Ar Alzheimerio liga yra paveldima? Priezastys ir rizika

Turinys

1. Alzheimerio ligos rizikos veiksniai
2. Kaip gali genetinis komponentas paveikti Alzheimerio liga?
3. Ankstyvieji Alzheimerio ligos pozymiai ir simptomai

Alzheimerio liga yra letine ir progresuojanti bukle, kuri veikia zmogaus atminti, mastyma ir galiausiai ju judejima.

Tai dazniausia demencijos priezastis. Demencija gali rimtai paveikti asmens gebejima mastyti, priimti sprendimus ir vykdyti kasdienes uzduotis.

Daugeli metu gydytojai zinojo apie Alzheimerio liga, bet daug apie tai dar nezinoma.

Neaisku, kodel vienas zmogus vystosi Alzheimerio liga, taciau kitas asmuo, turintis panasu gyvenimo buda, amziu ir fona, neturi. Siuo metu nera Alzheimerio ligos gydymo.

Dabartiniai tyrimai rodo, kad daugialypiai veiksniai gali prisideti prie Alzheimerio ligos vystymosi. Vienas is ju yra genetika ar paveldimumas.

Genetiniai veiksniai taip pat gali paveikti tai, kaip gydytojas skiria vaistus nuo Alzheimerio ligos gydyti.

Alzheimerio ligos rizikos veiksniai

Amzius yra pagrindinis Alzheimerio, bet ne vienintelis rizikos veiksnys.

Tyrejai nustate kelis Alzheimerio ligos rizikos veiksnius.

Jie apima:

• Amzius: Alzhaimerio asociacijos duomenimis, vienintelis didziausias Alzheimerio ligos rizikos veiksnys yra amzius. Zmones vyresni nei 65 metu yra linke vystytis Alzheimerio liga. Iki to laiko, kai jiems sukanka 85 metai, manoma, kad 1 is 3 zmoniu yra bukle.
• Seimos istorija. Jei artimas giminaitis su Alzheimerio liga serga, tai gali padidinti jo galimybes.
• Galvos trauma: asmeniui, kuris praeityje turejo sunkia galvos trauma, pavyzdziui, del motoriniu transporto priemoniu avarijos ar kontaktiniu sporto saku, yra didesne Alzheimerio ligos sukeliamo pavojaus rizika.
• Sirdies sveikata: sirdies ar kraujagysliu sutrikimai gali padidinti Alzheimerio liga. Pavyzdziui, yra aukstas kraujospudis, insultas, diabetas, sirdies liga ir didelis cholesterolis.

Sirdies ir kraujagysliu salygos gali pazeisti smegenu kraujagysles ir tai gali tureti itakos Alzheimerio liga. Latino ir juodieji amerikieciai gali buti labiau rizikuojami kraujagysliu ligu, tokiu kaip diabetas, ir del to Alzhaimerio ligos.

Kaip gali genetinis komponentas paveikti Alzheimerio liga?

Mokslininkai apibudina Alzheimerio ligos genetinius pavojus dvieju veiksniu: rizika ir deterministinis veiksnys.

Rizikos genai

Rizikos genai padidina tikimybe, kad asmuo turi tam tikra liga. Pavyzdziui, moteris, turinti BRCA1 ir BRCA2 genus, yra didesne kruties vezio rizika.

Tyrejai nustate keleta genu, kurie kelia Alzheimerio ligos rizika. Siuo metu labiausiai zinomas yra apolipoproteino E-E4 genas. Tai zinomas kaip APOE-e4 genas.

Pasak Alcheimerio asociacijos, mazdaug 20-25 proc. Zmoniu, turinciu si gena, gali gydyti Alzhaimerio liga.

Nors kiekvienas zmogus pavelde tam tikros formos APOE gena, APOE-e3 ir APOE-e2 genai nera susieti su Alzhaimerio liga. Pasak Mayo kliniku, atrodo, kad APOE-e2 genas mazina rizika.

Asmuo, kuris gauna APOE-e4 genu is abieju tevu, yra didesnis Alzheimerio ligos pavojus. Turint genas taip pat gali reiksti, kad asmuo turi simptomu ir gali buti diagnozuotas anksciau.

Yra ir kitu genu, kurie gali buti susije su velyvuoju Alzheimerio liga. Tyrejai turi suzinoti daugiau apie tai, kaip sie genai padidina Alzheimerio ligos rizika.

Kai kurie is siu genu reguliuoja smegenu veiksnius, tokius kaip nervu lasteliu saveika ir smegenu uzdegimas.

Ka reikia zinoti apie Alzheimerio liga?Kas yra Alzheimerio liga? Suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Deterministiniai genai

Asmuo, turintis deterministinius genus, neabejotinai vystysis bukle. Yra trys specifiniai genai, kurie buvo nustatyti kaip deterministiniai Alzhaimerio ligai.

Amiloido ploksteliu kaupimasis yra klasikinis Alzheimerio demencijos pozymis.

Sitie yra:

• Amiloido prekursoriaus baltymas (APP)
• Presenilinas-1 (PS-1)
• Presenilinas-2 (PS-2)

Sie genai yra atsakingi uz tai, kad smegenys sukure per daug baltymu, vadinamu amiloido-beta peptidu. Sis toksiskas baltymas gali sukelti smegenu gumbas, sukeliancias nervu lasteliu pazeidima ir mirti, susijusi su Alzheimerio liga.

Taciau ne visi zmones su ankstyvuoju Alzheimerio liga turi siu genu pazeidimu. Jei zmogus turi siuos genus, Alzheimerio liga, kuria jie vystosi, vadinama seimynine Alzhaimerio liga. Sis Alzheimerio tipas yra reta.

Remiantis Alzhaimerio asociacija, seimos Alzheimerio liga yra mazdaug 5 proc. Visu pasaulio atveju.

Nustatoma Alzhaimerio liga paprastai atsiranda iki 60 metu amziaus, o kartais jau nuo 30 iki 40 metu amziaus.

Kitu tipu demencijos genu itaka

Daugelis demencijos tipu yra susije su kitomis genetinemis anomalijomis.

Hantingtono liga serga 4 chromosoma, del kurios atsiranda progresuojanti demencija. Huntingtono liga yra dominuojanti genetine bukle. Jei zmogaus motina ar tevas turi salyga, jie perduos gena, o ju palikuonys susirgs liga.

Deja, simptomai dazniausiai nepasirodo iki 30-50 metu amziaus. Tai gali apsunkinti nuspeti pries pradedant vaikus.

Demencija su Lewy kunais ar Parkinsono liga gali tureti genetine sudedamaja dali. Taciau kiti veiksniai, isskyrus genetika, taip pat vaidina svarbu vaidmeni.

Ankstyvieji Alzheimerio ligos pozymiai ir simptomai

Alzhaimerio liga paprastai apima laipsniska atminties ir smegenu funkcijos netekima.

Sumisimas ir dezorientacija yra dazni Alzhaimerio simptomai.

Ankstyvieji simptomai gali buti uzmirsimo ar atminties praradimo laikotarpiai.Laikui begant, asmuo gali buti supainiotas ar nukreiptas i tai, kur jie yra zinomose aplinkose, iskaitant namuose.

Kiti simptomai gali buti:

• Nuotaikos ar asmenybes pokyciai
• Sumisimas del laiko ar vietos
• Sunku atlikti iprastines uzduotis, tokias kaip skalbimas, valymas ar kepimas
• Sunku atpazinti bendrus objektus
• Sunku pripazinti zmones
• Daznai klaidingi dalykai

Senejimas gali pablogeti atminties, taciau Alzheimerio liga sukelia labiau atspariu pamirsimo laikus.

Laikui begant zmonems, sergantiems Alzheimerio liga, gali tekti vis daugiau ir daugiau pagalbos kasdienio gyvenimo veiklai, pavyzdziui, valyti dantis, apsirengti ir pjaustyti maista. Jie gali lengvai susijaudinti, neramus, patirti asmenybes pasitraukima ir sunku kalbeti.

Pasak Nacionaliniu sveikatos institutu, Alzheimerio liga sergancio asmens isgyvenamumas dazniausiai buna nuo 8 iki 10 metu po simptomu atsiradimo. Kadangi zmogus negali rupintis savimi arba jie negali pripazinti valgymo svarbos, dazniausiai mirties priezastys apima netinkama mityba, kuno issekima ar plauciu uzdegima.

Kada pamatyti gydytoja

Aptariant medicinines pagalbos poreiki del atminties pakeitimu gali buti sunku, taciau svarbu ieskoti pagalbos, kad butu pasalintos kitos salygos. Kitos salygos, kurios gali sukelti demencija, yra slapimo taku infekcija arba smegenu auglys.

Mokslininkai tyrineja, kaip genetiniai veiksniai veikia Alzheimerio liga.

Pries paskyrima seimos nariai turetu apsvarstyti galimybe sudaryti vaistu, kuriuos vartoja, sarasa. Gydytojas gali ji perziureti ir uztikrinti, kad vaistiniai preparatai nesukelia simptomu.

Laikydami zurnala pastebimu simptomu, kai jie vystosi laikui begant, taip pat gali padeti gydytojui nustatyti galimus modelius.

Nors genetiniai tyrimai leidzia nustatyti siuos genus Alzheimerio liga, gydytojai apskritai nerekomenduoja sio tyrimo del veluojanciu ligu. Taip yra del to, kad genu buvimas nebutinai reiskia, kad asmuo turi salyga. Siuo atveju testavimas gali sukelti nereikalinga nerima, nerima ir baime.

Taciau jei zmogus turi ankstyvojo Alzhaimerio seimos istorija, jie gali noreti atlikti genetinius tyrimus. Pries tai vyksta, dauguma gydytoju rekomenduos anksciau susitikti su genetiniu patareju, aptarti genetiniu testu privalumus ir trukumus ir kaip galima butu juos isaiskinti.

Kartais gydytojas gali rekomenduoti genetinius tyrimus, kai zmones demonstruoja ankstyva Alzheimerio ligos simptomus, nes tai gali dikuoti gydymo ir gydymo galimybiu gydymui.

Siuo metu vyksta daugybe dideliu tyrimu, susijusiu su Alzheimerio liga ir isnykimu.

Tie, kurie noretu prisideti prie ziniu, galetu susisiekti su Nacionalinio senejimo instituto, kuris remia Alzheimerio ligos genetikos tyrima, mokslininkams. Tyrime atskleidziama informacija apie zmones, turintiems daugiau nei du giminaicius, kuriems po 65 metu buvo diagnozuotas Alzheimerio liga.