lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



MS vs ALS: skirtumai, priezastys ir gydymas

Turinys

  1. Kas yra MS?
  2. Kas yra ALS?
  3. Skirtumai tarp MS ir ALS
  4. Priezastys
  5. Simptomai
  6. Gydymas
  7. Outlook
Skausmas skleroze ir amiotrofine sonine skleroze yra progresuojancios ligos, turincios itakos centrinei nervu sistemai.

Nors ligos yra panasios kai kuriais ju poveikiais ir simptomais, kiekvienos ligos gydymas ir perspektyvos labai skiriasi.

Siame straipsnyje nagrinejami pagrindiniai dvieju salygu skirtumai, padedantys zmonems geriau juos suprasti.

Istyrus, kaip skirtingos salygos, gali suteikti galimybe tiems, kurie gali patirti simptomu, ieskoti gydymo, kurio jiems reikia.

Kas yra MS?


Issetine skleroze yra progresuojanti bukle, paveikianti smegenis, nugarkauli ir regos nervus.

Issetine skleroze, daznai vadinama MS, sukelia kuno imunine sistema atakuoti centrine nervu sistema. Centrine nervu sistema sudaro:

  • smegenys
  • nugaros smegenys
  • regos nervai

MS imunine sistema atakuoja mielino, kuris yra riebaline medziaga, kuri supa ir izoliuoja nervinius plausus. Pazeistas mielinas formuoja randini audini, vadinama skleroze.

Si bukle reiskia, kad nerviniai impulsai gali buti iskraipyti arba nutraukti, kai jie keliauja i ir is smegenu bei nugaros smegenu. Tai atsitinka, jei dalis nervu pluosto, i kuri patenka sie impulsai arba aplinkiniai mielinai, yra sugadinta ar sunaikinta. Pertraukimas sukelia daugybe simptomu.

Ekspertai mano, kad MS sukelia genetiskai pazeidziamus asmenis, kai yra vienas ar daugiau aplinkos veiksniu. Zmones su MS gali tureti lengva, vidutinio sunkumo ar sunkia bukles versija.

Issetine skleroze: ko jums reikia zinotiSuzinokite daugiau apie MS simptomus, priezastis ir gydyma.Skaityti dabar

Kas yra ALS?

Amiotrofine sonine skleroze (ALS) yra placiai zinoma kaip Lou Gehrigo liga ir yra progresuojanti neurologine liga. Salyga veikia raumenu judesi, uzkertant kelia nervams, kurie kontroliuoja siu judesiu veikima.

Laikui begant disfunkciniai nervai sukelia raumenu silpnuma. Susilpneje raumenys palaipsniui sukelia paralyziu.

Velesni ALS etapai gali tureti itakos kvepavimui ir kitoms svarbioms kuno funkcijoms, kurios gali sukelti mirti. Taip yra del to, kad nervai, kurie kontroliuoja sias funkcijas, stipriai veikia salyga.

Skirtumai tarp MS ir ALS

Tiek MS, tiek ALS yra neurodegeneracines ligos, turincios itakos centrinei nervu sistemai, butent smegenims ir stuburo smegenims.

Daugeliu atveju abi ligos turi panasiu simptomu, kaip raumenu silpnumas ir paralyzius. Deja, ne viena is ligu nera gydoma, bet jie gali buti valdomi.

Nepaisant daugybes panasumu, tarp siu dvieju ligu yra svarbiu skirtumu.

Pvz., ALS dazniau pasitaiko vyrams ir vyksta bet kur nuo 4 iki 70 metu amziaus. Priesingai, moterys dazniau pasitaiko moterims, paprastai vyksta tarp 20 ir 50 metu amziaus.

Kai kurie papildomi pagrindiniai siu dvieju ligu skirtumai yra sie:

  • ALS daznai sukelia paralyzius, o MS gali, bet ne visada, sukelti visiska silpnejima.
  • ALS yra daugiausia fizinis, o MS taip pat sukelia psichines problemas, tokias kaip atminties praradimas.
  • ALS nera autoimunine liga. Priesingai, ekspertai mano, kad daugelis MS formu yra autoimunines.

Sioje lenteleje apibendrinami kai kurie pagrindiniai siu dvieju ligu skirtumai.

MSALS
Autoimunine ligaTaipNe
Daugiausia paveike lyciu lygybeMoterisPatinas
Amziaus ribos20-5040-70
Fiziniai simptomaiTaipTaip
Psichikos simptomaiTaipNe
Gali sukelti mirtiNeTaip
Ar gydymasNeNe

Viskas apie amiotrofine sonine skleroze (ALS)Ar jums reikia daugiau suzinoti apie ALS? Spustelekite cia, jei norite suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Priezastys


Nors siuo metu nera itikinamu irodymu, tyrimai rodo, kad genetika gali buti susijusi tiek su MS, tiek su ALS.

Nors MS priezastis dar nera zinoma, mokslininkai tiki, kad gali buti itakojama keliu skirtingu veiksniu saveika.

Jie apima:

  • imunologinis
  • aplinkosauga
  • infekcinis
  • genetinis

Tyrimai vyksta siose srityse:

  • organizmo imunine sistema
  • populiacijos ligos modeliai
  • genetika

Tyrejai taip pat tiria infekcines medziagas, nes sie veiksniai gali buti svarbus ir MS.

ALS, kaip ir MS, pristato kaip paslapti daugeliui tyreju. Taip yra todel, kad daugeliui ALS atveju nera aiskios priezasties. Taciau kai kuriais atvejais mokslininkai gali nurodyti konkrecius veiksnius, galincius padeti zmonems labiau issivystyti ALS, pvz., Genetika.

Simptomai

MS simptomai yra nenuspejami, gali skirtis tarp zmoniu ir gali pasikeisti laikui begant. Tiesa sakant, zmones retai turi butent tokius pacius simptomus. Vienas asmuo gali patirti tik viena ar du simptomus, o kitam asmeniui tris ar daugiau.

Kai kurie MS simptomai yra sie:

  • nuovargis
  • vaiksciojimo sunkumai
  • regejimo problemos
  • tirpimas ar dilgciojimas
  • slapimo pusles ar zarnyno sutrikimai
  • pazinimo pokyciai
  • skausmas
  • depresija
  • seksualines problemos
  • vertigo

ALS simptomai daznai labai skiriasi tarp zmoniu, serganciu liga. ALS budingas laipsniskas pradinis ir neskausmingas progresuojantis raumenu silpnumas. Taciau pradejus ALS gali uztrukti net 3 metus, kad reiksmingai paveiktu zmogu.

ALS simptomai gali prasideti raumenyse, kurie kontroliuoja kalba ir rijima. Kitais atvejais ALS simptomai gali prasideti rankose, rankose, kojose ar kojose. Taciau progresuojantis raumenu silpnumas ir paralyzius yra visuotinai patyre.

Kiti ALS simptomai yra:

  • atsikratyti
  • nenormalus ranku ir / ar koju nuovargis
  • silpna kalba
  • nekontroliuojami juoko ar verksmo periodai
  • nuleisti daiktus
  • raumenu meslungis ir raumenys

Daugiau pazengusiems atvejams kencia kvepavimo raumenys. Zmonems, sergantiems ALS, galiausiai reikes nuolatines ventiliacines pagalbos, kuri pades kvepuoti.

Gydymas


Fizine terapija gali buti naudojama MS sutrikimu pozymiams ir simptomams gydyti ir ALS sergantiems zmonems pagerinti.

Kol tyrimai vyksta, ne viena is ligu siuo metu nera gydoma. Kiekviena liga turi gydymo komponenta, skirta letinei progresavimui ir simptomu valdymui.

Paprastai MS gydymas apima:

  • Ispuoliu gydymas: Kortikosteroidu vartojimas (siekiant sumazinti nervu uzdegima) ir plazmos mainai (sumaisant plazma su baltymu tirpalu).
  • Ligos progresavimo gydymas: Naudojant gydymo budus, tokius kaip ligas modifikuojantys vaistai, kurie labai skiriasi nuo salutiniu poveikiu ir bendro veiksmingumo.
  • Gydyti MS pozymius ir simptomus: Funkcijos apima fizikine terapija, raumenu atpalaiduojancias priemones ir vaistus, kad sumazintu nuovargi.

ALS gydymas gali buti:

  • Vaistinis preparatas orientuojasi i progresavimaRiluzolas siuo metu yra vienintelis patvirtintas vaistas.
  • Gydymas palengvina simptomus.
  • Proceduros, skirtos gerinti gyvenimo kokybe: Tai apima fizine ir kalbos terapija, serimo vamzdziu ir ventiliatoriu naudojima ir profesine terapija.

Nors Riluzolas yra vienintelis vaistas, kuris siuo metu patvirtintas siekti ALS progresavimo, JAV medicinos ir maisto administracija (FDA) neseniai patvirtino nauja sio vaisto forma.

Gydymo panasumai ir skirtumai apibendrinti toliau pateiktoje lenteleje:

MSALS
Vaistasoklizumabas, glatiramero acetatas, dimetilfumaratas, beta interferonai, fingolimodas, mitoksantronas, alemtuzumabas, natalizumabas, teriflunomidasriluzolas
TerapijosFizinisFizine, profesine ir kalbos
Gyvenimo pokyciaiGerinti mityba, mankstintisGerinti mityba ir pratimus (ankstyvosios stadijos)
Simptomai ir gydymasVaistu, skirtu nuovargiui sumazinti, raumenis atpalaiduojantiems vaistamsVaistiniai preparatai, kurie padeda sumazinti nuovargi, skausma, raumenu meslungi, susilpnina spazma ir mazina per daug seiliu ir skrepliu. Terapijos ir vaistai kovai su depresija, skausmu ir miego problemomis.

Outlook

Nors daugelis MS ir ALS simptomu ir pozymiu yra panasus, dvi ligos turi unikalias savybes, atskiriancias jas viena nuo kitos.

Nors nei MS, nei ALS neturi zinomos gydymo ar galutines priezasties, kiekvienos bukles perspektyvos skiriasi.

Abi ligos yra degeneracines ir matomos letos progresavimo simptomai, o problemos su laiku tampa vis didesnes. Taciau MS nera mirtinas, o ALS galiausiai gali sukelti mirti del kvepavimo nepakankamumo.

Laimei, yra daug budu, kaip pagerinti siu salygu turinciu zmoniu gyvenimo kokybe.

Be to, ateitis yra perspektyvi, nes abi ligos yra labai istirtos. Tyrejai tikisi gauti tam tikru atsakymu i kiekvienos bukles priezastis, prevencija ir galima isgydyma.

Dideles riebalines riebalu dietos, susijusios su kruties veziu

Dideles riebalines riebalu dietos, susijusios su kruties veziu

Micigano valstijos universiteto mokslininkai teigia, kad jaunos moterys, kurios arteja prie brendimo, gali sumazinti kruties vezio rizika, jei jos isvengia didelio riebalu kiekio. Moksliniai tyrimai, paskelbti dabartiniame internetiniame kruties vezio tyrimu puslapyje, rodo, kad mitybos su dideliu kiekiu sociuju riebalu kiekis ne tik pagreitina kruties vezi, bet ir gali padidinti ligos vystymosi rizika.

(Health)

Draudimo prievartavimas Apgaudineja, taciau nedaugelis ieskovu gauna ismokas

Draudimo prievartavimas Apgaudineja, taciau nedaugelis ieskovu gauna ismokas

Tarp specialybiu, turinciu didele gresme piktnaudziavimo reikalavimams, beveik visi gydytojai tures ieskini del netinkamo elgesio iki to laiko, kai jiems sukaks 65 metai, taciau teismo proceso tikimybe neurochirurgams yra daug didesne negu psichiatrai ir apie tris is kiekvieno keturios neteiseto ieskinio pretenzijos yra issprestos be jokiu ismoku ieskovams.

(Health)