Muzikos terapija gali sumazinti depresija

Padedama zmonems isreiksti savo jausmus, muzikos terapija, kartu su standartine prieziura, atrodo, yra veiksmingas depresijos gydymas, bent jau trumpuoju laikotarpiu, teige mokslininkai is Suomijos Jyväskylä universiteto, kurie rugpjucio numeryje raso apie savo isvadas is Britanijos psichiatrijos leidinys.
Tyrimo lyderiai profesorius Jaakko Erkkilä ir profesorius Christian Gold ir jo kolegos idarbino 79 darbingo amziaus zmones (18-50 metu amziaus), gyvenancius Suomijoje ir kuriems buvo diagnozuota depresija, naudojant psichiniu ir elgesio sutrikimu pagal TBT-10 klasifikacija.
Dalyviai buvo atsitiktinai paskiriami dvidesimt 60 minuciu individualios muzikos terapijos ir standartines prieziuros (33 zmones) arba tik standartines prieziuros (46 zmones) sesijos. Suomijoje standartine depresijos prieziura apima antidepresinius vaistus, nuo 5 iki 6 individualios psichoterapijos sesijas ir psichiatrini konsultavima.
Dukart per savaite, pasitelke apmokytus muzikos terapeutus, vienos sesijos metu intervencijos grupes dalyviai suzinojo, kaip improvizuoti muzika, naudodami malleta instrumenta, perkusini instrumenta ar akustini vakarietisko afrikietisko djembe bugna.
Vidutiniskai kiekvienas sios grupes dalyvis dalyvavo 18 sesiju su 88 proc. (29 asmenimis), dalyvavusiu bent 15 sesiju.
Mokslininkai kliniskai ivertino visus dalyvius tyrimo pradzioje, veliau po 3 menesiu ir 6 menesius. Ivertinimas apima depresijos, nerimo, bendro funkcionavimo, gyvenimo kokybes ir aleksitmijos (negalejimo isreiksti jausmu zodziais) priemones.
Tyrejai nustate, kad:

• Po 3 menesiu dalyviai, kuriems buvo teikiama muzikine terapija ir standartine prieziura, gerokai pagerejo nei standartines prieziuros pacientai tik del depresijos simptomu (vidutinis skirtumas 4,65, 95% pasikliovimo intervalu CI nuo 0,59 iki 8,70), nerimas (1,82, 95% PI nuo 0,09 iki 3,55 ) ir bendras veikimas (-4,58, 95% CI nuo -8,93 iki -0,24).


• Taciau po 6 menesiu, nors patobulinimai vis dar buvo akivaizdus, grupiu skirtumai daugiau nebebuvo statistiskai reiksmingi.

Jie padare isvada, kad:
"Individuali muzikine terapija kartu su standartine prieziura yra efektyvi depresijai serganciu darbingo amziaus zmoniu depresijai. Sio tyrimo rezultatai kartu su ankstesniais tyrimais rodo, kad muzikinis terapija su jo specifinemis savybemis yra vertingas gydymo praktikos stiprinimas."
Gold pranese spaudai, kad:
"Muzikos terapija turi specifines savybes, leidziancias zmonems isreiksti save ir saveikauti nezodiskai - net ir tais atvejais, kai jie negali rasti zodziu, apibudinanciu savo vidine patirti".
Erkkilä sutiko ir pridure, kad jie rado zmones daznai isreiske tai, ka jie jaustoja per bugnus, arba su tonais, kuriuos jie padare su malletine priemone.
"Kai kurie zmones apibudino savo zaidimo patirti kaip katartika," pridure Erkkilä.
Vienas is budu interpretuoti siuos rezultatus yra tai, kad muzikos terapija padejo, taciau tik tuo metu, kai ji buvo tesiama, ty per pirmuosius tris tyrimo menesius.
Taciau, nors ir nedidelis, tyrimas, atrodo, gerai suprojektuotas ir atliekamas, kaip teigia dr. Mike Crawford, psichines sveikatos tarnybos psichines sveikatos centro specialistas Londone esancioje Londono Imperatorinio koledzo Didziojoje Britanijoje zurnalo papildomame zurnale:

"Tai aukstos kokybes atsitiktiniu imciu tyrimas del muzikos terapijos specialiai depresijai, o rezultatai rodo, kad jis gali pagerinti depresijos zmoniu nuotaika ir bendra funkcionavima".
"Muzikos kurimas yra socialus, malonus ir prasmingas. Teigiama, kad muzikos kurimas itakoja zmones taip, kad zodziai gali tiesiog nesugebeti", - priduria jis.
Erkkiläas sake, kad dabar zmogus turi pakartoti isvadas "su didesne zmoniu skaiciumi ir tolesniems tyrimams reikia tokio gydymo rentabilumo".
Parase Catharine Paddock, PhD