Ka reikia zinoti apie radiacine liga?

Turinys

1. Kas yra spinduline liga?
2. Simptomai
3. Saltiniai
4. Apsauga

Radiacija naudojama medicinoje, elektros energijos gamybai, maisto gamybai ilgiau trunka, sterilizuoti iranga, archeologiniu radiniu atsiradima ir daugeli kitu priezasciu.

Jonizuojancioji spinduliuote atsitinka, kai atominio branduolio nestabilaus atomo issilydo ir pradeda atpalaiduoti jonizuojancias daleles.

Kai sios daleles susiduria su organine medziaga, pvz., Zmogaus audiniu, per trumpa laika jos sugadins jas, jei ju lygis yra pakankamai aukstas. Tai gali sukelti nudegimus, kraujo sutrikimus, virskinimo trakto sistema, sirdies ir kraujagysliu bei centrine nervu sistema, vezi ir kartais mirti.

Spinduliuote paprastai valdoma saugiai, taciau jos naudojimas taip pat kelia pavoju.

Jei nelaimingas atsitikimas ivyks, pavyzdziui, 2011 m. Fukusimoje, Japonijoje ivykes zemes drebejimas ar sprogimas Cernobylyje, Ukrainoje 1986 m., Radiacija gali tapti pavojinga.

Greitieji spindulines ligos faktai:

Stai keletas pagrindiniu dalyku, susijusiu su spinduliuotes ligomis. Daugiau informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

• Spinduliuote yra visur aplink mus ir yra saugiai naudojama daugelyje programu.
• Branduolines avarijos, darbo aplinka ir tam tikras gydymas gali buti apsinuodijimo spinduliuote saltinis.
• Atsizvelgiant i doze, radiacijos poveikis gali buti lengvas ar pavojingas gyvybei.
• Nera gydymo, bet kliutys gali uzkirsti kelia ekspozicijai, o kai kurie vaistiniai preparatai gali pasalinti tam tikra spinduliavima is organizmo.
• Kiekvienas, kuris mano, kad jis buvo paveiktas spinduliuotes, turetu kuo greiciau kreiptis i gydytoja.

Kas yra spinduline liga?

Radiacija naudojama daug, bet ji gali buti pavojinga, jei ji nera tinkamai valdoma.

Apsinuodijimas radiacija atsitinka, kai radioaktyvi medziaga isleidzia daleles, kurios patenka i zmogaus kuna ir daro zala. Skirtingos radioaktyviosios medziagos turi skirtingas savybes. Jie gali pakenkti zmonems ivairiais budais, o kai kurie yra pavojingesni nei kiti.

Paprastai spinduliavimas ivyksta saugioje aplinkoje. Nesvarbu, ar jis tampa pavojingas, priklauso nuo:

• kaip jis naudojamas
• kaip stipri tai
• kaip daznai zmogus susiduria
• kokio tipo ekspozicija ivyksta
• kaip ilgai trunka ekspozicija

Vienos rentgeno spinduliuotes doze paprastai nera kenksminga. Nepaisant to, kuno dalys, kurios nera rentgeno spinduliuojamos, bus apsaugotos svinine prijuoste, kad butu isvengta nereikalingo poveikio.

Tuo tarpu technikas paliks kambari fotografuojant. Nors viena nedidele doze nera pavojinga, kartotines mazos dozes gali buti.

Staiga, trumpa, maza spinduliuotes doze greiciausiai nesukels problemos, taciau gali buti isplesta, intensyvi arba kartotine doze. Kai spinduliuote pazeidzia lasteles, ji yra negriztama. Kuo dazniau asmuo susiduria, tuo didesne ju sveikatos problemu rizika.

Kas yra radiacija?Suzinokite daugiau apie spinduliu tipus ir ju naudojimaSkaityti dabar

Kiek radiacijos yra pavojingas?

Radiacine doze galima ismatuoti ivairiais budais. Kai kurie naudojami vienetai yra "Grays", "Sieverts", "support" ir "rads". Jie naudojami taip pat, bet 0,1 rad yra lygus 100 pilkoms.

• Zemiau 30 radu: silpni simptomai atsiranda kraujyje
• Nuo 30 iki 200 radu: asmuo gali susirgti.
• Nuo 200 iki 1000 radu: asmuo gali rimtai susirgti.
• Daugiau nei 1000 radu: tai bus mirtini.

Pasak Ligu kontroles ir prevencijos centru (CDC), diagnozuojama spinduline ar spinduline sindromas (ARS), kai:

• Zmogus gauna daugiau kaip 70 radu is saltinio uz savo kuno
• Doze veikia visa kuna arba didziaja jos dali ir gali isiskverbti i vidinius organus
• Doze gaunama per trumpa laika, paprastai per kelias minutes

Asmuo, kuris patiria atomini sprogima, gaus dvi spinduliuotes dozes, viena sprogimo metu, o kita - nuosedas, kai po sprogimo pasklinda radioaktyviosios daleles.

Simptomai

Spinduline liga gali buti umaus, pasireiskianti netrukus po ekspozicijos, arba letine, kai simptomai pasireiskia laikui begant arba po tam tikro laiko, galbut po metu.

Uminio spinduliuotes apsinuodijimo pozymiai ir simptomai yra:

• vemimas, viduriavimas ir pykinimas
• apetito praradimas
• negalavimas, bloga savijauta
• galvos skausmas
• greitas sirdies plakimas

Simptomai priklauso nuo dozes, ar tai yra viena doze, ar pakartotinai.

Ne mazesne kaip 30 radu doze gali sukelti:

• baltuju kraujo kuneliu praradimas
• pykinimas ir vemimas
• galvos skausmas

300 dozes dozes doze gali sukelti:

• laikinas plauku slinkimas
• zala nervu lastelems
• zarnos virskinimo trakto linijas

Spindulines ligos stadijos

Pozymiai del sunkios spinduliuotes apsinuodijimo dazniausiai vyksta keturiais etapais.

Prodiaminis etapas: Pykinimas, vemimas ir viduriavimas, trukes nuo keliu minuciu iki keliu dienu

Latentinis etapas: Simptomai, atrodo, isnyksta ir atrodo, kad atsigauna

Atviras etapas: Priklausomai nuo poveikio rusies, tai gali sukelti sirdies ir kraujagysliu sistemos, virskinimo trakto, kraujo kuneliu ir centrines nervu sistemos (CNS)

Atkurimas ar mirtis: Gali atsirasti letas atsinaujinimas, arba apsinuodijimas bus mirtinas.

Hematopoetines kamienines lasteles arba kaulu ciulpu lasteles yra lasteles, kurias gauna visi kiti kraujo kuneliai.

Skirtingos dozes, skirtingi efektai

Ligos rizika priklauso nuo dozes. Labai mazos spinduliuotes dozes yra visur aplink mus visur, ir jie neturi jokio poveikio. Tai taip pat priklauso nuo veikiamos kuno vietos.

Jei per trumpa laika visas kunas susiduria su, tarkim, 1000 radiatais, tai gali buti mirtina. Taciau mazesniam kuno plote gali buti skiriama zymiai didesne doze, kuri maziau rizikuojama.

Po lengvos dozes simptomai gali pasireiksti tik kelias valandas ar dienas.Taciau pakartotine ar net viena, santykinai maza doze, sukelianti nedaug arba visai nematyti simptomu aplink poveikio laika, gali sukelti problemu veliau.

Asmuo, kuris susiduria su 3000 radu, patirs pykinima ir vemima, ir per keleta valandu jie gali patirti painiavos ir samones netekima. Tremors ir traukuliai atsiranda po 5 - 6 valandu po poveikio. Per 3 dienas bus koma ir mirtis.

Zmones, kuriems pasireiskia pakartotines dozes arba atsiranda atsigavimas, gali tureti ilgalaikiu pasekmiu.

Jie apima:

• baltuju kraujo lasteliu praradimas, todel organizmui sunkiau kovoti su infekcija
• sumazeja trombocitu kiekis, padideja vidinio ar isorinio kraujavimo pavojus
• vaisingumo problemos, iskaitant menstruaciju netekima ir sumazejusi lytini potrauki
• keisti inkstu funkcija, del kurios per keleta menesiu gali pasireiksti anemija, padidejes kraujospudis ir kitos problemos

Taip pat gali pasireiksti odos paraudimas, katarakta ir sirdies sutrikimai.

Lokalizuota ekspozicija gali sukelti odos pokycius, plauku praradima ir, galbut, odos vezi.

Kai kuriu kuno daliu poveikis yra pavojingas negu kiti, pavyzdziui, zarnos.

Spinduliuotes poveikis yra kumuliacinis. Lasteliu pazeidimai yra negriztami.

Saltiniai

Spinduliuotes poveikis gali atsirasti del darbo vietos, pramonines avarijos, spindulines terapijos ar net samoningo apsinuodijimo, kaip ir buvusio Rusijos snipo Aleksandro Litvinenko atveju, kuris buvo nuzudytas Londone, pasodines poloni 210 arbatoje. Taciau tai yra labai reti.

Kintamosios sroves skenavimas turetu buti atliekamas tik tada, kai tai yra butina, nes zmogus patiria didesne spinduliuote, nei iprasta kasdieniame gyvenime.

Dauguma zmoniu per metus susiduria su vidutiniskai 0,62 rados, arba 620 pilka.

Puse sios medziagos yra radonas ore, nuo Zemes, nuo kosminiu spinduliu. Kita puse sudaro medicinos, prekybos ir pramones saltiniai. Skirtas per metus, tai nera reiksmingas sveikatos poziuriu.

Rentgeno spinduliuotes lygis nera didelis, taciau jie atsiranda vienu metu.

• Krutines rentgeno spinduliuote suteikia lygiaverte 10 dienu trukmes radiacijos apsvita
• Mammogram yra lygiavertis 7 savaiciu normaliam poveikiui
• PET ar CT, naudojami kaip branduolines medicinos dalis, pakelia zmogu iki 8 metu amziaus spinduliuotes
• Pilvo ir dubens kompiuterine skenavimas suteikia lygiaverti 3 metu normalia ekspozicija

Branduoline medicina naudojama skydliaukes skleidimui zmonems, turintiems skydliaukes sutrikima. Kiti gydymo tipai apima vezio radiacine terapija.

Pavyzdziui, gyvenant aukstesneje aukstyje, pvz., Naujosios Meksikos ir Kolorado ploksciakalnyje, padideja ekspozicija, taip pat keliauja lektuvu. Taip pat prisideda radonu dujos namuose.

Maistas taip pat yra nedidelis radiacijos kiekis. Maistas ir vanduo, kuri mes geriame, yra apie 0,03 radu per metus.

Daugybe veiksmu, galinciu pakenkti zmonems radiacijos saltiniais, yra sie:

• Ziureti televizija
• skraidina lektuve
• einantis per saugumo skaitytuva
• naudojant mikrobangu krosnele arba mobiluji telefona

Rukaliai turi didesne apsvieta nei nerukantieji, nes tabaka sudaro medziaga, kuri gali tapti poloniu 210.

Astronautai turi didziausia poveiki visiems. Jie gali buti paveikti 25 radu vienoje kosminio saudymo misijoje.

Apsauga

Spinduliuotes pazeidimai yra negriztami. Kai lasteles yra pazeistos, jos nepasalina. Iki siol medicinoje nera galimybes tai daryti, todel kuo greiciau zmogui, kuris kreipesi i gydytoja, yra svarbu.

Galimi gydymo budai:

• Visu drabuziu nuemimas
• Skalavimas vandeniu ir muilu.
• Kalio jodido (KI) naudojimas blokuoti skydliaukes isisavinima, jei asmuo ikvepia arba praryja per daug radioaktyviojo jodo
• Prusijos melyna, pateikiama kapsulese, gali sugadinti cezi ir tali zarnyne ir uzkirsti kelia absorbcijai. Tai leidzia jiems judeti per virskinimo sistema ir palikti jo kuna zarnyno judesiais.
• Filgrastimas arba Neupogen stimuliuoja baltuju kraujo kuneliu augima. Tai gali padeti, jei spinduliuote paveike kaulu ciulpus.

Priklausomai nuo poveikio, radiacija gali paveikti visa kuna. Del sirdies ir kraujagysliu, zarnyno ir kitu problemu gydymas bus nukreiptas i simptomus.

Spinduliavimo poveikio mazinimas

Patarimai, kaip sumazinti nereikalinga radiacijos apimti, yra sie:

• palaikyti saules aplink vidurdieni ir naudoti apsaugos nuo saules ar deveti drabuzius, kurie padengtu oda
• isitikinkite, kad butina, ypac vaikams, atlikti bet kokia CT scana ir rentgeno spindulius
• leiskite gydytojui zinoti, ar esate ar gali buti nescia, pries atlikdami Rentgeno spinduliu, PET ar CT skenavima

Negalima arba butina isvengti bet kokio radiacijos poveikio, o daugumos saltiniu keliama rizika sveikatai yra labai maza.