Neirozes ir neurotizmas: koks skirtumas?

Turinys

1. Kas yra neurotizmas?
2. Neurotizmas ar neuroze?
3. Neurotizmas ar psichoze?
4. Tipai
5. Gydymas
6. Diagnoze

Zodis neurozes is pradziu buvo sukurtas 18 a., Siekiant zymeti psichologinius sutrikimus, kuriu paprastai negalima susieti su fizine priezastimi. Tai daznai painiojama neurotizmu, asmenybes bruozu.

Nera vieningo neurozes apibrezimo. Neuroze iki siol buvo diagnozuojamas psichologinis sutrikimas, trukdantis gyvenimo kokybei, netrukdant individo supratimui apie tikrove.

Kai kurie psichologai ir psichiatrai naudoja termina neuroze, nurodydami nerima keliancius simptomus ir elgesi. Kiti gydytojai vartoja sia savoka, kad apibudintu psichiniu sutrikimu, kurie nera psichiniu sutrikimu spektras. Psichoanalitikai, tokie kaip Sigmundas Freidsas ir Karlas Jungas, apibudino minties procesa, vartojant termina neuroze.

1980 m. Treciasis Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostiniu ir statistiniu psichikos sutrikimu vadovo (DSM-III) leidinys pasalino neuroze.

Siame straipsnyje aptarsime, kaip neurotizmas skiriasi nuo neuroziu ir asmenybes sutrikimu, taip pat kaip atpazinti nerimo sutrikimu, panasiu i neurozes pozymius. Taip pat bus pateikti keletas patarimu, kaip spresti kai kuriuos psichologinius neurotizmo padarinius.

Greiti faktai apie neurozijas ir neurotiskuma

• "Neurozes" yra terminas, vartojamas ivairiais budais, susijusiais su nenormaliais psichologiniais procesais.
• Neurotiskumas buvo naudojamas apibudinti asmenybes bruoza, kuris nepazeidzia kasdienes funkcijos.
• Neurotizmas yra vienas is "Big Five" asmenybes bruozu, rastas asmenybes testuose ivairiose kulturose.
• Neuroze nebera naudojama kaip diagnozuota, o neurozes yra diagnozuotos kaip depresijos ar nerimo sutrikimai.
• Nepaisant to, kad jis yra isnaudotas, neurozes diagnoze yra svarbi supratimui, kaip siandien psichologiniai sutrikimai gydomi.

Kas yra neurotizmas?

Neurotiskumas laikomas asmenybes bruozu, o ne medicinine bukle.

Neurotizmas yra ilgalaike tendencija buti neigiamoje arba nerimo emocineje busenoje. Tai nera sveikatos bukle, o asmenybes bruozas. Zmones daznai painioja tai su neuroze.

Neurotiskumas yra vienas is bruozu, kurie sudaro penkiu faktoriu asmenybes modeli kartu su istverme, patogumu, saziningumu ir atvirumu. Sis modelis naudojamas asmenybes vertinimuose ir testuose ivairiose kulturose.

Zmones su neurotiskumu paprastai turi daugiau depresiniu nuotaiku ir kencia nuo kaltes jausmu, pavydo, pykcio ir nerimo dazniau ir sunkiau nei kiti asmenys.

Jie gali buti ypac jautrus aplinkos stresui. Zmones su neurotiskumu gali matyti, kad kasdienes situacijos yra gresmingos ir dideles. Priestaravimai, kuriuos gali patirti kiti kaip nereiksmingi, gali tapti problemiski ir sukelti nusivylima.

Neuroticizmo zmogus gali buti savimoniskas ir drovus. Jie gali buti linke internalizuoti fobijas ir kitus neurotiskus pozymius, tokius kaip nerimas, panika, agresija, negatyvumas ir depresija. Neurotizmas yra nuolatine emocine busena, kuria apibrezia sios neigiamos reakcijos ir jausmai.

Nepaisant to, kad diagnoze nera diagnoze, psichologai ir psichiatrai neatmeta asmenybes, kuri sunkiai linkusi i neurotiskuma, nesvarbi psichinei gerovei. Dr Benjamin B. Lahey, Cikagos Sveikatos studiju ir psichiatrijos ir elgesio neurologijos departamentu universitetas, 2009 m. Rankrastyje sake:

"Nepaisant to, kad jis nera placiai vertinamas, vis daugiau irodymu, kad neurotizmas yra psichologinis bruozas, turintis didele reiksme visuomenes sveikatai. Neuroticizmas yra tvirtas koreliacija ir daugelio psichiniu bei fiziniu sutrikimu, tarpusavio priklausomybes tarp ju ir psichines ir bendrosios sveikatos prieziuros paslaugu daznumas naudoti ".

Nors neurotizmas nera diagnoze ar netgi rupestis kitaip subalansuotai asmenybei, nes tai gali paskatinti ivairias psichines ir fizines sveikatos problemas.

Neurotizmas ar neuroze?

Neiroze yra sudetinga, ir tyrimai siulo daugiau nei viena paaiskinima. Taciau jis skiriasi nuo neurotizmo.

Pagrindiniais terminais neuroze yra sutrikimas, apimantis obsesini mastyma ar nerima, o neurotizmas yra asmenybes bruozas, kuris neturi tokio paties neigiamo poveikio kasdieniam gyvenimui, kaip nerimo bukle. Siuolaikiniuose nemedicinos tekstuose du daznai naudojama ta pati prasme, taciau tai yra netiksli.

Savoka "neuroze" retai naudojama siuolaikiniu psichologu, nes jie mano, kad tai yra pasenusi ir neaiski.

Neurozes pozymiai

Mokslininkai nesutaria, kas yra neuroze, nors yra ir bendru bruozu, kurie buvo istirti per simtmecius.

Emocinis nestabilumas: Pasak Hans Jürgen Eysenck (1916-1997), vokieciu ir britu psichologas, neuroze apibrezia emocinis nestabilumas.

Bendras nervu sistemos jausmas: Neuroze pirma karta naudojo Dr William Kullen is Skotijos, 1769 m. Jis teige, kad terminas reiskia "prasmes ir judesio sutrikimus", kuriuos sukelia "bendras nervu sistemos pazeidimas". Dr Kullenui tai apima koma ir epilepsija.

Neveikia racionalios minties ar gebejimo funkcionuoti: Neseniai neuroze reiskia psichinius sutrikimus, kurie netrukdo racionalioms mintims ar zmogaus gebejimui veikti, nors jie gali sukelti nelaimiu.

Sukelia nemaloni patirtis: Pasak Sigmundo Freudo (1856-1939), zinomas Austrijos neurologas, kuris ikure psichoanalizes disciplina, neuroze - tai nesekmingai represuotu emociju is praeities patirties sukeliama streso strategija.

Sios emocijos suzlugde ar trukdo dabartinei patirciai.Jis parode neitiketina sunu baime, kuri galejo atsirasti del sunu atakos anksciau gyvenime.

Konfliktas tarp dvieju psichiniu ivykiu: Carl Gustav Jungas (1875-1961) buvo Sveicarijos psichiatras, kuris ikure analitine psichologija. Jis mane, kad neuroze yra proto samones ir samones sastingis.

Sios neurozes pozymiai patvirtina, kad tai laikoma negalavimu, ir paprastai aptariama siekiant issiaiskinti ligos priezasti ir gydyti. Nors asmenybes testas gali patvirtinti, kad asmuo turi neurotiskuma, tai nera liga ar bukle, ir jo negalima "gydyti".

Neurotizmas ar psichoze?

Psichoze taip pat skiriasi nuo neurotizmo, nors kai kurie teigia, kad tai gali tapti neurotiskumo savybe.

Psichoze vercia zmogu suvokti ar interpretuoti tai, ka jie mato ir patys vertina kitaip, nei aplinkiniai. Tai trukdo ju gebejimui veikti socialiniame kontekste.

Simptomai psichozes apima haliucinacijas ir klaidas.

Psichoze gali buti sizofrenijos simptomas, bipolinis sutrikimas, sunki depresija ar smegenu auglys.

Tai taip pat gali sukelti piktnaudziavimas kai kuriomis medziagomis, pvz., Alkoholiu ir narkotikais, ar tai yra neteiseta ar paskirta.

Pastaraisiais metais mokslininkai paklause skirtumo tarp neurozes ir psichozes, nes psichoze gali issivystyti nuo neurozes.

2002 metais tyrejai, kurie iesko duomenu apie beveik 4000 zmoniu, padare isvada, kad "neurotizmas padidina psichoziniu simptomu vystymosi rizika".

Tipai

Panikos priepuoliai ir drebulys gali buti nerima keliancios neurozes pozymiai.

Yra keletas skirtingu tipu neurozes. Stai keletas pavyzdziu.

• Nerimastinga neuroze: Sio tipo neuroze, taip pat panikos priepuoliai ir fiziniai simptomai, tokie kaip drebulys ir prakaitavimas, budingas itin nerimas ir nerimas.
• Depresine neuroze: Tai nuolatinis ir gilus liudesys, daznai susijes su prarasta susidomejima veikla, kuri anksciau suteike malonuma.
• Obsesinis-kompulsinis neuroze: Si salyga apima pakartotines izeidziancias mintis, elgesi ar psichinius veiksmus. Tiek kartojimas, tiek atimimas is siu zenklu gali sukelti nelaimiu.
• Karas ar kovoti su neurozija: Dabar vadinama po traumuoto streso sutrikimu (PTSS), del to sukelia pernelyg dideli stresa ir nesugebejima veikti kasdieniame gyvenime po sunkiu trauminiu ivykiu.

Neiroze daznai vartojama ligoms, kuriose nervu sistema veikia netinkamai, apibudinti, ir nepasireiskia sutrikimu, kad butu galima paaiskinti disfunkcija.

Panikos priepuoliai: kaip juos sustabdyti?Ar jus patiria panikos priepuolius? Spauskite cia, jei norite rasti irodytus budus, kaip sustabdyti panikos priepuolio simptomus.Skaityti dabar

Diagnoze

Siuo metu sveikatos prieziuros specialistams diagnozuojama neuroze.

Dabar psichologai ir psichiatrai nustato simptomus, panasius i depresijos sutrikimu ar nerimo kategorijoje esancius neurozes simptomus. Taciau kai kurie psichoanalitikai vis dar vartoja si termina.

Kita vertus, neurotizmas gali buti nustatytas ir ivertintas asmenybes testais.

Asmenybes testo metu individas gali gauti maza, vidutini ar auksciausia neurotiskumo bala. Zmones su mazais balais yra labiau emociniu poziuriu stabilus ir sugeba susidoroti su stresu sekmingiau nei tie, kurie turi geriausius rezultatus.

Gydymas

Kognityvinis elgesio terapija gali buti naudojama neurozei gydyti.

Neuroze butu gydoma standartine psichologine prieziura. Salygos, kurioms diagnozuojama skirtingai, pvz., Depresijos sutrikimas, butu gydomos tokiais paciais metodais, kaip siandien, kai buvo naudojama neuroze aktyvi diagnoze

Gydymas gali apimti psichoterapija, psichoaktyvius vaistus ir atsipalaidavimo pratimus, tokius kaip gilus kvepavimas.

Kiti metodai apima kognityvine elgesio terapija, kuri pritaiko klaidingus psichologinius mechanizmus, reaguojancius i aplinka, kad jie reaguotu taip, kaip turetu. Kurybiskos terapijos, tokios kaip meno terapija ar muzikos terapija, taip pat buvo naudojamos kovojant su psichiniais sutrikimais, panasiais i neurozines.

Atimti

Psichologai ir psichiatrai jau keleta simtmeciu bando zenklinti neurozes, nesusitare su apibrezimu.

Nepaisant to, kad jis nebera naudojamas, neurozes diagnoze buvo svarbus pirmasis zingsnis siandieniniu psichologiniu sutrikimu supratimui ir gydymui.

Neurotizmas nera medicinine problema, o jos neigiamos asociacijos yra klaidinancios. Tai visuotinis asmenybes bruozas ir sveikas, kaip subalansuoto asmenybes profilio dalis.