Viskas, ka reikia zinoti apie IUD pasalinima

Turinys

1. Tipai
2. Kada IUD turetu buti pasalintas?
3. Patarimai
4. Alternatyvios kontracepcijos formos

IUD arba intrauterinis prietaisas yra labai veiksminga ilgalaikio gimstamumo forma. Paprasta procedura, kuri gali buti atlikta gydytojo kabinetuose, i gimda ikisama i maza T formos itaisa.

IUD neleidzia nestumui atskleisti vario ar sintetiniu hormonu moteru reprodukciniame trakte. Kai jie yra vietoje, sie prietaisai nuo nestumo apsaugo nuo 3 iki 10 metu, kai maziau nei 1 is 100 moteru, kurioms IUS nestumas kasmet.

Tipai

IUD yra patikimas kontracepcijos metodas.

Naudojamos dvi IUD formos. Vienas is ju yra varis, o vienas yra impregnuotas su moteriskuoju hormonu levonorgestreliu.

Vario IUD yra plastikinis itaisas su varine ritine ant kamieno ir ranku. Jis nuolat isleidzia vari i gimda, sukelia uzdegimine reakcija, kuri yra toksiska spermatozoidui.

Hormoniniai intrauteriniai prietaisai taip pat yra suformuoti is plastiko. Jie isleidzia hormono levonorgestreli. Tai sutraukia gimdos kaklelio gleives, o sperma sulaiko kiausineliu tresima.

Levonorgestrelis taip pat gali slopinti gimdos gleivine, o tai is dalies gali uzkirsti kelia ovuliacijai.

Kada IUD turetu buti pasalintas?

IUD gali buti pasalintas bet kuriuo metu, taciau tam tikromis situacijomis butina pasalinti.

Kadangi IUD yra kontracepcijos forma, ja reikia isimti, jei pacientas nori pastoti. Be to, IUD turi ribota gyvenimo trukme. Vario pagrindu pagaminti IUD trukdo nestumui iki 10 metu po iterpimo. Po sio laiko juos reikia pasalinti is gimdos.

Atsizvelgiant i prekes zenkla, hormonu pagrindu pagaminti IUD turi skirtinga gyvenimo trukme. Kai kurie prekes zenklai gali uzkirsti kelia nestumui iki 3 metu, o kiti - iki 5 metu.

Po to, prietaisas turi buti isimtas.

Gydytojas taip pat gali rekomenduoti IUD pasalinti pacientui:

• Padidejes kraujospudis
• Dubens infekcija
• Endometritas, kuris yra uzdegimine gimdos gleivines bukle
• Endometriumo arba gimdos kaklelio vezys
• Menopauze.

Jei pasireiskia kiti salutiniai poveikiai ar diskomfortas, jie gali paskatinti IUD pasalinima.

Patarimai

IUS pasalinimas dazniausiai vyksta kliniku biure. Ji turetu atlikti tik kvalifikuotas sveikatos prieziuros specialistas. Prietaisa galima isimti bet kuriuo menesiniu ciklo metu.

IUD pasalinima turi atlikti kvalifikuotas specialistas.

Pasak planuojamos tevystes, pasalinimas yra gana greitas ir paprastas, o jo padariniu nera daug.

IUD pasalinimas gali apimti siuos zingsnius:

1. Pacientas slysta ant egzamino stalo ant nugaros, pedomis ar kojomis.
2. Siekiant nustatyti IUD, iterpiama spekuliacija, skirta atskirti maksties sienas.
3. Takstukai yra naudojami svelniai traukti prie irenginio pritvirtinto stygos.
4. IUD rankos sukasi aukstyn, kai letai juda is gimdos. Kai procedura baigta, spekulumai bus pasalinti.

Kai kurie lengvi kraujavimai ar meslungis yra dazni proceso metu arba tik po to. Kai kurie gydytojai gali pasiulyti, kad kai kurios moterys pries skausma vartoja skausma malsinancia priemone, kad sumazintu siuos nepatogumu jausmus.

Jei IUD pasalinamas del infekcijos, gali buti paskirti antibiotikai ar kiti gydymo budai.

Kol nera jokiu komplikaciju ar infekciju, is karto pasalinus senaji prietaisa, gali buti idetas naujas hormoninis arba vario IUD. Tai galima padaryti per ta pati biuro vizita.

Galima pasalinti rizika ar komplikacijos

Kai kuriais atvejais komplikacijos gali atsirasti pasalinus IUD.

Planuojamas tevystes patarimas, kad yra maza tikimybe, kad IUD nesieks lengvai. Tai gali nutikti, jei gydytojas negali surasti IUD stygu, galbut del ??to, kad stygos buvo perpjauta per trumpa laika.

Esant tokiai situacijai, gydytojas gali naudoti ultragarsa, noredamas rasti eilutes. Gali buti naudojami kiti medicinos prietaisai be znypliu, kad padetu pasalinti IUD is gimdos. Irankiai, paprastai naudojami stygu aptikimui ir suvaldymui, apima citobusa arba IUD kablys.

Labai retai prietaisas migruoja per gimdos sienele. Siuo atveju anestezija gali prireikti histeroskopinei operacijai.

Arba neseniai atlikti tyrimai rodo, kad pasalinimas ultragarsu gali buti veiksmingas budas spresti siuos atvejus. Tai yra maziau invazine nei chirurgija, ir ji yra ekonomiskai efektyvesne.

Kita IUD komplikacija yra neplanuotas nestumas, atsirades del sekso per diena pries issiuntima.

Norint isvengti tokio ivykio, rekomenduojama apsvarstyti alternatyvias gimdymo kontroles formas su sveikatos prieziuros specialistu pries pasalinima.

Kada tureti lytiniu santykiu pries ir po pasalinimo

Moteru vaisingumas gali grizti iprastai, kai tik pasalinama IUD.

Yra saugu tureti lytinius santykius dienomis pries ir po IUD pasalinimo.

Taciau reiketu atkreipti demesi i tai, kad moteru vaisingumas gali vel sugrizti prie normos is karto po IUD pasalinimo, o sperma gali isgyventi moteru reprodukciniame trakte iki 5 dienu po lytiniu santykiu.

Tai reiskia, kad nestumas yra imanomas, jei seksas vyksta dienomis iki pasalinimo, priklausomai nuo to, kada vyksta ovuliacija. Po seansu pasalinimas taip pat gali sukelti nestuma.

Naujosios Zelandijos seimos planavimas rekomenduoja vengti lytiniu santykiu ne maziau kaip 7 dienas iki pasalinimo, jei pacientai nenori isivaizduoti.

Arba galima naudoti kitus kontracepcijos metodus.

Po pasalinimo, jei perejimas nuo IUD i geriamuosius kontraceptikus, pries vartojant geriamuosius kontraceptikus, turetu buti taikoma kita apsaugos forma 7 dienas.

Alternatyvios kontracepcijos formos

Be IUD galima isvengti nestumo kitu kontracepcijos formu.

Kokiu rusiu gimstamumo kontrole yra?Spauskite cia, jei norite suzinoti daugiau apie gimstamumo kontrole.Skaityti dabar

Mechanines kliutys

Mechanines kliutys fiziskai trukdo spermai pasiekti kiausini. Jie gali buti derinami su spermicidu, kad butu galima chemiskai nusluoti sperma. Barjerines kontracepcijos formos yra vyriskos ir moteriskos prezervatyvai, kontraceptines kempines, diafragmos, gimdos kaklelio dangteliai ir Lea kontraceptikai.

Hormoniniai kontraceptikai

Sie isleidzia sintetinius hormonus, tokius kaip estrogenas ir progestinas, i moters kuna. Jie apima maksties ziedus, implantus ir kontraceptines tabletes, pleistrus ar injekcijas.

Sterilizacija

Sterilizacija yra nuolatine gimimo kontroles forma. Moterims tai atliekama kaip procedura, kai kiausintakiai yra ispjautomi arba uzdaromi. Vyrams gali pasireiksti vasektomija, apimanti vamzdeliu, per kuriuos perduodama sperma, pjovima ar blokavima.

Kai kuriais atvejais sterilizavimo proceduros gali buti atsauktos, nors nera jokios garantijos, kad vaisingumas gris i normalu lygi.