Mokslininkai ivertina zmogaus embriono pirmuju dienu genu aktyvuma

Zmogaus kiausiniu apvaisinimas kankina genetines veiklos pakopa. Po vienos dienos vienetine lastele tampa dviem, po 2 dienu yra keturios lasteles, po 3 dienu yra astuoniu, taigi ir toliau. Dabar pirma karta mokslininkai priskyre genetine veikla, kuri pridedama prie ankstyvo embrionu augimo etapo.
Tyrimas rodo, kad antra diena po apvaisinimo ijungiami tik 32 is 23 000 zmogaus genu.

Tarptautinis tyrimas, vadovaujamas Karolinska instituto Svedijoje, yra paskelbtas zurnale "Nature Communications".

"Musu rezultatai suteikia nauju ziniu apie zmogaus ankstyvos embrionines raidos reguliavima", - teigia vyresnysis autorius Outi Hovatta, klinikiniu mokslu profesorius, intervencija ir technologijos.

Tyrimas yra pirmasis, kuriame pateikiami visi genai, kurie aktyvuojami per pirmasias embriono vystymosi dienas nuo apvaisinimo momento; Pasak vieno is tyreju, tai atradimas, panasus i "uzdegimo rakta", kuris ijungia zmogaus vystymasi.

Nors yra mazdaug 23 000 zmogaus genu, ta tvarka, kai genai aktyvuojami po apvaisinimo, iki siol buvo paslaptis.

Prof. Hovatta ir jo kolegos tikisi, kad rezultatai atvers daugeli moksliniu tyrimu krypciu, pvz., Atrasdami naujus nevaisingumo ir kitu ligu gydymo budus.

Tyrejai identifikuoja naujus genus, aktyvuojamus netrukus po apvaisinimo

Komanda nustate, kad antra diena po apvaisinimo ijungiami tik 32 is 23 000 zmogaus genu. Iki trecios dienos aktyviu genu skaicius pakyla iki 129. Septyni is siu aktyviu genu anksciau nebuvo nustatyti.

Dauguma genu turi baltymu priemimo instrukcijas. Musu DNR yra daugybe kartotiniu sekas, kurios is pradziu buvo laikomos "siuksliu" DNR, bet veliau buvo nustatyta, kad jie reguliuoja genus, kurie koduoja baltymus.

Nustatyti nauji genai, atrodo, saveikauja su vadinamaja "siuksliu" DNR, ir si saveika yra butina norint paskatinti ankstyva embrionu vystymasi. Prof. Hovatta paaiskina, kaip tai gali buti naudinga busimiems tyrimams:

"Mes nustateme naujus veiksnius, kurie gali buti naudojami perprogramuoti lasteles i vadinamasias pluripotencines kamienines lasteles, kad butu galima gydyti ivairias ligas, o galbut ir gydyti nevaisinguma."

Tuo tarpu Medicinos naujienos siandien suzinojo apie nauja IVF metoda, kad vyresnio amziaus moterys gali pasirodyti sekmingesnes. Uz naujosios pletros mokslininkai nustate, kad patys kiausiniai nera senejantys, o ju aplinkos senejimas, kuris mazina vyresnio amziaus moteru galimybes isivaizduoti per IVF (in vitro apvaisinimas).

Mokslininkai nustate, kad kiausiniu is kiausidziu paemimas anksciau nei iprastai IVF padidino geros kokybes embrionu gamyba ir padidino sekmes rodiklius.

Dieta ir fizinis pratimas: vezio nauda didziuleje moteru sveikatos studijoje

Didelio moteru sveikatos tyrimo metu moterys po menopauzes, kurios seke sveika gyvenimo buda, buvo treciosios mazesnes mirties rizikos, iskaitant 20% mazesne tikimybe mirti nuo vezio, nei moterys, kurios nesilaike nurodymu del dietos, svorio, fizinio aktyvumo, ir alkoholio vartojimas. "Nors gerai zinoma, kad tabako vartojimo nutraukimas yra pagrindinis elgesio pokyciai siekiant sumazinti vezio rizika", raso autoriai, jie analizavo kitu vezio prevencijos rekomendaciju poveiki.

(Health)

Kognityviniai sutrikimai atrodo bendri vyresni vyrai

Siandien Mayo klinika isleido savo tyrima apie senejimo ataskaita ir pranese, kad daugiau nei sesi procentai amerikieciu, kuriu amzius nuo septyniasdesimt astuoniasdesimt devyneriu metu, serga lengvu pazinimo sutrikimu (MCI). Jie taip pat teigia, kad duomenys rodo, kad vyrams yra daugiau negu moteru, o tiems, kurie turi tik vidurini issilavinima, atrodo labiau paveiktos nei tos, kuriose yra aukstasis issilavinimas.

(Health)