Senyvu zmoniu dantu praradimas susijes su psichiniu ir fiziniu susikaupimu

Tyrejai, kurie nusprende, kad dantu praradimas yra susijes su fiziniu ir psichiniu susikaupimu vyresnio amziaus zmonems, rodo, kad tai gali buti ankstyvo senejimo pozymiu mazejimo tendencija.
Tyrejai nustate, kad danties praradimas yra susijes su letesniu pesciuju greiciu ir prastesnes atminties funkcija vyresnio amziaus zmonems.

Viduje Amerikos Geriatrijos draugijos leidinys, Londone universiteto koledzo (UCL) komanda teigia, kaip jie padare isvadas analizuodama duomenis is daugiau kaip 3 100 suaugusiu, 60 metu ir vyresniu, gyvenanciu Anglijoje.

Duomenys atsirado is Anglijos ilgalaikio senejimo tyrimo (ELSA) ir leido mokslininkams palyginti rezultatus, isbandziusiems dalyviu atminties ir vaiksciojimo sparta, kurie neturejo ne vieno savo dantu su ekvivalentais, kurie turejo tam tikru naturaliu dantu.

Analize parode, kad asmenys, kurie prarado visus savo naturalius dantis, buvo apytikriai 10% blogesni tiek atminties, tiek vaiksciojimo metu, nei panasus i naturalius dantis.

Svinas autorius dr. Georgios Tsakos is UCL departamento epidemiologijos ir visuomenes sveikatos, sako, kad isvados rodo:

"Dantu netekimas gali buti naudojamas kaip ankstyvas psichinio ir fizinio mazejimo vyresnio amziaus, ypac 60-74 metu amziaus, mazejimas".

Rysys tarp viso danties praradimo ir prastesnes atminties veikimo tapo nereiksmingas, kai mokslininkai atsizvelge i ivairius veiksnius, tokius kaip amzius, lytis, rukymas, alkoholio vartojimas, depresija, fizine sveikata ir, visu pirma, socialinis ir ekonominis statusas (pajamos, issilavinimas ir okupacija).

Taciau rysys tarp viso danties praradimo ir letesnio pesciuju greitis isliko reiksmingas, kai buvo atsizvelgta i visus siuos itakos turincius asmenis; zmones, kuriu ne vienas is ju naturaliu dantu vis dar vaiksciojo siek tiek leciau nei bendraamziai, kurie turejo kai kuriuos ju dantis.

Tyrejai taip pat paziurejo i rysi tarp prarastu visu naturaliu dantu ir menkesnes atminties bei letesnio pesciuju greicio po 10 metu. Tai buvo pastebimai stipresne 60-74 metu amziaus suaugusiems nei 75 metu ir vyresni.

Nepriklausomai nuo priezasties, dantu praradimas gali buti greiciau mazejantis zymeklis veliau gyvenime

Dr Tsakos teigia, kad dantu praradimo, protinio ir fizinio nuosmukio priezastys daznai yra susijusios su socialiniu ir ekonominiu statusu, pabreziant "platesniu socialiniu veiksniu, tokiu kaip svietimas ir turtas, svarba skurdziausiu visuomenes nariu zodziu ir bendrajai sveikatai gerinti".

Taciau, neatsizvelgiant i pagrindines priezastis, del kuriu rysys tarp dantu praradimo ir psichines ir fizines funkcijos mazejimo yra pastebimas, pernelyg didelis danties praradimas suaugusiems zmonems yra galimybe pastebeti zmones, kuriems yra didesne paveluo jancio nuosmukio tikimybe veliau gyvenime, priduria jis.

"Yra daug veiksniu, galinciu itakoti si nuosmuki, - teigia jis, - tokius kaip gyvenimo budo ir psichosocialiniai veiksniai, kuriuos galima keisti."

2014 m. Rugpjucio men. Paskelbtas Tarptautiniu ir Amerikos dantu tyrimu asociaciju (IADR / AADR) leidinys Dantu tyrimo zurnalas sako, kad per pastaruosius 50 metu dantu praradimas Amerikoje smarkiai sumazejo, o dabar turtingesniu ir neturtinguju kontrastas yra stipresnis.

Bendras dantu praradimas yra retas budingas budingas dideles pajamas gaunantiems namu ukiams JAV siandien; geografiskai susitariama su neproporcingai dideliu skurdu turincioms valstybems, pazymi autoriai.

Periodonto ar dantenu ligos yra dazniausia dantu praradimo priezastis tarp suaugusiuju. Ligoniu kontroles ir prevencijos centru (CDC) 2012 m. Tyrime nustatyta, kad mazdaug pusei suaugusiu zmoniu JAV yra periodonto ligos, o ligos - nuo lengvos iki sunkios.

Paplitimas yra daug didesnis tiems, kurie gyvena zemiau skurdo ribos (daugiau nei 65%), maziau nei vidurini issilavinima (beveik 67%) ir amerikiecius (apie 70%) pazymi CDC. Jie priduria, kad tarp vyresniu amerikieciu, kuriu amzius 65 metai ir vyresni, paplitimo lygis yra apie 70%.

Ar persalimai padidina insulto rizika vaikams?

Naujajame tyrime, paskelbtame Amerikos neurologijos akademijos zurnale "Neurologija", nustatyta, kad del persalimo ir kitu smulkiu infekciju, nors ir laikinai, gali padideti insulto rizika vaikams. Mazos infekcijos, tokios kaip persalimas, gali padidinti insulto rizika "arba del sisteminio uzdegiminiu tarpininku poveikio, sukeliancio protrombine busena, arba del tiesioginio ar netiesioginio poveikio arterijoms naudojant ivairius mechanizmus.

(Health)

Migrena gali nuolat pakeisti smegenu struktura

Pasak tyrimo, paskelbto zurnale "Neurologija", mokslininkai nustate, kad migrena gali paveikti ilgalaike smegenu struktura ir padidinti smegenu pazeidimu rizika. Tyrejai is Danijos Kopenhagos universiteto istyre sesis gyventoju skaiciaus tyrimus ir 13 klinikiniu tyrimu, kad nustatytu, ar yra migrenos ir smegenu pazeidimu, tyliu anomaliju ar smegenu kiekio pokyciu rysys.

(Health)