Kas yra sizoafektinis sutrikimas?

Turinys

1. Simptomai
2. Priezastys
3. Rizikos veiksniai
4. Diagnoze
5. Potipiai
6. Gydymas

Sizoafektinis sutrikimas yra psichiatrine bukle. Jis jungia sizofrenijos simptomus ir emocini sutrikima arba nuotaika.

Priklausomai nuo simptomu, sizoafektinis sutrikimas gali buti placiai apibreziamas kaip sizofrenija su nuotaikos komponentu arba psichozes nuotaikos sutrikimu.

Ekspertai nesutaria, ar sizoafektinis sutrikimas turi buti klasifikuojamas kaip sizofrenija ar atskira bukle. Jis buvo apibudintas kaip "tarpinis tarp sizofrenijos ir bipolinio sutrikimo, ir jis negali buti atskiras diagnostikos subjektas".

Sizoafektinis sutrikimas veikia emocijas ir pazinima. Pazinimas apima zinojima, mastyma, teisinguma ir problemu sprendima.

Sizofrenijos pozymiai gali buti pasikartojantys epizodai: auksta ar maniaka, zemas ar zemas, nuotaika ar ju derinys, pvz., Haliucinacijos, meluzijos, neorganizuota kalba ar elgesys, emocines israiskos ir motyvacija.

Pacientas gali "girdeti dalykus", ir jie gali patirti melus ir paranoja. Kalbejimas ir mastymas gali buti sutrikdytas, ir jiems gali sunku veikti tiek socialiniu, tiek darbe.

Pasak Nacionalinio psichines ligos aljanso (NAMI), si salyga turi itakos 0,3 proc. Jungtiniu Amerikos Valstiju gyventoju.

Gydymas gali padeti, bet sizoafektinis sutrikimas yra sudetinga bukle, ir sunkiau gydyti, negu nuotaikos sutrikimas.

Simptomai

> Kaip sizofrenija, sizoafektinis sutrikimas gali sukelti haliucinacijas.

Simptomai sizoafektinio sutrikimo skirtis nuo vieno asmens iki kito.

Psichoziniai simptomai yra haliucinacijos, paranojiskos mintys ir neorganizuotas mastymas, taip pat nuotaikos sutrikimas, depresija ar manijos nuotaikos.

Psichoziniai simptomai ir nuotaikos sutrikimai gali pasireiksti tuo paciu metu, arba jie gali pakaitomis. Dazniausiai buna simptomu sunkumo ciklai.

Simptomai gali sukelti antisocialu elgesi, o pacientas gali tapti izoliuotas.

Konkretus simptomai yra:

• Klastingumas; fiksuoto ar klaidingo isitikinimu
• Neorganizuotas, supainiotas ir neaiskus mastymas
• Neiprastos minties ir suvokimas
• Haliucinacijos
• Atminties problemos
• Paranojines idejos ir mintis
• Depresijos laikotarpiai
• Manijos nuotaika, arba netiketas energijos priauginimas, su elgesiu, kuris nera simbolis
• Bloga temperaturos kontrole
• Dirgstumas
• Nesuderinta kalba
• Netinkama kalba
• Demesio problemos
• Katatoninis elgesys, kai pacientas vargu ar atsako, arba atrodo, susijaudinimas del akivaizdzios priezasties
• Nepakankamas susirupinimas del asmens higienos ar fizines isvaizdos
• Sunkumas krenta ar miega.

Dazniausiai pasitaikantys nuotaikos sutrikimai, susije su sizofrenijos ypatumais, yra bipolinis sutrikimas ir depresija.

Priezastys

Tikslios schizoafektinio sutrikimo priezastys yra neaiskios, taciau manoma, kad tai atsiranda del neurotransmiteriu serotonino ir dopamino nesubalansuotumo smegenyse. Neuromediatoriai yra chemines medziagos, kurios padeda perduoti elektroninius signalus smegenyse ir padeda kontroliuoti nuotaika.

Kaip ir sizofrenija, manoma, kad schizoafektinis sutrikimas kyla del variaciju, kurios daro itaka smegenu vystymuisi vaikysteje.

Genetika gali atlikti tam tikra vaidmeni. Jei artimas giminaitis su sizoafektiniu sutrikimu, sizofrenija ar nuotaikos sutrikimas, padideja sutrikimo atsiradimo rizika.

Isplestas tevystes amzius koncepcijos metu yra dazna genetiniu mutaciju priezastis, ir ji yra susijusi su didesniu sizofrenijos spektro sutrikimu rizika, iskaitant sizoafektini sutrikima.

Rizikos veiksniai

Kiti rizikos veiksniai, kurie gali sukelti simptomus ar ligos pradzia, yra stresas ir psichoziu narkotiku, tokiu kaip LSD, naudojimas.

Pasak "NAMI", vyru ir moteru bukle yra tokia pati, taciau vyrams budingi simptomai anksciau.

Diagnoze

Diagnoze remiasi paciento patirtimi ir elgesio anomalijomis, apie kurias pranese seimos nariai, draugai ir kolegos psichiatrui, psichiatrinei slaugei, socialiniam darbuotojui ar klinikiniam psichologui, atlikus klinikini ivertinima.

Sizoafektinis potraukis apima depresijos laikotarpius.

Norint diagnozuoti sizoafektini sutrikima, turi buti laikomasi keleto kriteriju. Sie kriterijai skirti tam, ar zmogus turi specifiniu pozymiu ir simptomu, ir kiek laiko.

Pagal Amerikos psichologines asociacijos (APA) psichikos sutrikimu diagnostikos ir statistikos vadova (DSM), kriterijai apima:

• Sizofrenija su nuotaikos simptomais
• Nuotaikos sutrikimas su sizofrenijos simptomais
• Tiek nuotaikos sutrikimas, tiek sizofrenija
• Ne sizofrenijos psichozes sutrikimas, taip pat nuotaikos sutrikimas.

Kiti APA kriterijai apima meluzijas, haliucinacijas ir nesuderinta arba netvarkinga kalba, kurioje zmogus gali persokti is vienos temos i kita vidurio sakinyje. Sutrikusi kalba gali buti oficialaus minties sutrikimo zenklas.

Neorganizuotas elgesys gali buti pastebimas netinkamoje sukneleje ar daznai verkianciame.

"Neigiami simptomai" gali apimti emocines israiskos, kalbos ir motyvacijos mazejima arba stoka, taip pat negalejima gauti malonumo is ivykiu, kurie paprastai laikomi maloniais, pavyzdziui, valgyti, sportuoti, socialiai bendrauti ar seksualiai veiklai.

Pries diagnoze gydytojas turi atmesti kitas bendras ligas su panasiais simptomais, Cushingo sindromu, su ZIV susijusiomis ligomis, laikinosios skilties epilepsija, neurosifilioze, skydliaukes arba parathormono sutrikimais, alkoholio vartojimu, narkotiku vartojimu ir metaboliniu sindromu.

Kraujo tyrimai gali pasalinti skydliaukes sutrikimus, letines ligas ir medziagu apykaitos sutrikimus.Elektroencefalografija (EEG) gali uzkirsti kelia epilepsijai ir kompiuterinei skenavai, siekiant patikrinti smegenu pazeidimus.

Jei paciento manijos yra laikomos keistamomis, arba jei haliucinacijos susideda is ne maziau kaip dvieju balsu, kalbanciu vieni su kitais arba tik vienu balsu, dalyvaujanciu veikianciame paciento veiksmu komentare, tada tas simptomas atitinka tik diagnozes kriterijus.

Potipiai

Yra maziausiai du potipiai, pagristi sutrikimo nuotaikos aspektu:

• Bipolinis tipas: Pacientui pasireiskia manijos ar misrios epizodo
• Depresijos tipas: pasitaiko tik dideliu depresijos epizodu, be manijos ar misriu epizodu.

Skirtingai nuo sizoafektinio sutrikimo, sizofrenijos ir nuotaikos sutrikimo gali buti sunku. Sizoafektinio sutrikimo atveju nuotaikos simptomai yra ryskesni, jie dazniausiai trunka ilgiau nei sizofrenija.

Gydymas

Gydymas gali buti sudetingas, nes pacientai gali nesuprasti, kad jiems reikia pagalbos. Paprastai tai apima vaistu, tokiu kaip antipsichoziniai vaistai, antidepresantai ar nuotaikos stabilizatoriai, kombinacija ir psichologines intervencijas, tokias kaip konsultavimas.

Gydymas priklausys nuo simptomu sunkumo, kuri sukelia potipas.

Medikamentai yra:

• Antipsichoziniai vaistai arba neuroleptikai gali sumazinti psichozinius simptomus, tokius kaip haliucinacijos, paranoja ir melusijos. Pavyzdziai yra klozapinas (klozarilis), risperidonas (Risperdalas) ir olanzapinas (Zyprexa).
• Nutukimo stabilizatoriai padeda susvelninti bipolinio sutrikimo auksti ir zemiausia lygi pacientams, sergantiems bipoliniu sizoafektiniu sutrikimu. Pavyzdziai: licio (Eskalitas, Lithobidas) ir divalproeksas (Depakote).
• Antidepresantai gali sumazinti beviltiskuma, koncentracijos stoka, nemiga ir liudesi pacientams, sergantiems dideliu depresija. Pavyzdziai yra citalopramas (Celexa) ir fluoksetinas (Prozac).

Konsultavimas gali padeti pacientams suprasti ju bukle.

Konsultavimas ir psichoterapija gali padeti pacientui suprasti ju bukle ir jaustis pozityviai apie ateiti. Sesijos dazniausiai sutelktos i realaus gyvenimo planus, santykius ir kaip spresti problemas. Terapeutas taip pat gali ivesti naujus elgesio nustatymus namuose ir darbo vietoje.

Grupes ar seimos terapijos sesijos suteikia galimybe aptarti problemas su kitais zmonemis. Psichozes laikotarpiu sios sesijos gali padeti patikrinti tikrove. Grupinis darbas gali patikinti pacientus, kad jie nera vieni.

Tyrimai rodo, kad sizoafektinio sutrikimo prog nozija gali buti siek tiek geresne nei sizofrenija, nors tai nebuvo patvirtinta.

Sizoafektinio sutrikimo komplikacijos yra didesne sizofrenijos, didziosios depresijos ar bipolinio sutrikimo rizika.