Kaip stresas veikia cholesterolio kieki?

Turinys

1. Stresas ir cholesterolis
2. Netiesioginis poveikis
3. Kas yra stresas?
4. Kas yra cholesterolis?
5. Streso kontrole

Streso poveikis cholesterolio kiekiui nera aiskus. Viena is problemu yra ta, kad stresas yra neapibreztas terminas, kuri sunku ivertinti.

Taciau apskritai streso poveikis sirdies sveikatai is esmes buvo istirtas. Tai apima netiesioginio poveikio cholesterolio kiekiui vertinima, pavyzdziui, kaip stresas gali paveikti gyvenimo budo veiksnius.

Siame straipsnyje bus tiksliai isnagrineti, ka reiskia stresas ir koks cholesterolio kiekis. Tai taip pat apims kai kurias isvadas del siu dvieju santykiu.

Stresas ir cholesterolis

Daugybe tyrimu nustate, kad emocinis stresas padidina cholesterolio kieki kraujyje. Dauguma isvadu yra susije su tiesioginiu streso poveikiu.

Vienas tyrimas, paskelbtas 2013 m., Nustate ilgalaikio auksto cholesterolio kiekio ir darbo streso sasaja.

Jis padare isvada, kad padidejes cholesterolio kiekis buvo susijes su stresu. Taigi, vietoj to, kad del poveikio stresui dietos ar pratybu, autoriai teigia, kad poveikis yra tiesioginis biologinis.

Autoriai teigia, kad letinis stresas gali sukelti ilgalaikius hormono kortizolio lygius. Jis gali padidinti nutukima skrandyje del didesnio riebalu kiekio, kitokiu riebalu poveikio organizme ir net gali padidinti apetita.

Kitas tyrimas, kuriame dalyvavo 2850 zmoniu, taip pat pasiule ilgalaiki rysi.

Autoriai siulo, kad zmones, kuriems yra sunkesni nerimo sutrikimai ir depresija, gali sukelti padidejusi lipidu kieki ir nutukima del ilgalaikio uzdegimo. Rukymas taip pat yra veiksnys, kuri jie papildo.

Kas sukelia auksta cholesterolio kieki?Kur kiles didelis cholesterolio kiekis? Suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Kaip organizmas reaguoja i stresa

Kunas turi gerai zinoma greita atsaka i stresa. Kai zmones bijo:

• Sirdies ritmas pakyla, kaip ir kvepavimas
• Kraujo spaudimas pakyla

Nerimas kelia ir kraujo spaudima.

Is karto po sudetingos ar grasinancios situacijos:

• Kunas isleidzia hormonus, epinefrino ir norepinefrino
• Tai paskatina sirdi dirbti sunkiau
• Tai veda prie gliukozes issiskyrimo i raumenis ir krauja, kad butu galima naudoti kaip energija
• Riebalu rugstys taip pat isleidziamos energijos vartojimui
• Cholesterolio kiekis gali padideti, nes bet kokios laisvos riebalu rugstys, kurios nera naudojamos energijai, sudaro lipidus

Todel organizmo trumpalaikis atsakas i stresa susijes su padidejusiu cholesterolio kiekiu.

Vienas is zinomu trumpalaikiu poveikiu cholesteroliui vadinamas hemokoncentracija. Tai reiskia, kad skystis prarandamas is kraujo, esant stresui. Tai koncentruoja krauja, iskaitant cholesterolio kieki kraujyje. Tiesiog atsistojant nuo sedynes sis poveikis.

Vienas tyrimas, kuriame buvo istirtas cholesterolio koncentracijos stresas, nustate, kad poveikis nebuvo visiskai griztamas. Kai kurie padidejes cholesterolio kiekis isliko.

Kitas poveikis gali buti susijes su hormono kortizoliu. Tai atpalaiduoja nervu sistema, reaguodama i stresoriu. Nustatyta, kad lipidu kiekis atitinka si kortizolio kieki.

Kiti sirdies streso padariniai

Jau zinoma, kad stresas sukelia kitus padarinius. Kai kurie yra pavojingi. Psichines streso sukelta sirdies isemija yra zinoma bukle zmonems, kurie jau serga koronarine sirdies liga (CHS).

Si salyga yra tada, kai zmogui, serganciam CHD, kyla sirdies smugis, reaguojant i psichini stresa del kraujotakos nepakankamumo.

Streso sukeltas poveikis buvo patvirtintas 2013 m. Paskelbtame tyrime Amerikos kardiologijos koledzo leidinys.

Tyrejai atliko sirdies isemijos matavimus is 310 zmoniu, turinciu stabilu CHD. Apie puse psichiniu stresu dalyviu pasireiske sirdies isemija atsakant i stresoriu.

Stresas gali padidinti sirdies ligu rizika.

Tyrimo autoriai taip pat aptare, kaip seksas, santuoka ir gyvenimo budai gali tureti itakos sirdies ligoms. Jie reikalauja daugiau moksliniu tyrimu apie siuos veiksnius.

Sirdies ir kraujagysliu reaktyvumo teorija

Tyrejai nustate, kad kai kuriu zmoniu kraujospudis padideja labiau nei kiti, reaguojant i stresa.

Tai yra sirdies ir kraujagysliu reaktyvumo hipoteze, ir tai yra teorija, rodanti, kad stresas gali padidinti sirdies ligu rizika. Cholesterolis yra susijes su padidejusiu sirdies ir kraujagysliu sistemos atsaku i stresa.

Tai reiskia, kad zmones su aukstu cholesterolio kiekiu turi pokycius arteriju sienose. Tai daro arterijas maziau elastingesnes, todel kraujagysles yra maziau galincios atremti reaguojant i stresa.

Netiesioginis poveikis

Mokslines idejos, kaip stresas turi trumpalaikio poveikio cholesteroliui, gali buti maziau zinomas nei netiesioginis streso poveikis. Tai taip pat geriau suprantama mokslu.

Stresas gali sukelti cholesterolio kieki netiesiogiai del:

• Dieta
• Pratimas
• Kitos reakcijos i gyvenimo buda, pavyzdziui, geriamojo arba rukymo

Jei dietoje yra padidinto riebalu kiekio, padides cholesterolio kiekis. Tyrimai parode, kad streso zmones linke valgyti maziau sveika. Jie taip pat gali padidinti alkoholio vartojima.

Pratimai tiesiogiai veikia cholesterolio kieki. Jei stresas sumazina fizinio aktyvumo kieki, padideja cholesterolio kiekis.

Placiau suprantama apie netiesiogini streso poveiki cholesteroliui nei apie tiesioginius biologinius. Tai pasakytina apie daugeli rysiu tarp streso ir ligos.

AHA sukuria sasajas tarp streso ir bendros sirdies sveikatos per gyvenimo poveiki. Jie taip pat nurodo, kad vis daugiau zinoma apie tiesiogini streso poveiki.

Kas yra stresas?

Stresas yra plati ir daznai neaiski savoka. Kiekvienas zmogus turi savo atsaka i dalykus, kurie sukelia stresa, vadinama stresoriais.Koks zmogus randa stresa, kitas asmuo gali atrodyti kaip idomus.

Daugybe tyrimu nustate, kad emocinis stresas padidina cholesterolio kieki kraujyje.

Stresas suprantamas ivairiais terminais:

• Esant spaudimui
• Atsakymas i sunkius pokycius
• Prarasti kontrole
• Jausmas nerimas, nerimas ar depresija
• Jaustis pavojaus ar pazeidziamas
• Atsakymas i trauma ar smurta
• Pyktis ir agresija
• Baiminasi

Kuno reakcija i stresa yra atsakas i skrydi ar kova. Tai yra automatine reakcija.

Kai kyla gresme, kunas automatiskai paruosia raumenis, sirdi ir kitas funkcijas, skirtas atsakyti i didele energija. Sis atsakymas galetu buti pabegimas arba gresme.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis yra riebalu rugstis, vasko pavidalo medziaga. Musu kunas daro cholesterolio, bet taip pat imamas is maisto. Cholesterolis yra svarbus kiekvienai kuno lastelems ir turi daugybe funkciju. Vienas is ju - sudaryti lasteliu sieneliu struktura.

Cholesterolis nera laisvai kraujyje, nes jis yra vandeniui atsparus. Vietoje to kraujyje yra medziagu, vadinamu lipoproteinu. Stai kodel cholesterolio kiekis matuojamas lipidu kiekiu.

Yra dvieju tipu lipoproteinu, turinciu cholesterolio kieki. Mazas tankio lipoproteinas (MTL) vadinamas "blogu" cholesterolio kiekiu. Didelio tankio lipoproteinu (DTL) yra zinomas kaip "geras" cholesterolio kiekis.

Rekomenduojamas cholesterolio kiekis

Sveikas cholesterolio kiekis yra cituojamas Ligu kontroles ir prevencijos centru (CDC). Rekomenduojama, kad suaugusieji cholesterolio kieki kas penkerius metus tikrintu gydytojo kabinoje.

Rekomendacijos yra mazinti bendra cholesterolio kieki, ir tuo paciu metu "bloga" cholesterolio dalis turi buti mazinama. Pageidaujamas cholesterolio kiekis yra (miligramais i decilita):

• Bendras cholesterolio kiekis nevirsija 200
• MTL cholesterolis iki 100
• DTL cholesterolis maziausiai 60

Tikslinis cholesterolio kiekis kiekvienam zmogui skiriasi.

Auksto cholesterolio kiekio pozymiai ir simptomai

Turint auksta cholesterolio kieki, organizmas patiria pastebimu pokyciu.

Uzuot parodzius bet kokius simptomus ar simptomus, didelis cholesterolio kiekis diagnozuojamas kraujo tyrimais ir registruojamas kaip rizikos veiksnys.

Kaip kontroliuoti cholesterolio kieki

Didelis cholesterolio kiekis gali buti kontroliuojamas dieta ir fiziniais pratimais. Jiems taip pat gali buti uzkirstas kelias, kol jie per dideli.

Pagal Amerikos sirdies asociacijos (AHA) ir daugelio kitu grupiu rekomenduojama sirdies sveika mityba valgyti ir gerti:

• Daug ivairiu vaisiu ir darzoviu bei sveiki grudai
• Pieno produktai, kuriuose yra mazai riebalu
• Naminiai pauksciai ir zuvys be odos
• Riesutai ir pupeles

Riebalu suvartojimas turetu buti perjungtas i netropinius augalinius aliejus, o kiti riebalai yra ispjaustyti.

Tai reiskia, kad maiste turetu buti mazai sociuju riebalu, trans riebalu, druskos, raudonos mesos, saldumynu ir cukraus saldintu gerimu.

Kas yra geras pries cholesterolio kieki, taip pat yra naudinga pries auksta kraujospudi. Sveika mityba turi didele nauda sveikatai, iskaitant svorio praradima. Mazinti nutukima taip pat kovoja su cholesterolio.

Kraujo tyrimai naudojami aukstam cholesterolio kiekiui diagnozuoti, nes pati bukle nepadaro pastebimu organizmo pokyciu.

Esant fiziskai aktyviai taip pat turi platesnes pranasumus ir padeda kontroliuoti cholesterolio kieki. AHA rekomenduoja:

• 150 minuciu per savaite vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo, arba 75 minuciu per savaite intensyvaus pratybu, visiems suaugusiems
• Jei norite sumazinti cholesterolio kieki, mazdaug 40 minuciu 3-4 kartus per savaite, padidinkite jo intensyvuma

Tai tik gaires, o bet koks pratybu lygis yra geras. Fizinis aktyvumas gali apimti greita pesciomis.

Gydytojai taip pat gali padeti mazinti auksta cholesterolio kieki gydant vaistus. Gydytojai taip pat gali rekomenduoti, jei yra kitu sirdies rizikos veiksniu ar ankstesniu sirdies ligu. Yra keletas receptiniu vaistu, iskaitant statinas.

Streso kontrole

Veiksmingas streso lygis yra labai individualus dalykas. Tai priklausys nuo konkreciu asmeniui kylanciu stresoriu ir kaip individas linkes i juos reaguoti. Tai taip pat priklausys nuo ankstesnes streso patirties.

Veiksmu sprendimo budai yra sie:

• sveikos gyvensenos pasirinkimas, pavyzdziui, naudojimasis maistu ir maitintis
• pakankamai miegoti
• isitraukia i teigiama savisvieta
• mokymosi relaksacijos technika
• psichologinis konsultavimas

Ivairus zmones taip pat nustato savo norus, kaip susidoroti su ivairiomis streso rusimis. Paziurekite, kas tinka jums.