekius, priklausomai nuo to, is kur jie yra, taciau tai taip pat nera reiksmingas, nes dauguma mineralu yra is kitu maistiniu saltiniu.

Ka apie kava?

Manoma, kad kofeino gerimai dehidratuoja, o ne drekina, nes mano, kad jie turi diuretiku poveiki musu vandens balanso.

Kai kurie tyrimai, skirti isbandyti, kaip kofeino skysciai veikia hidratacija, parode, kad arbata ir kava is tikruju yra geri vandens saltiniai ir neleidziama dehidratuoti.

Vienas is 18 sveiku suaugusiu vyrisku tyrimu nustate, kad po skirtingu kofeino, nekofeino, kaloriju ir nealkoholiniu gerimu reiksmingo poveikio hidratacijai skirtumas, nustatytas pagal kuno svori, slapima ir kraujo tyrimus.

"Patariame zmonems neatsizvelgti i kofeino gerimus, kurie yra kasdienio skysciu vartojimo dalis, nera pagristi", - teigia mokslininkai.

Kitas daro isvada, kad "nera dehidratacijos ir vidutinio sunkumo dienos kavos suvartojimo irodymu".

Geriamojo vandens privalumai

Vanduo butinas kunui. Tai:

• reguliuoja temperatura
• tepina sanarius ir kaulus
• apsaugo nugarkauli ir kitus jautrius audinius
• pasalina atliekas is kuno

Trumpalaikes ismokos

Sveikas skystis, iskaitant vandeni, apsaugo nuo dehidratacijos.

Trumpalaikiai dideles dehidratacijos simptomai yra:

• neaiskus mastymas
• nuotaikos pokytis
• perkaitimas
• jausmas troskulys ir burnos dziuvimas
• nuovargis
• galvos svaigimas
• galvos skausmas
• burnos dziuvimas, akys ir lupos
• slapinantis maziau nei paprastai

Perkaitimas gali sukelti organu zala, koma ir mirti.

CDC ragina zmones isitikinti, kad jie geria pakankamai vandens pries fizini darba, jo metu ir po jo, ypac jei tai susije su karstu klimatu. Tai gali padeti islaikyti budruma ir efektyvuma.

Karsioje aplinkoje kiekviena 15-20 minuciu gali prireikti vienos 8-uncijos puodelio, bet ne daugiau kaip 48 uncijos per valanda, nes tai gali sukelti hiponatremija, maza natrio kieki.

Paprastas vanduo suteikia hidratacija, nesudarant kaloriju ir nepakenkiant dantu sveikatai. Sportiniai gerimai gali buti naudingi nuosaikiai, taciau per daug jie prides nereikalingo cukraus prie kuno.

Ilgalaikes naudos

Tyrimai rodo, kad ilgalaike geriamojo vandens nauda gali buti mazesne rizika:

• kolorektalinis vezys ir slapimo sistemos vezys
• sirdies liga
• slapimo taku infekcijos
• inkstu akmenys
• viduriu uzkietejimas
• aukstas kraujo spaudimas
• insultas

Taciau tokia galima ilgalaike nauda taip pat priklauso nuo daugybes kitu veiksniu.

Be to, tyrimo dalyviai, turintys mazesne siu salygu rizika, vis dar gere maziau nei 8 astuonis 8 taskus vandens per diena.

Svorio metimas

Geriamasis vanduo taip pat gali padeti mazinti svori, jei zmogus "is anksto ikrovos" vandeniu pries valgi. Tai gali padeti jiems jaustis kuo greiciau valgio metu. Jei jie renkasi vandeni per saldintas sultis arba soda, jie sunaudoja maziau kaloriju.

Tyrime, kuriame 318 zmoniu, turinciu nutukima ar antsvori, perjunge nuo gaivu gerimu i paprasta vandeni, buvo pastebetas vidutinis nuostolis nuo 2 iki 2,5 proc. Svorio. Bet tai gali buti lengvai paaiskinta bendrojo kaloriju, o ne vandens, sumazejimu.

Kitos galimos naudos

Kita tariama nauda geriant daugiau vandens apima prevencija:

• migrena
• kraujagysles is nosies
• depresija
• aukstas kraujo spaudimas
• astma
• sausas kosulys
• sausa oda
• akne

Taciau moksliniu irodymu, patvirtinanciu siuos teiginius, yra mazai arba ju nera.

Vaikams aukstesnis vandens suvartojimas yra susijes su geresne dieta, elgesiu ir bendra sveikata.

Kada reikia daugiau vandens?

Papildomas vanduo gali prireikti, kai asmuo:

• yra karsta klimato
• daro fizine veikla
• turi viduriavima ar vemima
• turi karsciavima

Tai gali sukelti papildoma vandens praradima.

Ka apie vandens detoksikacija?

Taip pat buvo teigiama, kad vanduo gali "detoksikuoti" kuna.

Sie teiginiai nera pagristi moksliniais faktais.

Kepenys, inkstai ir zmogaus kunas paprastai suskaido toksiskas medziagas i maziau kenksmingus arba is slapimo isskiria juos is organizmo. Vanduo neturi unikalu vaidmeni siuose procesuose.

Per daug vandens gali sukelti hiponatremija, dar vadinama mazo natrio kiekiu. Mazas natrio kiekis gali kelti pavoju gyvybei, sukeliantis sumaisti, traukulius, koma ir mirti.

Gydymas pratimai

Pratybu metu veiksniai, kurie turi itakos prarasto skyscio kiekiui ir papildomo vartojimo poreikiui, yra sie:

• veiklos rusis ir intensyvumas
• aplinkos veiksniai, tokie kaip klimatas
• sportininko dydis ir raumenu mase

2007 m. Paskelbtoje Amerikos sporto medicinos koledzo (angl. ACSM) rekomendacijose rekomenduojama individualiai ivertinti skysciu pakaitala, reikalinga zmonems, dalyvaujantiems pratybose, siekiant isvengti dehidratacijos.

Del didesnio kuno pavirsiaus ir didesnio kuno svorio didesniam sportininkui gali prireikti didesnio skysciu kiekio, pavyzdziui, palyginti su mazesniais, mazesniais sportininkais.

ACSM konsultuoja geriamojo vandens veikla, kad isvengtu:

• dehidratacija, del kurios kuno svoris sumazeja daugiau kaip 2 proc
• elektrolitu balanso pokyciai

Pasak ju, sie pokyciai gali sumazinti nasuma.

Vis delto tyrimas paskelbtas Britanijos sporto medicinos zurnalas daro isvada, kad iki 3 procentu vandens praradimas "neveikia" tikrovisko sporto veikloje.

Sios isvados buvo pagristos 25 km spindulio karstuju salygu 91,4 ° F ir maziau kaip 40% santykines dregmes salygomis.

Rezultatai parode, kad tarp dalyviu, kurie gavo hidratacija, ir tu, kurie to nepadare, veiklos rezultatu, fiziologiniu ir suvokimo kintamuju skirtumai nebuvo.

Tai, pasak autoriu, yra "kuno greitas plazmos ir kraujo turio gilinimas po dehidratacijos".

Kitaip tariant, organizmas gali reguliuoti vandens balansa su aukstu jautrumu.

Autoriai tyrime, kuriame daugiausia demesio buvo skiriama 2002 m. Bostono maratono begikams Naujosios Anglijos medicinos zurnalas (NEJM), padare isvada:

"Kadangi begikai labai skiriasi ir turi prakaito dydi, bendrosios rekomendacijos del tam tikru skysciu kiekio ir vartojimo daznumo greiciausiai yra nesaugios, o ju pagrindines gaires pakeistos rekomendacijomis, kuriomis skatinama troskulys arba individualus prakaitavimas".

15 tyrimu apzvalgoje buvo nustatyta, kad fizinis kruvis sukelia dehidratacija, todel jo veikimas nesumazejo. Autoriai ragino sportininkus "gerti pagal ju troskuli".

Vanduo ir dehidracija zmogaus organizme

Vandens poreikiai bus didesni karstame ore, fizinio aktyvumo metu ir su tam tikromis sveikatos salygomis.

Dehidratacija galima ismatuoti kraujo ir slapimo osmoliacija.

Osmolality yra osmoso koncentracijos plazmoje vertinimas. Tai atspindi daleliu koncentracija tirpale.

Kalbant apie dehidratacija:

• didelis osmolality rodo didesni hidratacijos poreiki
• maza osmoliacija rodo, kad per mazai daleliu, ypac natrio ir elektrolitu, yra pernelyg dideles dregmes pozymis

Kiek vandens yra zmogaus kune?

Pagrindinis chemines medziagas, sudarancias zmogaus kuna, yra vanduo. Ji sudaro nuo 55 iki 75 procentu kuno sudeti ir skiriasi nuo individu.

• vidutiniskai jaunuoliui 50-70 proc. kuno svorio yra vanduo
• kudikiams 75 proc. kuno svorio yra vanduo
• vyresnio amziaus zmonems - 55 proc

Amziaus, lyties ir aerobinio fitneso skirtumai turi itakos individualaus raumeningumo ir riebalinio kuno mases santykiui ir todel, kiek ju yra.

Skaiciuojant zmogaus vandens poreikius

Vandens kiekis, kuri mes turime imti islaikyti sveika pusiausvyra, priklauso nuo to, kiek vandens mes naudojame ir prarandame, kuri reikia pakeisti.

Per 24 valandas sveiki sveiki suaugusieji reguliuoja vandens balansa iki mazdaug 0,2 proc. Kuno svorio.

Vyresniems vaikams ir suaugusiems, jei zmogaus kuno svoris sumazeja 3 procentais del skysciu netekimo, tai laikoma dehidratacija. Vidutinis dehidracija yra tada, kai svoris sumazeja 6 proc., O sunkus dehidravimas yra, kai jis sumazeja 9 proc.

Sunku ismatuoti vandens kieki, kuri sunaudoja ar praranda kunas. Ivairiu grupiu tyrimai parode dideli skirtuma.

Taciau jei zmonems pasireiskia dehidratacijos simptomai, pvz., Supainiojimas ar sumazejes slapimo issiskyrimas, jiems reikia medicinines pagalbos.

Ka apie tamsu slapima?

Tamsus slapimas, kuris yra kolos ar arbatos spalva, gali buti sveikatos problemos zenklas.

Yra populiari savoka, kad tamsesne slapimo medziaga reiskia, kad zmogus yra dehidratuotas, o silpnas slapimas rodo, kad jie yra tinkamai hidratuojami.

Taciau sunku tiksliai ivertinti slapimo spalvos reiksminguma. Tai priklauso nuo dienos laiko, vaistu ir kitu sveikatos problemu.

Slapimo taku ar kolos spalvos, ypac po pratybu, gali reiksti rimta raumenu trauma ir stipru dehidratacija, todel reikia skubios medicinines pagalbos.

Taciau esant normalioms salygoms slapimas, kurio laboratoriniai tyrimai gerokai virsija iprasta osmoliacija, gali pasirodyti vidutiniskai geltoni. Tai nereiskia, kad zmogus yra dehidratuotas.

Be to, kiti veiksniai, tokie kaip dieta, vaistai ir sveikatos bukle, gali sukelti skirtinga zmogaus slapimo spalvos bukle.

Kaip organizmas reguliuoja vandeni?

Be vandens, gyvenimo nera. Del sios priezasties visi gyvieji organizmai prisitaike prie dehidratacijos.

Zmones gali isgyventi tik kelias dienas be vandens. Kudikiai ir pagyvene zmones, kurie praranda vandeni per liga ir nekeicia jo, gali patirti gyvybei pavojingas komplikacijas.

Taciau daugeliu atveju musu organu jautrus gamtiniai mechanizmai palaiko tinkama skysciu lygi arba homeostaze, kol mes toliau vartoja maista ir vandeni.

Du pagrindiniai budai, kuriuos organizmas tai daro:

Skurdas: Tai mums pasakoja, kada mes turime pasiimti daugiau skysciu.

Slapimo iseiga: Inkstai reguliuoja bet koki pervirsi ar vandens trukuma, kuri mes vartojame istustine ji i slapimo pusle arba laikydami ji kraujo plazmoje.

Kuno forma slapime issiskiria 0,5-1 litro (mazdaug nuo 17 iki 34 fl oz) per diena.

Inkstai taip pat:

• reguliuoja elektrolitu, tokiu kaip natris ir kalis, balansa organizmo skysciuose
• gauti hormoninius signalus, kad butu issaugotas ar isleidziamas vanduo i slapima, jei smegenys aptinka kraujo tirpalu koncentracijos pokycius

Smegenys taip pat reaguoja i siuos nuosedu pokycius, zinomus kaip plazmos osmoliacija. Tai yra vienas veiksnys, sukeliantis vandens troskuli.

Kiti budai, kuriais vanduo prarandamas arba issiunciamas is kuno, yra sie:

Kvepavimas: Apie 250-350 ml (8,5-11,8 colio) per diena islipimo is plauciu per. issipletimas

Feces: Mazdaug po 100-200 ml (3-4-6,8 fl oz) per diena ismatuoja is organizmo ismatose.

Prakaitavimas: Sedentinis nuostolis svyruoja nuo mazdaug 1300-3,450 ml (44 iki 117 oz) per diena, bet fiziskai aktyvus asmuo gali prarasti 1 550-6 730 ml (52 iki 227,5 fl oz) per diena

Ka apie "8 iki 8"?

Daznai sakoma, kad mes turime gerti ne maziau kaip astuonis stiklines vandens per diena, nors tai yra mazai mokslinio irodymo.

Profesorius Heinzas Valtinas is Dartmuto medicinos mokyklos Hanoveryje, NH, yra vienas ekspertas, kuris paklause sio patarimo. Jis teigia, kad tai gali buti ne tik nereikalingas, bet gal net zalingas.

Straipsnyje, paskelbtoje "American Journal of Physiology" 2002 m., Jis daro isvada:

"Ne tik nera moksliniu irodymu, kad turetume gerti daug, bet [8 iki 8] rekomendacija gali buti zalingas, nes gali paskatinti potencialiai pavojinga hiponatremija ir tersalu poveiki, taip pat daugeliui zmoniu, kurie jauciasi kalti del to, kad jie nera geri pakankamai. "

Prof. Heinz Valtin

Tinkami skyscio tipai

Rekomendacijose dabar labiau tiketina, kad vanduo gali buti gaunamas is kitu gerimu ir is maisto. Taciau jie turetu buti pasirenkami atsargiai.

Gerimai, kuriu sudetyje yra daug riebalu ar cukraus arba kuriu sudetyje yra alkoholio, nesusije su sveikata, o rekomenduojamas geresnis vanduo.

Vyrams daugiau nei vienas alkoholinis gerimas per para moterims ir daugiau nei du alkoholiniai gerimai per para gali sukelti kepenu uzdegima ir suzalojima, padidejusi vezio rizika ir neigiama poveiki kiekvienai kuno sistemai.

Riebalai arba saldinti gerimai padidina kalorijas ir truksta maistines vertes.

Perdirbti maisto produktai, pvz., Mesainiai ir traskuciai, didelis riebalu kiekis ir dideles cukraus dietos, tures maziau vandens nei sviezi vaisiai ir darzoves.

Beveik visuose maisto produktuose yra vandens, taciau sviezi ir sveiki ingredientai yra labiausiai, palyginti su perdirbtais maisto produktais, cukrumi ir riebalais.

CDC pazymi su susirupinimu, kad jauni zmones, vartojantys dideli kieki greito maisto, taip pat geria maziau vandens ir maitina maziau svieziu vaisiu ir darzoviu. Tai gali sukelti papildomu sveikatos problemu. Jie taip pat daznai geria labai saldintus gerimus, o ne vandeni.

CDC paskelbtame 2013 m. Tyrime nustatyta, kad:

• Septyni procentai suaugusiuju teige, kad jie negere jokio vandens
• Trisdesimt sesi procentai teige, kad gere 1-3 puodelius per diena
• Trisdesimt penki procentai teige, kad geria 4-7 puodelius
• Dvidesimt du procentai teige, kad jie gere 8 puodelius ar daugiau

Tie, kurie gere maziausia vandens kieki, taip pat maziau linke siekti kitu sveiko elgesio, pavyzdziui, vartoti sviezius vaisius ir darzoves.

Per daug vandens?

Kai kurie kelia susirupinima del to, kad per daug vandens vartojimas gali buti pavojingas.

Ne tik skysciu kieki organizme, bet ir mineralu pusiausvyra, kuri yra svarbi sveikatai ir gyvenimui palaikyti.

Per didelis vandens kiekis organizme gali sukelti hiponatremija arba apsinuodijima vandeniu, kai natrio kiekis kraujo plazmoje tampa per mazas.

Simptomai yra:

• plauciu uzgulimas
• smegenu patinimas
• galvos skausmas
• nuovargis ir mieguistumas
• sumisimas
• vemimas
• traukuliai
• koma
• mirtis

Hiponatremija gali kelti pavoju zmonems, kurie vartoja pramogini narkotiku ekstazi. Tai greiciausiai del ivairiu priezasciu, iskaitant hormonu kiekio pokycius, smegenu chemija, kuno funkcija, inkstu funkcija, padidejusi prakaitavima ir troskuli.

Zmones, kurie praleidzia per daug vandens, gali buti pavojuje. Pavyzdziui, Bostono begiku apklausoje buvo manoma, kad beveik 2000 dalyviu galejo tureti tam tikra hiponatremijos laipsni del pernelyg didelio skyscio suvartojimo, o 90 - del kritines hiponatremijos.

Kitas rizikos veiksnys yra tam tikru ligu ar kai kuriu vaistu vartojimas. Pavyzdziui, diabetas gali sukelti pernelyg dideli troskuli. Taip pat gali kilti tokios problemos bukle, kai inkstai negali issiskirti pakankamai vandens.

Taciau, kaip organizmas gali prisitaikyti prie aukstesnio ar zemesnio vandens lygio ir gali mums priminti troskuli, kai turime gerti daugiau, mokslininkai mano, kad vidinis mechanizmas taip pat neleidzia daugeliui zmoniu gerti per daug vandens.

Atimti

Yra keletas moksliniu priemoniu, kiek vandens mums reikia.

Dauguma tyrimu buvo sutelktos i tai, kiek zmoniu vartoja, ir mane, kad sis skaicius atitinka arba virsija musu poreikius. Tai nenustato, ar zmogus yra veiksmingai hidratuotas ar ne.

Vandens kiekis, kuri zmogus naudoja ir praranda, skiriasi priklausomai nuo salygu ir veiklos. Siluma, veikla ir ligos, tokios kaip viduriavimas ir vemimas, gali sukelti dehidratacija.

Dauguma sveiku klimato salygomis gyvenanciu zmoniu sunaudoja pakankamai skysciu, kad galetu islikti sveiki, vykdydami savo kasdienes veiklas, o mazdaug penktadaliu iki ketvirtadalio - maistas. Kur truksta, istaiga paprastai reguliuoja siuos poreikius.

Tuo tarpu tie, kurie dirba lauke arba naudojasi karstu klimatu, negales gauti visu savo vandens poreikiu is maisto. Jiems reikes papildomo vandens.

Galbut, kaip sako prof. Farrellas is Monacho universiteto, "jei mes tik padarysime tai, ka musu kunas mums pranesa, tikriausiai turesime tai teisingai".

Klausimas:

Ar zmones ketina vartoti tam tikra kieki vandens kiekviena diena?

A:

Naujausi tyrimai patvirtina teorija, kad troskulys yra geriausias skysciu suvartojimo nustatymo vadovas. Vidutiniam asmeniui, net iprastam fiziniam aktyvumui, leidziama troskulys nustatyti, kada ir kiek jus geriate.
Tiems, kuriems budingos tam tikros sveikatos bukles, tokios kaip inkstu liga ar sirdies nepakankamumas, gali prireikti laikytis gydytojo patarimo del kasdienio skysciu vartojimo, kad butu isvengta zemo natrio kiekio kraujyje komplikaciju.

Judith Marcin, MD Atsakymai atspindi musu medicinos ekspertu nuomones. Visas turinys yra grieztai informatyvus ir neturetu buti laikomas gydytojo patarimu.