Ribine plauciu liga: tipai, priezastys ir gydymas

Turinys

1. Kas yra ribojancios plauciu ligos?
2. Tipai
3. Simptomai
4. Diagnoze
5. Gydymas

Ribojancios plauciu ligos yra letines plauciu ligos, kurios riboja zmogaus plauciu gebejima prailginti per inhaliacija.

Dauguma ribojanciu plauciu ligu atveju nera isgydomos, taciau daznai jie gali buti valdomi vaistu ir fiziniu pratimu rezimais.

Kas yra ribojancios plauciu ligos?

Ribota plauciu liga konkreciai veikia zmogaus gebejima ikvepti kvepavimo metu.

Ilgalaikes plauciu ligos tradiciskai suskirstomos i dvi pagrindines kategorijas, kurios priklauso nuo to, kaip jos veikia zmogaus kvepavima. Sios kategorijos yra arba trukdancios, arba ribojancios.

Trecioji kategorija, vadinama misriaja plauciu liga, yra mazesne ir turi tiek obstrukciniu, tiek ribojanciu plauciu ligu charakteristikas.

Misri plauciu liga dazniausiai pasireiskia zmonems, sergantiems letiniu obstrukcine plauciu liga (LOPL), kurie taip pat serga staziniu sirdies nepakankamumu.

Kai obstrukcines plauciu ligos, tokios kaip astma, bronchektazija, LOPL ir emfizema, plauciuose negalima iskart issiurbti oro.

Kita vertus, ribojamos plauciu ligos reiskia, kad plauciai negali visiskai issiplesti, todel jie riboja deguonies kieki, gauta ikvepus. Sis apribojimas taip pat apriboja tai, ka galima ismatuoti, palyginus su vidutiniu zmogumi.

Ribojancios plauciu ligos sukelia sumazejusi plauciu galia ar turi, todel zmogaus kvepavimo daznis daznai padideja, kad atitiktu deguonies poreikius.

Dauguma ribojamuju plauciu ligu yra progresyvios, tai reiskia, kad jie tam tikra laika blogeja.

Vienas tyrimas apskaiciavo, kad nuo 2007 iki 2010 m. 6,5 proc. Amerikieciu nuo 20 iki 79 metu sirgo ribota plauciu liga.

Letine obstrukcine plauciu liga (LOPL)Spauskite cia, jei norite suzinoti daugiau apie COPD, viena is labiausiai paplitusiu plauciu skundu pasaulyje.Skaityti dabar

Tipai

Obstrukcines plauciu ligos, tokios kaip astma, apsaugo nuo normalaus issipletimo. Priesingai, ribojamosios plauciu ligos uzkerta kelia iprastam ikvepimui.

Ribojancios plauciu ligos daznai skirstomos i dvi grupes, priklausomai nuo to, ar ju priezastys yra budingos ar isorines.

Budingi riboti plauciu sutrikimai sukelia vidine anomalija, dazniausiai sukeliancia plauciu audiniu standuma, uzdegima ir randa.

Budingu ribojamuju plauciu ligu ligu ir bukliu tipai gali buti tokie:

• pneumonija
• tuberkulioze
• sarkoidoze
• idiopatine plauciu fibroze
• intersticine plauciu liga
• plauciu vezys
• spinduliuotes sukelta fibroze
• reumatoidinis artritas
• kudikiu ir uminio kvepavimo distreso sindromas
• uzdegimine zarnu liga (IBD)
• sistemine vilklige

Isorine ribojanti plauciu liga sukelia komplikaciju, susijusiu su audiniais ar strukturomis, esanciomis uz plauciu, iskaitant neurologines salygas.

Isoriniai veiksniai, sukelianti isorine ribojancia plauciu liga, daznai siejami su susilpnejusiais raumenimis, pazeista nervais arba krutines sieneliu audiniu stingdymu.

Uzsikreciama ribota plauciu liga serganciu ligu ir bukliu tipai gali buti tokie:

• pleuros ertmes ar padidejusio skyscio susikaupimas tarp audiniu sluoksniu aplink plaucius
• skoliosis arba stuburo pasukimas
• nervu ir raumenu liga ar ligos, tokios kaip Lou Gehrigo liga (ALS), issetine skleroze ir raumenu distrofija
• nutukimas
• myasthenia gravis ar sutrikus raumens silpnumas
• piktybiniai navikai
• sonkauliu pazeidimai, ypac luziai
• ascitas ar pilvo patinimas, susijes su kepenu randais ar veziu
• diafragmos paralyzius
• kyphosis ar virsutines nugaros skausmas
• Diafragmine isvarza
• sirdies nepakankamumas

Simptomai

Daugumai zmoniu, serganciu ribojanciomis plauciu ligomis, yra panasiu simptomu:

• kvepavimo sutrikimas, ypac esant sunkaus darbo kruviui
• nesugebejimas sugauti kvepavima ar pakankamai kvepuoti
• letinis ar ilgalaikis kosulys, dazniausiai sausas, bet kartais kartu su baltu skrepliu ar gleivemis
• svorio metimas
• krutines skausmas
• svokstimas ar kvepavimas
• nuovargis ar didelis issekimas be logiskos priezasties
• depresija
• nerimas

Diagnoze

Diagnoze bus pagrista ivairiais bandymais, o kai kuriais atvejais - nuskaitymais, tokiais kaip rentgeno spinduliai.

Paprastai gydytojas atlieka ar uzsisako plauciu funkcijos testa, kad ivertintu bendra plauciu talpa (TLC) arba bendra oro kieki, kuri plaucius ima ikvepti asmuo. Bendras plauciu talpumas paprastai sumazeja ribojanti plauciu liga.

Siekiant visapusiskai diagnozuoti ir uztikrinti tinkama gydymo plana, gali reiketi atlikti kitus tyrimus. Konkreciu bandymu metu paprastai nustatoma, ar itariama riboti plauciu liga yra budinga ar isorine.

Testai, rodantys sumazejusi plauciu funkcionavima, gali rodyti, kad randai, standumas ar uzdegimas veikia didele dali plauciu.

Dazniausiai naudojami ribojamosios plauciu ligos tyrimai yra sie:

• Priverstinio gyvybines talpos (FVC) testas, kuris apima ikvepima ir plauciu uzpildyma kuo daugiau oro, tada iskvepkite kuo daugiau jegos. Paprastai pacientu, serganciu ribojanciomis plauciu ligomis, FVC sumazeja. FVC verte, mazesne arba lygi 80 proc. Tiketino, gali buti ribojancios ligos pozymis.
• Priverstinis isbyrimo turis po 1 sekundes (FEV1), kuris nustato pirmojo FVC bandymo sekundes issisakojusi oro kieki. Daugelis zmoniu isstumia apie tris ketvirtadalius oro ikvepimo per si pradini isberimo laikotarpi. Del ribojamuju ligu, nes FVC paprastai sumazeja, FEV1 bus proporcingai mazesnis.
• FEVI i FVC santykio testa, kuris palygina oro ismetimo oro kieki per pirmaja iskvepimo sekunde (FEV1), palyginti su visa ismestos oro koncentracija FVC bandymo metu. Sis santykis daznai buna normalus arba netgi padidejes tiems, kuriems yra ribojanti plauciu liga.
• Krutines rentgeno spinduliai, kuris sukuria viso krutines ir plauciu ploto vaizdus vertinimui.
• Kompiuterine tomografija (CT) nuskaito, kurios sukuria issamesnius krutines ir plauciu ploto vaizdus, ??palyginus su krutines rentgeno spinduliais.
• Bronchoskopija, kur lankstus vamzdis su fotoaparatu per nosi ar burna iterpiamas i plauciu kvepavimo takus.

Gydymas

Gydymo planai priklauso nuo ribojancios plauciu ligos priezasties ar tipo.

Kai kuriais atvejais gali prireikti deguonies tiekimo zmogui, naudojanciam deguonies terapija, kad jie galetu tinkamai kvepuoti.

Sunkiais atvejais gali buti atliekamos plauciu persodinimo chirurgijos, korekcines chirurgijos arba kamieniniu lasteliu terapijos.

Ribaviancios plauciu ligos paprastai vartojamos:

• azatioprinas
• ciklofosfamidas
• kortikosteroidai, dazniausiai inhaliatoriaus forma
• metotreksatas
• kiti imunosupresantai ir priesuzdegiminiai vaistai
• antiarzidaciniai vaistai, tokie kaip pirfenidonas ar nintedanibas

Deja, didzioji dalis randu, tirsciu ar elastingumo praradimo, susijusio su ribojanciomis plauciu ligomis, yra negriztama. Taciau yra budu sumazinti ribojamuju plauciu ligu simptomus ar poveiki.

Nustatyta, kad namuose atliekami pratimai ir tam tikri gyvenimo budo pokyciai sumazina ribojamuju ligos simptomu sunkuma.

Paprastai rekomenduojami metodai:

• kvepavimo oro kondicionavimas, daznai traukiamas lupu kvepavimas, letas gilus kvepavimas ar diafragminis kvepavimas
• virsutines ir apatines galuniu stiprinimo ir kondicionavimo pratimai
• kvepavimo raumenu stiprinimo pratimai
• lygus pesciomis
• atsipalaidavimas ar vizualizuota meditacija
• valgyti subalansuota, maistinga maista
• mesti rukyti
• vengiant aplinkos su toksinais, dirgikliais ar alergenais, kurie gali pabloginti simptomus

Pagal gydymo plana ir laikantis tam tikru gyvenimo budo pokyciu gali sumazeti ribojamosios plauciu ligos simptomai ir pagerinti zmogaus gyvenimo kokybe.