"Mammogramai kas 2 metus, o ne kasmet", rodo mokslininkai

2009 m. JAV prevencijos tarnybu darbo grupe sukure gaires, rekomenduojancias moterims nuo 50 iki 74 metu dvejus metus atlikti mamografijos tyrimus. Dabar mokslininkai teigia, kad vadovaujantis siomis gairemis butu vienodai veiksminga ir JAV sveikatos prieziuros sistema sutaupytu 4,3 milijardo JAV doleriu per metus.

Tyrejai, vadovaujami Kalifornijos San Francisko universiteto (UCSF) chirurgijos ir radiologijos profesoriaus dr. Laura J. Esserman, vadovaujama taip pat remia kitus JAV prevenciniu paslaugu darbo grupes (USPSTF) gairiu aspektus, kuriuose moterims rekomenduojama 40 ir 49 metu amziaus yra atrankoje, atsizvelgiant i kitus rizikos veiksnius, o moterims, vyresnems nei 75 metu, tiriamos priklausomai nuo kitu ligu buvimo ar nebuvimo.

Komanda teigia, kad mazdaug 70% moteru JAV buvo patikrintos del kruties vezio 2010 m., Kuri kainuoja apie 7,8 mlrd. JAV doleriu.

Nors kai kurios moterys kasmet tikrinamos, kai kurios is ju yra patikrinamos kas dvejus metus, o kitos yra "nereguliarios".

Paskelbta zurnale Vidaus medicinos metrasciai, tyrime naudojamos trys galimos atrankos strategijos su imituojamais modeliais:

1. Remiantis Amerikos vezio draugijos rekomendacijomis: kasmet tikrina 85 proc. Moteru nuo 40 iki 84 metu amziaus; metine samatine verte 10,1 mlrd. USD
2. Vadovaukites daugelio Europos saliu gairemis: kas dveji metai atliekama 85% moteru, kuriu amzius nuo 50 iki 70 metu, atranka; metine apytikre kaina - 2,6 mlrd
3. Remiantis USPSTF rekomendacijomis: atliekant patikra 85%; metine apskaiciuota kaina 3,5 milijardo JAV doleriu.

Grupe nustate, kad didziausi sanaudu veiksniai buvo daznumo tikrinimas, moteru patikrinimo procentas, mamografijos kaina, moteru, ismatuotai naudojant skaitmenine mamografija, procentine dalis ir mamografijos atmetimo procentas.

Dr. Essermanas pazymi, kad "USPSTF gaires grindziamos iki siol geriausiais moksliniais irodymais" ir pridure, kad mums reikia "geresnio budo ivertinti kruties vezio rizika ir taikyti labiau rizikinga atrankos metoda".

"Isleista milijardai galetu buti naudojami moteru sveikatai"

Suplanuoto paskyrimu mazinimo tema, suprantama, buvo priestaringa. Taciau mokslininkai pazymi, kad be dideles rizikos grupiu, retesne atranka buvo irodyta kaip veiksminga, todel jie norejo istirti islaidu atskyrima tarp atrankos politikos.

Dr Esserman sako, kad "metine atranka yra susijusi su didesniu tikimybe, kad yra klaidingai teigiamu rezultatu, kurie daro neigiama poveiki moteru gerovei ir gyvenimo kokybei".

"Moteru sveikatos poziuriu," priduria ji, "USPSTF patikros rekomendacijos turi prasme".

Dr. Cristina O'Donoghue, dabar is Illinoiso universiteto-Cikagos, taciau studijavo su UCSF, teigia, kad isgelbeti milijardai galetu buti panaudoti moteru sveikatai:

"Mes galetume padidinti moteru dalyvavima atrankoje, gerinti iprastini kruties vezio rizikos ivertinima ir perdavimo paslaugas dideles rizikos moterims, pasiulyti geresnes genetines konsultacijas moterims, turincioms kruties vezio atveju seimoje, ir stengiantis pagerinti atrankos kokybe, pabrezdamas del aukstesnes kokybes mamografijos, kuria skaito specializuoti mamografai. "

"Nacionalines organizacijos nenorejo kalbeti apie islaidas"

Susijusiame tyrimo zurnale Drs. Joann G. Elmore ir Cary P. Gross is Vasingtono universiteto ir Yale medicinos mokyklos pritaria tyrimo autoriams "kruopsciai ivertindami kruties vezio atrankinio tyrimo bendrasias islaidas JAV".

Jie priduria, kad nors "daznai buna skeptiskas del modeliavimo modeliu, nes rezultatai grindziami daugybe prielaidu", jie teige, kad tyrimas "yra pagristas ir konservatyvus".

Taciau jie atkreipia demesi i kelias temas, kuriu tyrimas neapima:

"Isskirtiniai pacientu klausimai, pvz., Moteru pasitikejimo savimi po to, kai jie yra patikrinti, ankstyvas atpazinimas, del kurio galima gauti daugiau gydymo galimybiu ir galimybe isgelbeti gyvybes, nepatenka i ekonominio modeliavimo tyrimo apimti. Turetu buti apsvarstytas."

Drs. Elmore ir Gross pabrezia, kad kitos salys neeksploatuoja moteru kasmet, pvz., JK, kurioje moterys kvieciamos buti tikrinamos kas 3 metus nuo 50 metu amziaus.

"Moterys ir ju teikejai nezino sanaudu, susijusiu su kruties vezio atranka," priduria jie, "o nacionalines organizacijos nenorejo aptarti sio klausimo."

Medicinos naujienos siandien neseniai pranese apie tyrima, kuriame siulomos rekomendacijos del krutu sutrikimu turi buti perziuretos.

Kas yra geltonojo nagu sindromas?

Turinys Simptomai Priezastys ir rizikos veiksniai Gydymas Perspektyva Nors del savo pavadinimo tai reiskia kosmetikos problema, geltonojo nagu sindromas is tiesu yra sudetingas, galbut skausmingas sutrikimas, kuris veikia keleta kuno sistemu. Paprastai jis pasireiskia vyresniems kaip 50 metu asmenims. Geltonojo nagu sindromas laikomas labai retais atvejais, medicinineje literaturoje yra paskelbta maziau kaip 400 atveju.

(Health)

Eritrodermine psoriaze: ko jums reikia zinoti

Turinys Priezastys Simptomai Diagnoze Gydymas ir profilaktika Psoriazes rusys Eritrogenine psoriaze yra agresyvi, uzdegimine psoriazes forma. Simptomai yra blauzdu plysimas visame kuno pavirsiuje. Berimas gali niezeti ar intensyviai sudeginti ir greitai issisklaidyti. Eritrogenine psoriaze dazniausiai pasireiskia zmonems, kurie jau turi nestabilios plokstelines psoriazes rusi.

(Health)