Socialine fobija nera tokia pati, kaip ir drovumas, teigia JAV paaugliu tyrimas

Naujasis JAV paaugliu tyrimas issklaido ideja, kad normalus drovumas yra toks pat, kaip socialine fobija ar socialine nerimo sutrikimas, psichiatrine negalia, kai asmuo yra apsvaiges nuo nerimo ir pernelyg dideles savimones kasdieniose socialinese situacijose. Pasak mokslininku is JAV Nacionalinio psichines sveikatos instituto (NIMH), socialine fobija taip pat gali atsirasti nepriklausomai nuo drovumo, pranese apie savo isvadas spalio 17 d. Pries paskelbdama spaudini Pediatrija.
Pirmasis autorius Dr Marcy Burstein ir jo kolegos NIMH norejo atlikti si tyrima, nes buvo kritikuojama, kad socialine fobija yra tik pasiputusi etikete, "medicinizuotas" normalus zmogaus temperamento skirtumas, kuri psichiatrai ir vaistu imones taiko pardavimu didinimui vaistu, ypac jaunimui.
Tyrimo metu jie susipazino su nacionaliniu lygiu atstovaujanciu daugiau nei 10 000 jaunuoliu nuo 13 iki 18 metu apklausa, kuria remia NIMH, Nacionalinis komfortabilumo tyrimas ir paauglys papildymas (NCS-A).
Jie ivertino iprasta drovuma ir tai, kokiu mastu ji buvo susijusi su socialine fobija.
Socialine fobija buvo ivertinta naudojant diagnostinius kriterijus, nustatytus DSM-IV, Amerikos psichiatrijos asociacijos diagnostikos ir statistikos vadove, ir drovumas buvo vertinamas atsizvelgiant i dalyviu atsakymus i klausimus apie tai, kaip jie bijojo zmoniu, kuriu jie nezinojo, amziaus.
Isnagrinejus duomenis jie nustate, kad:

• Mazdaug puse dalyviu nurode save kaip drovus.


• Tik 12% is ju taip pat atitiko socialines fobijos trukmes kriterijus.


• Palyginti su dalyviais, apibudintais kaip drovus, su socialine fobija susije asmenys turejo didesni darbo, mokyklos, seimos ir bendraamziu sutrikimu skaiciu, taip pat dazniau susiduria su daugeliu psichikos sutrikimu, pavyzdziui, nerimo, nuotaikos, elgesio ir medziagu vartojimo sutrikimu .


• Taciau sie paaugliai nebeturejo buti skiriami vaistiniais preparatais nei kiti tokio amziaus zmones.


• Nurodytu vaistu vartojimo daznumas visose grupese buvo mazas.


• 2,3 proc. Tu, kurie atitiko socialines fobijos kriterijus, vartojo antidepresanta paroksetina (dazniausiai vartojama nerimo sutrikimams gydyti), o 0,9 proc. Tu, kurie save apibudino kaip drovus.


• Tarp paaugliu, kurie nepaaiskino save kaip drovus, apie 5% atitiko socialines fobijos kriterijus, todel manoma, kad abi sios problemos nebutinai yra tiesiogiai susijusios ir kai kuriais atvejais gali buti nepriklausomos viena nuo kitos.

Tyrejai padare isvada, kad rezultatai rodo, kad socialine fobija nera medicinine drovumas, o salyga, kuri paveikia mazuma jaunuoliu ir tik nedidele procenta tu, kurie save laiko netoleranciais.
Be to, nepaisant to, kad ju gyvenime jie patiria sunkumu, o didesne tikimybe, kad jie taip pat tures kita psichine bukle, socialines fobijos jaunuoliai, greiciausiai, nebus gydomi, o kiti - del savo amziaus.
Tyrejai teige, kad sie rezultatai kelia abejoniu del to, kad su socialine fobija jaunimas gauna nereikalinga gydyma:
"Tokie faktai kelia klausimus, susijusius su" socializacijos "hipoteze" socializacija ", raso jie.
Parase Catharine Paddock, PhD