Skausmo jautrumas gali buti keiciamas

Letinis skausmas veikia zmones visame pasaulyje, taciau pagrindiniai molekuliniai mechanizmai, kurie ji valdo, nera gerai suprantami. Dabar naujame JK dvyniu tyrime nustatyta, kad zmoniu gyvenimo ir aplinkos pokyciai per gyvenima gali keistis zmoniu skausmu.

Asmenims, kurie yra jautresni skausmui, yra didesne letinio skausmo atsiradimo rizika.

Sis atradimas yra palyginti naujas tyrimo sritis, vadinama epigenetika, kur mokslininkai tyrineja, kaip genai ijungiami ir isjungiami reaguojant i organizmo pokycius.

Tyrimo, kuri vadovavo dr. Jordana Bell, Londono King's College dvigubu tyrimu ir genetines epidemiologijos katedra, paskelbta "Nature Communications", yra pirmasis, kuris nustato, kad skausmo jautrumas gali buti ne toks lankstus kaip anksciau mineta.

Isvados kelia tai, kad skausmo jautruma gali isgydyti vaistai, kurie isjungia tam tikrus genus.

Identiski dvyniu genai epigenetiskai skiriasi

Skirtingai nuo netiktu dvyniu, kuriu vidutinis dalis yra tik 50% ju genu, identiski dvyniai turi 100%. Taigi is to seka, kad bet koks genu israiskos skirtumas turi atsirasti del procesu, kurie veikia tuos genus, kaip antai epigenetika, kurie gali atsirasti del aplinkos ir gyvenimo budo skirtumu. Tai daro identiskus dvynukus idealius dalykus, skirtus epigenetikos poveikiui tirti.

Sio tyrimo metu mokslininkai idarbino 25 poras vienodu dvyniu ir istyre ju jautruma skausmui, taikydami silumos zonda ant rankos ant kiekvieno dvynio.

Jie paprase dalyviu paspausti mygtuka, kai karstis tapo skausminga - tai nustate ju skausmo slenksti.

Tada, sekvenuojant DNR, gauta is dalyviu kraujo meginiu, mokslininkai nurode 5.2 milijonus vietu, kuriose epigenetiniai pokyciai ivyko visame genome ir palyginti juos su 50 nesusijusiu asmenu.

Tokiu budu jie galejo nustatyti, kurios genomo dalys isskyre epigenetinius pokycius, susijusius su dideliu ir mazu skausmo jautrumu.

Komanda nustate epigenetinius modifikacijos devyniuose genu, susijusiu su skausmo jautrumu, kurie buvo skirtingi tarp atskiru dvyniu pora.

Epigenetinis pokytis yra "garsumo jungiklis", skirtas genu ekspresijai

Vienas is tyrimo autoriu, Tim Spector, Genetikos epidemiologijos profesorius Londono King's College, sako:

"Epigenetinis perjungimas yra kaip gemos israiskos jungiklis. Sis svarbus tyrimas rodo, kaip identiski dvyniai, kartu su naujausia technologija ieskodami milijonu epigenetiniu signalu, gali buti naudojami norint rasti mazus cheminius jungiklius musu genuose, kurie mus daro unikalus - ir siuo atveju atsakyti i skausma skirtingai. "

Ypac vienas genas, TRPA1, kuris, kaip jau zinoma, yra susijes su skausmo jautrumu ir analgetiku ar skausma malsinanciu vaistu vystymuisi, parode labiausiai epigenetinius pokycius.

Taciau, nors jau zinoma, kad TRPA1 yra susijes su skausmo jautrumu, tai pirmas kartas, kai skausmo jautrumas buvo susijes su epigenetiniais geno pokyciais.

Rasti atveria galimybe vartoti epigenetinius vaistus, kurie pakeistu skausmo jautruma

Si isvada yra svarbi, nes tai rodo, kad gali buti imanoma ijungti ir isjungti genas su vaistiniais preparatais ir taip pakeisti zmogaus jautruma skausmui.

Tai gali padeti zmonems, sergantiems letiniu skausmu, dr Bell sako:

"Galimybe epigeniskai reguliuoti TRPA1 ir kitu genu, vartojanciu skausmo jautruma, elgesys yra labai idomus ir gali sukelti veiksmingesni skausmo malsinimo gydyma ligoniams, sergantiems letiniu skausmu."

Meanhwile Medicinos naujienos siandien neseniai pranese apie tyrima, kuriame JAV mokslininku grupe nustate, kad zmoniu jautrumas skausmui yra susijes su smegenu strukturos skirtumais.

Nepakankamas svoris padidina demencijos rizika, o nutukimas ja mazina, teigia tyrimai

Ankstesni tyrimai parode, kad nutukimas padidino demencijos rizika. Taciau naujas tyrimas, kuris laikomas didziausia kada nors vertinant rysi tarp kuno mases indekso ir demencijos rizikos, rodo, kad nutukimas is tikruju galetu buti apsauginis veiksnys nuo ligos, o zmonems, kuriems yra mazesnis svoris, gali buti padidejusi rizika.

(Health)

Dienines ikimokykles, susijusios su padidejusia pasirengimo darzeliui

Kaip zino kiekvienas tevas, ikimokyklinio ugdymo istaiga pernelyg daznai turi buti perkama dideles kainos. Be karstu diskusiju del to, ar ikimokykline praktika yra tikrai svarbi, nauja studija kviecia nauja diskusija, ar dienos ar dienos dienos programos labiausiai tinka vaikui parengti mokykla. Buvo nustatyta, kad ikimokyklinis ugdymas kartu su vaiku socialines raidos skatinimu suteikia akademines naudos daugiau nei pirmieji mokyklos metai.

(Health)