Kudikiu zarnu bakterijos, susijusios su maisto jautrumu

Neseniai atliktame tyrime atskleidziami nauji patarimai, kaip keisti bakteriju misini jaunu kudikiu zarnyne gali buti budas prognozuoti maisto alergijos ar astmos ateities raida.
Tyrejai teigia, kad jaunu kudikiu zarnu bakteriju modeliai gali buti busimos ligos biologiniai zymenys.

Tyrimas yra Alberto universiteto ir Kanados universiteto Manitobos mokslininku darbas, kuris yra paskelbtas zurnale Klinikine ir eksperimentine alergija.

Komanda nustate, kad kudikiams su maziau ivairiomis zarnu bakterijomis per 3 menesius buvo daugiau kaip 12 menesiu jautrumas tam tikriems maisto produktams, pavyzdziui, kiausiniams, pienui ir zemes riesutams.

Dvieju tipu bakterijos buvo ypac svarbios: Enterobacteriaceae ir Bacteroidaceae. Mokslininkai nustate, kad kudikiams, kurie sukele maisto jautruma, buvo skirtingu siu bakteriju lygiu, palyginti su tais, kurie to nepadare.

Komanda naudojo DNR analizes rezultatus, kad butu galima klasifikuoti 3 menesiu ir 12 menesiu amziaus kudikiu ismatose esancias bakterijas. Is to jie galejo pamatyti, kokios bakterijos ankstyvoje gyvenimo laikotarpiu numate, kad maisto sensibilizacija pasireiskia po vieneriu metu - tai matuojama odos reakcijos bandymu.

Jie rodo, kad zarnyno bakteriju atsiradimas kudikiams gali buti busimos ligos biologiniais zymenimis.

"Tai yra kazkas, kad galima ismatuoti tai rodo padidejusia maisto jautrumo rizika iki vieneriu metu", - sako Albertos universiteto Pediatrijos katedros profesore Anita Kozyrskyj ir vyresnysis tyrimo autorius.

Svinas autorius Meghanas Azadas, Manitobos universiteto Pediatrijos ir vaiku sveikatos departamento docentas, teigia, kad jie toliau tobulina procesa ir:

"Galu gale mes tikimes sukurti nauju budu, kaip isvengti ar gydyti alergijas, galbut pakeisdami zarnyno mikrobiota".

Per 3 menesius padideja zarnyno bakteriju turtingumas, susijes su 1 metu mazesniu maisto jautrumu

Prof. Azad ir jo kolegos istyre duomenis apie 166 kudikius is Kanados sveiku kudikiu isilginio vystymosi (CHILD) tyrimo, kuris seka daugiau nei 3500 seimu ir ju naujagimiu visoje Kanadoje.

Dvidesimt kudikiu (7,2%) buvo jautrus vienam ar daugiau iprastu maisto produktu per 1 metus. Autoriai pazymi, kad:

"Enterobacteriaceae buvo per daug atstovaujamos ir Bacteroidaceae maiste jautriu kudikiu zarnu mikrobiota buvo mazai zinoma 3 menesius ir 1 metus, o mazesne mikrobiota turtingumas buvo akivaizdus tik 3 menesius. "

Analize parode, kad padidejes zarnyno bakteriju turtingumas per 3 menesius buvo susijes su reiksmingu maisto jautrumo rizikos sumazejimu iki 1 metu.

Be to, kaip santykis Enterobacteriaceae i Bacteroidaceae padidejo, todel padidejo maisto jautrumo pavojus.

Mokslininkai noretu atkreipti demesi i tai, kad ju isvados nebutinai reiskia, kad maisto produktai jautrus vaikams, kurie veliau gyvenime, pazeis visiska alergija.

Jie ketina isplesti savo imties dydi, nes duomenys gaunami is daugiau vaiku tyrimo dalyviu ir toliau stebeti vaikus, kad jie galetu atlikti tolesne analize 3 ir 5 metu amziaus. Prof. Козырский aiskina:

"Pasibaigus dienai mes norime zinoti, ar kudikiai, kurie rodo normalia zarnyno bakteriju sudeti, prades gaminti maista ar kitas alergijas ar net astma".

Tyrimo lesos buvo gautos is Kanados sveikatos tyrimu institutu ir "AllerGen NCE Inc", nacionalinio moksliniu tyrimu tinklo, finansuojamo Pramones Kanados.

Tuo tarpu Medicinos naujienos siandien neseniai suzinojau klinikini tyrima, kuri vadovavo Londono karaliskasis koledzas JK, kuris nustate, kad maista vartojancius maistinius daiktus kudikio metu gali apsaugoti nuo alergijos. Tiriamieji tyrejai teige, kad si isvada yra svarbi klinikine raida, kuri rodo, kad vaikams gali reiketi nauju gairiu, siekiant sumazinti alergijos zemes riesutu kieki.

Sunys suteikia nauju ziniu apie Chiari malformacija zmonems

Chiari malformacija yra bukle, kuri atsiranda, kai apatines smegenu dalys yra stumiamos link nugaros smegenu. Manoma, kad bukle pasireiskia 1 is 1,280 zmoniu. Dabar mokslininkai tyrinejo "zaisliniu sunu" veisliu smegenis, aptiko silpnu bukles poveiki.

(Health)

Parkinsono liga: mutacija VPS35 gliuke, susieta su velyvuoju laikotarpiu

Naudojant naujausias technologijas genetiniams tyrimams, Kanados vadovaujamas tyrimas nustate, kad mutacija genetu, vadinamu VPS35, sukelia velyva Parkinsono liga. Mokslininkai tikisi, kad ju atradimas pasiulys nauja narkotiku tiksla gydyti ar sustabdyti sia silpnejancia neurodegeneracine bukle. Apie tarptautines komandos darba galite perskaityti liepos 15 d. Paskelbtame zurnalo "The American Journal of Human Genetics" publikacijoje, kuriame pagrindinis autorius Carles Vilariño-Guell is Britu Kolumbijos universiteto (UBC) ir jo kolegos apibudina, kaip jie naudojo exome seka, kad butu galima stebeti kandidatu geno mutacijas.

(Health)