Geriamojo antikoaguliacinio gydymo savikontrole geresne negu iprasta prieziura, siekiant isvengti kraujo kresuliu

Metaanalize, paskelbta internete pirma karta "Lancet" rodo, kad pacientai, kurie savarankiskai priziuri kraujo kresejima (geriama antikoagulianta) gydydami vitamino K antagonistus (VKA), pvz., varfarina, beveik perpus sumazina rizika susirgti tromboemboliniais reiskiniais, tokiais kaip insultas, giliuju venu tromboze ir sirdies smugis, palyginti su tiems, kurie gauna tradicine prieziura.
Apie 1 milijona zmoniu Jungtineje Karalysteje turi teise i geriamaji antikoaguliantu gydyma, o Europoje daugiau kaip 4 milijonai pacientu vartoja ilgalaike geriamaja antikoaguliacija tokiomis salygomis kaip sirdies aritmija, dirbtines sirdies voztuvai ar ankstesne kraujo kresuliu patologija. Nustacius gyventoju senejima, geriamaisiais antikoaguliantais paklausa labai padides.
Kiekvienas pacientas skirtingai reaguoja i ta pacia VKA doze. Kadangi VKA terapinis diapazonas yra ribotas, butina reguliariai stebeti paciento krauja ir prireikus koreguoti doze, kad butu isvengta per dideles antikoaguliacijos, del kurios gali padideti kraujavimas arba netinkama antikoaguliacija, del kurios pacientams gali pasireiksti mirtini kraujo kresuliai kad sie vaistai turetu uzkirsti kelia.
Pacientams patogiau yra savarankiskai stebeti, kadangi jie gali pagerinti antikoaguliacijos kokybe, taciau savikontrole, kai pacientai patiria gydytojo atliekama dozes koregavima, taip pat savireguliacija, kai jie pati atlieka testa, taip pat koreguoti savo doze, islieka nenuosekli tiek tarp saliu, tiek tarp saliu, svyruojanciu nuo tik 1% pacientu JAV iki 20% pacientu, gydytu antikoaguliantais Vokietijoje.
Tyrimo vadovas Carl Heneghan is Jungtines Karalystes Oksfordo universiteto norejo pateikti daugiau irodymu apie savikontroles nauda. Jie sujunge atskirus pacientu duomenis is 11 atsitiktiniu imciu, kurie palygino geriamosios antikoaguliacijos savianalize su iprastine prieziura.
Heneganas ir jo komanda apskaiciavo savikontroles poveiki po pirmojo didelio kraujavimo atvejo, pirmojo tromboembolinio budo ir laiko iki mirties svarbiuose pacientu pogrupiuose, tokiuose kaip senyvo amziaus zmones ir priesirdziu virpejimo sutrikimai, daznas ir reiksmingas insultas, o pacientai su mechaniniu sirdies voztuvu.
Jie atrado, kad apskritai savikontrole sumazino tromboemboliniu reiskiniu rizika 49%, palyginti su tradicine prieziura, taciau nustate, kad kraujavimo komplikaciju daznis abiejose grupese buvo panasus. Jie taip pat nustate, kad savikontrole neturejo dideles itakos mirtingumui.
Jie pastebejo, kad savikontroles nauda buvo didele tiems pacientams, jaunesniems nei 55 metu amziaus, kuriems buvo mazesne nei 60% tromboemboliniu reiskiniu tikimybe ir pacientams su mechaniniu sirdies voztuvu, kuriu rizika buvo perpus mazesne.
Svarbu tai, kad jie pastebejo, kad savikontrole sumazino mirtinguma ir nesukele komplikaciju seniems pacientams, kuriems yra didelis kraujavimo pavojus, o tai reiskia, kad amziaus neturetu buti naudojamas kaip veiksnys, siekiant nustatyti, ar asmuo turi teise savarankiskai valdyti .
Baigiamajame teiginyje autoriai teigia:

"Geriamojo koaguliacijos savikontrole ir savireguliavimas yra saugus tinkamu visu amziaus grupiu pacientu pasirinkimas. Pacientams taip pat turetu buti suteikta galimybe savarankiskai valdyti savo liga tinkama sveikatos prieziura kaip atsargine priemone".

Paulas Aleksandras Kyrle ir Sabine Eichinger is Vienos medicinos universiteto Vienoje, Austrija, nurodo sujungta komentara:

"Pacientams, sergantiems mechaniniais sirdies voztuvais, ypac jaunesniems nei 55 metu amziaus pacientams, turetu buti pasiulytas gydymas vitamino K antagonistu savaiminiu valdymu (o ne savianalizacija). Taciau mes nematome saves stebejimo kitose srityse isskyrus atskirus pacientus, kuriems leidziama iprastai vartoti antikoaguliancia prieziura. "

Parase Petra Rattue