Nauji tyrimai rodo, kad musu veido forma issivyste is smurto

Is evoliucines biologijos srities atsiranda naujas tyrimas, leidziantis manyti, kad musu veido veidas yra prievartos priesistoriniu proteviu rezultatas. Tyrejai is naujausio tyrimo, paskelbto 2006 m Biologiniai atsiliepimai, sako, kad zmogaus veidai issivyste taip, kad sumazintu suzalojimu poveiki nuo smugiu i veida tarp vyru.

Grupe, vadovaujama biologo Davido Carriero ir gydytojo Michaelo H. Morgano is Jutos universiteto, orientavosi i musu australopitu protevius. Tai zmones primenantys primatai, kurie Afrikoje gyveno nuo 6 iki 1,2 milijono metu.

Australopitu misinys buvo tiek zmogaus, tiek bezdzioniu savybiu, vaiksciojo dviem kojomis, turejo mazu smegenu, mazu dantenu - kaip zmones -, taciau ju skruosto dantys buvo gana dideli.

Labiausiai zinomas australopito pavyzdys yra "Lucy", gerai islikes iskastinis skeletas is Etiopos, apie 3,2 milijono metu.

Anksciau labiausiai zinoma hipoteze teige, kad musu proteviu didziuliu veidu raida atsirado del to, kad reikia kramtyti maisto produktus, kuriuos sunku sugriauti, pavyzdziui, riesutus.

Taciau Carrier sako, kad australopitams budingi pozymiai, galintys padidinti kovos sugebejimus, pvz., Ranku proporcijos, leidziancios jiems surinkti kumsti, o tai yra veiksminga norint iveikti kitus. Jis priduria:

"Jei is tikruju musu ranka proporciju raida buvo susijusi su atranka uz kovos elgesi, galite tiketis, kad pagrindinis tikslas, veidas, kad jis buvo evoliucija, kad geriau apsaugoti ji nuo suzalojimu, kai perforuota."

Jis priduria, kad jis ir jo kolegos mane, kad kai zmones kovoja siandien rankomis, veidas paprastai yra pagrindinis tikslas.

"Mes nustateme, kad kaulai, kuriems kyla didziausias luziu skaicius kovose, yra tos pacios kaukoles dalys, kurios didziausia robustiskuma padidino baziniu homininu evoliucijoje", - sako jis.

Iskastinis irasas sutampa su teorija

Carrier toliau paaiskina, kad tokie kaulai yra kaukoles dalis, kurioje yra didziausias skirtumas tarp australopitu ir zmoniu vyru bei moteru.

"Kitaip tariant," sako jis, "vyriskos ir moteriskos veidai skiriasi, nes kaukoles dalys, kurios pertraukiamos kovose, yra didesnes vyru".

Taciau svarbiausia, jis pazymi, kad tokie veido ypatumai yra aptiktoje iskastinio iraso rekorde, tuo paciu metu musu proteviai sukure ranku proporcijas, leidziancias joms padaryti kumsti.

Jis priduria, kad kartu "sios pastabos leidzia manyti, kad daugelis veido savybiu, kurios budingos ankstyviems homininams, galejo issivystyti, siekiant apsaugoti veida nuo suzeidimu kovojant su kumsciais".

Komanda pazymi, kad ju tyrimas papildo testini pokalbi apie vaidmeni, kuri smurtas vaidina musu evoliucijoje, ir sako, kad ju darbas rodo, kad smurtas vaidina didesni vaidmeni zmogaus evoliucijoje, negu dauguma antropologu.

"Manau, kad musu mokslas yra tvirtas, - sako Morganas, - ir uzpildo keleta ilgalaikiu esamu teoriju, kodel raumenu ir raumenu strukturos musu veidus isryskejo taip, kaip jie padare".

Tokie zmonijos genties pirmtaku evoliucijos tyrimai Homo sako komanda, nes ji suteikia supratimo apie tai, kaip ir kodel mes pasikeiteme i tai, ka dabar esame nuo musu proteviu, kurie gyveno pries 4-5 milijonus metu.

Ar civilizacija mus dar labiau smurtauja?

Carrier teigia, kad ju nauji tyrimai ne tik suteikia skirtinga priezasti musu veidu raidai, bet ir "sprendzia diskusijas del to, ar musu tolima praeitis buvo smurtaujanti".

Jis priduria:

"Hipoteze, kad musu ankstyvieji proteviai buvo agresyvus, gali buti klastojami, jei nustatysime, kad anatominiai simboliai, kurie isskiria mus is kitu primatu, nepagerino kovos sugebejimu.

Tai, ka parode musu tyrimai, yra tas, kad daugelis is didziuju bezdzioniu ir musu proteviu anatominiu charakteriu, ankstyvuju homininu (tokiu kaip dvipeline laikysena, musu ranku proporcijos ir veidu formos) is tiesu gerina kovos efektyvuma. "

Si diskusija apie tamsia zmogaus prigimties puse grizta i prancuzu filosofa Rousseau, pazymi Carrier, kuris teigia, kad filosofas "teige, kad pries civilizacijas zmones buvo kilniai savivaliai, si civilizacija is tikruju sugadino zmones ir padare mus smurtiniais".

Carrier priduria, kad si ideja socialiniu mokslu srityje isliko stipri.

2013 m. Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, paskelbta 2007 m "Lancet", kuris pasiule sirdies liga senoves mumijose buvo dazniau nei anksciau mineta.

Obama planuoja kovoti su Alzheimerio liga

Obamos administracijos paskelbtame pareiskime teigiama, kad bus imtasi nauju kovos su Alzheimerio liga priemoniu. Viena is siu pastangu - 50 mln. Doleriu padidinimas pinigu sumai, kuri bus panaudota naujiems ir pazangiems moksliniams tyrimams. Be to, administracija sako, kad ju fiskaliniai 2013 m. Biudzetas padides iki 80 milijonu doleriu, skirtu Alzheimerio tyrinejimui.

(Health)

Keppra®, patvirtintas FDA del vaiku traukuliu

Jungtinese Amerikos Valstijose Keppra® buvo patvirtintas kaip papildomas vaistas epilepsijai sergantiems suaugusiems ir vaikams nuo 4 metu amziaus. Taciau "UCB" neseniai paskelbe, kad JAV maisto ir vaistu administracija (FDA) jau patvirtino, kad mazins amziaus apribojima, itraukiant kudikius nuo vieno menesio amziaus ir vyresniu su epilepsija.

(Health)