Moteru simptomai ir pozymiai

Turinys

1. MS ir moterys
2. Bendrieji simptomai
3. Diagnoze
4. Gydymas

Issetine skleroze yra autoimunine neurologine bukle, paveikianti centrine nervu sistema ir potencialiai isjungianti.

Imunine sistema atakuoja mielino danga, apsaugancia nervu pluostus. Tai trikdo bendravima tarp smegenu ir likusio kuno, o tai galiausiai pazeidzia nervus.

Issetine skleroze (MS) dazniau pasireiskia moterims nei vyrai. Si bukle taip pat gali sukelti specifinius moteru simptomus ir problemas, kuriu patiria vyrai.

MS ir moterys

MS dazniausiai diagnozuojama 20-40 metu amziaus moterims. Nors moterys gali patirti daugybe tu paciu simptomu, kuriuos patiria vyrai, bukle taip pat gali tureti specifini poveiki menstruacijoms, kontraceptikams, nestumui ir menopauzei.

Nors MS neturi itakos vaisingumui, pasirenkant kontracepcijos metodus visada turi buti konsultuojamasi su sveikatos prieziuros specialistu.

Menstruaciniai periodai

Moterys kuno temperatura pakyla pries ir per laikotarpi, ir tai gali paveikti MS simptomus. Moterys, sergancios MS, siuo metu linkusios blogeti, ir tokie simptomai kaip nuovargis, depresija, pusiausvyra ir silpnumas gali buti problemiskesni.

Kai kurie MS vaistai, pavyzdziui, antidepresantai ir beta interferonai, taip pat gali tureti itakos menesiniu ciklui. Jie gali sukelti "pastebejima" ar netaisyklinga laika, nors sis salutinis poveikis daznai tampa geresnis.

Kai kurios moterys nusprendzia sumazinti arba nutraukti savo laika vartodamos hormonu kontraceptikus.

Kontracepcija

Valstybes nares neturi itakos vaisingumui. Moterys su MS dazniausiai gali pasirinkti viena is ivairiu imanomu kontracepcijos metodu.

Renkantis kontraceptika, svarbu atsizvelgti i naudojamu vaistu rusi ir jo saveika, jei tokiu yra, su pasirinktais kontraceptiniais vaistais.

Seksualines problemos

Daugelis moteru, turinciu MS, susiduria su susierzinimu, atsaku ir orgazmu sekso metu. Tai nera gydymo, taciau yra dalyku, kurie gali padeti.

• Tepimas: Maksties sausuma gali sukelti MS, arba tai gali buti salutinis poveikis kai kuriems vaistams. Naudojant maksties tepala, tai gali padeti.
• Pasiekti orgazma: moterims moterims sunku pasiekti orgazma. Papildoma stimuliacija, pvz., Naudojant vibratoriu, gali padeti.

Nestumas ir issetine skleroze

Dauguma moteru, turinciu MS, yra diagnozuotos tuo metu, kai gali galvoti apie seimos ikurima. Anksciau buvo manoma, kad nestumas gali tureti neigiama poveiki MS, taciau dabar yra irodymu, kad nestumo metu atkrycio daznis sumazeja. Manoma, kad tai yra su hormonais susijusios priezastys.

Gali buti, kad po gimdymo del recidyvu gali padideti, kai hormonai gris i ankstesni lygi. Taciau tyrimai rodo, kad nestumas neturi itakos ilgalaikei MS issivystymui.

Moteris, turinti MS, lygiai taip pat tiketina, kad sveika nestuma kaip moteri be MS.

Pasirengimas pastoti

Kruopstaus planavimo metu moteriai su MS gali buti kudikio.

Kadangi kai kurie MS vaistai nestumo metu yra nesaugus, paprastai rekomenduojama nutraukti gydyma ir palaukti 3 menesius, kol bandys pastoti. Tai turi buti daroma grieztai konsultuojantis su specialistu, nes tai gali pakenkti staigiai nutraukti kai kuriu vaistu vartojima.

Gydytojai susipazins su motinos ir kudikio keliama rizika patarti, ar testi vaistus.

Nestumas ir MS simptomai

Sie nestumo simptomai gali sustipreti nestumo metu:

• Balansas
• Nuovargis
• Nugaros skausmas
• Slapimo pusles ir zarnyno sutrikimai

Menopauzei serganciu moteru nuovargis gali buti siek tiek blogesnis.

Menopauze ir MS

Menopauzes metu gali pablogeti kai kurie MS simptomai, iskaitant nuovargi ir slapimo pusles problemas. Kaip ir nestumo metu, menopauzes metu pasikeicia hormonu lygis.

Neseniai atliktame tyrime, kurio metu buvo apzvelgta menopauzes itaka MS, nustatyta, kad po menopauzes, kai organizmas nutraukia estrogeno gamyba, invalidumo lygis padideja greiciau. Del to padideja estrogeno kiekis organizme.

Hormonu pakaitine terapija gali naudoti moterys su MS formos tabletemis, pleistrai, geliai arba implantai.

Issetine skleroze: ko jums reikia zinotiSpauskite cia, jei norite suzinoti daugiau apie MS.Skaityti dabar

Bendrieji simptomai

MS pozymiai ir simptomai yra skirtingi, priklausomai nuo zalos lygio ir paveiktu nervu.

Tai gali buti:

• Problemos su regejimu, pvz., Ilgalaikis dvigubos regos regejimas, dalinis ar visiskas regejimo praradimas
• Silpnumas ar tirpimas vienoje ar keliose galunes
• Tingling arba skausmas
• Drebulys
• Prasta koordinacija arba balansas prarandamas
• Silpna kalba
• Nuovargis
• Galvos svaigimas
• Slapimo pusles ir zarnu disfunkcija

Priezastys ir rizikos veiksniai

Neaisku, kodel MS vystosi kai kuriuose zmonese, o ne kitose. Atrodo, del genetikos ir aplinkos veiksniu misinio.

Kai kurie rizikos veiksniai, del kuriu gali padideti kazkas besivystanciu MS, yra tokios:

• Lytis. Moterys yra mazdaug dvigubai didesnes, nei vyrai, turi vystyti MS
• Amzius: paprastai moterys paprastai serga zmonemis nuo 15 iki 60 metu amziaus, o konkreciau - nuo 20 iki 30 metu amziaus moteru
• Seimos istorija. Tevas ar brolis su MS padidina sio asmens rizika, taip pat besivystancias valstybes
• Virusai, tokie kaip Epstein-Barr, virusas, sukeliantis uzkreciama mononukleoze, taip pat zinomas kaip "buciniu ligos"
• Tam tikros autoimunines ligos yra tokios uzdegimines zarnos ligos, skydliaukes ligos ar 1 tipo diabeto
• Mazas vitamino D kiekis
• Nutukimas
• Rukymas: kazkas, kuris ruke ir patiria pradinius MS simptomus, dazniau patiria tai antra karta, tokiu budu patvirtindamas MS
• Lenktynes ir klimatas: baltieji zmones, dazniausiai Siaures Europos kilmes, dazniau susiduria su MS

Si salyga labiausiai paplitusi tokiose salyse kaip Kanada, Siaures Jungtines Valstijos, Naujoji Zelandija, Pietryciu Australija ir Europa.

Diagnoze

Be kitu testu, kraujo tyrimai gali buti naudojami diagnozuojant MS, netaikant kitu salygu.

Nors nera konkreciu MS specifiniu tyrimu, diagnoze daznai nustatoma, netaikant kitu salygu, turinciu panasiu pozymiu ir simptomu.

Norint diagnozuoti MS reikia atlikti issamu neurologini egzamina ir medicinos istorija. Taip pat naudojami sie testai:

• Kraujo tyrimai, siekiant padeti isvengti kitu ligu, turinciu panasiu simptomu
• MR skenavimas, siekiant nustatyti visus galimus smegenu ir nugaros smegenu pazeidimus
• Juosmens punkcija, siekiant patikrinti skysciu stuburo kanala antikunams ar kitoms infekcijoms
• Tyrimai, uzrasantys elektrines signalus, kuriuos gamina nervu sistema, reaguodama i stimulus

Gydymas

Nors MS nera isgydyti, yra gydymo budu, kurie gali padeti valdyti simptomus ir padeti nukentejusiems zmonems greiciau atsigauti nuo ispuoliu. Kai kuriems zmonems, kuriems yra labai lengvi simptomai, nereikia jokio gydymo.

Gydymas apima:

• Gydymas, skirtas modifikuoti recidyvuojancia-persiunciancia MS progresija (tai neimanoma daryti su pirminemis progresuojanciomis MS)
• Kortikosteroidai nervu uzdegimui sumazinti
• Vaistu, skirtu nuovargiui sumazinti
• Pratimai tempimui ir stiprinimui
• Raumenu relaksantai, siekiant sumazinti raumenu standuma ar spazmus, ypac kojose
• Vaistu nuo MS sukeliamu problemu, tokiu kaip depresija, seksualines disfunkcijos, ir zarnyno ar slapimo pusles kontroles

Naudojant ligas modifikuojancia terapija, zmonems svarbu pasirinkti tinkama gydyma. Tai atliks priklausomai nuo daugelio veiksniu, pavyzdziui, kiek laiko buvo buvusi liga, ar kitos MS gydymo priemones buvo veiksmingos, ar tai, ar yra vaiku.

Yra keletas irodymu, leidzianciu manyti, kad keletas siu gydymo budu gali padeti sumazinti kai kuriuos MS simptomus:

• Masazas
• Refleksologija
• T'ai chi
• Magnetinio lauko terapija
• Neuronu terapija
• Geriamojo kanapiu ekstraktas raumenu spazmai ir skausmui