Kodel stresas vyksta ir kaip ji valdyti

Sio straipsnio turinys:

1. Kas yra stresas?
2. Tipai
3. Priezastys
4. Simptomai
5. Diagnoze
6. Gydymas
7. Valdymas

Nuolatinis stresas yra jausmas, kad zmones, kai jie yra perkrautos ir stengiasi patenkinti reikalavimus.

Sie reikalavimai gali buti susije su finansais, darbu, santykiais ir kitomis situacijomis, bet viskas, kas kelia realu arba suvokta issuki ar gresme asmens gerovei, gali sukelti stresa.

Stresas gali buti motyvuojantis. Tai gali buti labai svarbu isgyventi. "Kovos ar skrydzio" mechanizmas gali mums parodyti, kada ir kaip reaguoti i pavoju. Taciau jei sis mechanizmas suaktyvintas pernelyg lengvai arba kai vienu metu yra per daug stresoriu, tai gali pakenkti zmogaus psichine ir fizine sveikata ir tapti zalingas.

Remiantis Amerikos psichologu asociacijos (APA) atliktu kasmetiniu streso tyrimu, vidutinis streso lygis Jungtinese Amerikos Valstijose (JAV) padidejo nuo 4,9 iki 5,1 2015 m. Nuo 1 iki 10. Svarbiausios priezastys yra uzimtumas ir pinigai.

Greiti faktai apie stresa:

Cia yra keletas pagrindiniu dalyku apie stresa. Daugiau informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

• Stresas padeda organizmui pasirengti susidurti su pavojumi.
• Simptomai gali buti fiziniai ir psichologiniai.
• Trumpalaikis stresas gali buti naudingas, taciau ilgalaikis stresas yra susijes su ivairiomis sveikatos salygomis.
• Mes galime pasiruosti stresui, mokydamiesi savitvarkos patarimu.

Kas yra stresas?

Kiekvienas zmogus atsako i stresa kitokiu budu, taciau per daug streso gali sukelti sveikatos problemu.

Stresas yra kuno naturali apsauga nuo plesrunu ir pavojaus. Jis valo kuna hormonais, kad parengtu sistemas, kad isvengtu pavojaus. Tai vadinama "kovos ar skrydzio" mechanizmu.

Kai susiduriame su issukiu, dalis musu atsakymo yra fizine. Kunas aktyvina isteklius, kad apsaugotu mus, pasiruose mus likti ir kovoti, arba pabegti kuo greiciau.

Kunas gamina didesnius kiekius chemikalu kortizolio, adrenalino ir noradrenalino. Tai sukelia padidejusi sirdies ritma, padidejusia raumenu paruosima, prakaitavima ir budruma. Visi sie veiksniai gerina sugebejima reaguoti i pavojinga ar sudetinga situacija.

Aplinkos veiksniai, kurie sukelia sia reakcija, vadinami stresoriais. Pavyzdziai: triuksmas, agresyvus elgesys, greicio virsijimasis automobilis, baisus momentai filmuose ar net pirmoji data. Kuo daugiau stresoriu mes patiriame, tuo labiau pabreziame, kad mes linke jausti.

Kuno keitimas

Stresas letina iprastas kuno funkcijas, tokias kaip virskinimo ir imunines sistemos. Tada visi istekliai gali buti sutelkti i greita kvepavima, kraujo tekejima, budruma ir raumenu panaudojima.

Kuno stresas keicia siais budais:

• kraujospudis ir pulso daznis
• kvepavimas yra greitesnis
• virskinimo sistema suleteja
• imuninis aktyvumas mazeja
• raumenys tampa itempti
• padidejes budrumo lygis uzkerta kelia miegui

Kaip mes reaguosime i sunkia situacija tures itakos tai, kaip stresas veikia mus ir musu sveikata. Tiketina, kad zmogus, kuris mano, kad jiems nera pakankamai istekliu, kad sugebetu susidoroti, tures stipresne reakcija, o tai gali sukelti sveikatos sutrikimus. Stresai paveikia zmones ivairiais budais.

Kai kurios patirties, kurios paprastai laikomos teigiamomis, gali sukelti stresa, pavyzdziui, kudikio buvima, kelione, perkelima i geresni nama ir reklamavima.

Taip yra todel, kad jie daznai apima didelius pokycius, papildomas pastangas, naujas pareigas ir poreiki prisitaikyti. Jie taip pat yra zingsniai i nezinoma. Asmuo suzinojo, ar jie susidurs.

Nepertraukiamas neigiamas atsakas i issukius gali pakenkti sveikatai ir laimingumui. Taciau, zinodamas, kaip reaguojate i stresorius, galite sumazinti neigiamus streso jausmus ir padarinius bei veiksmingiau ji valdyti.

Tipai

APA pripazista tris skirtingus streso tipus, kuriems reikalingas skirtingas valdymo lygis.

Umus stresas

Toks tipo stresas yra trumpalaikis ir dazniausiai pasitaiko streso. Umus stresas daznai sukelia mastymas apie neseniai vykusiu ivykiu spaudima ar artejancius poreikius artimiausioje ateityje.

Pavyzdziui, jei neseniai dalyvavote argumentuose, kurie sukele nesklandumus ar artejanti termina, galite pajusti stresa del siu veiksniu. Taciau stresas bus sumazintas arba pasalintas, kai tik bus issprestas.

Tai nesukelia tokios pacios zalos, kaip ilgalaikis, letinis stresas. Trumpalaikis poveikis yra itampos galvos skausmas ir sutrikes skrandzio skausmas, taip pat nedidelis nelaimiu skaicius.

Taciau pakartotiniai umaus streso atvejai ilga laika gali tapti letinemis ir kenksmingomis.

Epizodinis uminis stresas

Zmones, kurie daznai patiria umini stresa arba kuriu gyvenimas daznai sukelia stresa, turi epizodini umini stresa.

Su pernelyg daug isipareigojimu ir prasta organizacija asmuo gali atsirasti epizodiniu streso simptomu. Tai apima tendencija buti drasiai ir itempta, ir sis dirglumas gali paveikti santykius. Asmenys, kurie pernelyg nerimauja nuolat, gali susidurti su tokio pobudzio stresu.

Sis streso tipas taip pat gali sukelti auksta kraujospudi ir sirdies ligas.

Letinis stresas

Tai yra labiausiai kenksminga streso rusis, kuri ilga laika isnyksta.

Nuolatinis skurdas, disfunkcine seima ar nelaiminga santuoka gali sukelti letini stresa. Tai atsitinka, kai zmogus niekada nemato sprogimo nuo streso priezasties ir nustoja ieskoti sprendimu. Kartais tai gali sukelti trauminis patyrimas ankstyvame gyvenime.

Letinis stresas gali ir toliau buti nepastebetas, nes zmones gali ji priprasti, o ne naujas, daznai greitas sprendimas. Tai gali tapti individo asmenybes dalimi, todel jie nuolat linke i streso poveiki nepriklausomai nuo scenariju, su kuriuo jie susiduria.

Zmones, turintys letini stresa, greiciausiai pasibaigs, todel gali pasireiksti savizudybe, smurtiniai veiksmai, sirdies priepuoliai ir insultas.

Priezastys

Mes visi skirtingai reaguoja i stresines situacijas. Kas yra stresas vienam asmeniui, jis negali buti stresas kitam. Beveik viskas gali sukelti stresa. Kai kuriems zmonems paprasciausiai galvoju apie kazka ar keleta smulkiu dalyku gali sukelti stresa.

Dazni pagrindiniai gyvenimo ivykiai, galintys sukelti stresa, yra sie:

• darbo klausimai ar isejimas i pensija
• laiko ar pinigu trukumas
• praradimas
• seimos problemos
• liga
• persikelia namo
• santykiai, santuokos ir santuokos nutraukimas

Kitos daznai pasitaikancios streso priezastys yra:

Ivairios situacijos gali sukelti stresa skirtingiems zmonems.

• abortas arba persileidimas
• vaziuojant sunkiu eismu arba baiminantis del nelaimingo atsitikimo
• baime nusikalstamumo ar problemu su kaimynais
• nestumas ir tevas
• pernelyg didelis triuksmas, perpildymas ir tarsa
• netikrumas ar laukimas svarbaus rezultato

Kai kurios situacijos tures itakos kai kuriems zmonems, o ne kitiems. Praeities patirtis gali paveikti tai, kaip asmuo reaguoja.

Kartais nera aiskios priezastys. Psichines sveikatos problemos, tokios kaip depresija ar sukaupta nusivylimo ir nerimo pojutis, gali sukelti tam tikru zmoniu susitraukima lengviau nei kiti.

Kai kurie zmones patiria nuolatini stresa po trauminio ivykio, tokio kaip nelaimingas atsitikimas ar kokia nors prievarta. Tai vadinama potrauminio streso sutrikimu (PTSS). Tie, kurie dirba stresiniuose darbuose, pvz., Kariuomenei ar skubios pagalbos tarnyboms, po svarbaus incidento surengs sesiju apibendrinima, ir jie bus stebimi del PTSS.

Simptomai

Fiziniai streso padariniai yra:

• prakaitavimas
• skausmas nugaroje ar krutineje
• meslungis ar raumenu spazmai
• erekcijos sutrikimas ir lytinio potraukio netekimas
• alpulys
• galvos skausmas
• sirdies liga
• aukstas kraujo spaudimas
• mazesnis imunitetas nuo ligu
• raumenu skausmai
• nervingos rauksles
• smeigtukai ir adatos
• miego sutrikimai
• skrandzio sutrikimas

2012 m. Atliktas tyrimas parode, kad tevu patiriami streso veiksniai, pavyzdziui, finansiniai sunkumai ar vienisu tevu seimos valdymas, gali sukelti vaiku nutukima.

Emocines reakcijos gali apimti:

• pyktis
• nerimas
• issekimas
• koncentracijos problemos
• depresija
• nuovargis
• nesaugumo jausmas
• pamirstumas
• dirglumas
• nagu kramtymas
• nerimas
• liudesys

Elgesys susije su stresu, apima:

• maisto cravings ir valgyti per daug ar per mazai
• staiga pikti sprogimai
• narkotiku ir alkoholio vartojimas
• didesnis tabako vartojimas
• socialinis pasalinimas
• daznas verksmas
• santykiu problemos

Kaip stresas veikia oda?Suzinokite, kaip stresas gali sukelti odos berimaSkaityti dabar

Diagnoze

Paprastai gydytojas diagnozuoja stresa, klausdamas paciento apie simptomus ir gyvenimo ivykius.

Diagnoze yra sudetinga. Tai priklauso nuo daugelio veiksniu. Buvo naudojami klausimynai, biochemines priemones ir fiziologiniai metodai, taciau jie negali buti objektyvus ir veiksmingi.

Tiesioginis budas nustatyti stresa ir jo poveiki asmeniui yra issamus, i stresa orientuotas, akis i aki interviu.

Gydymas

Gydymas apima savigyna, o tais atvejais, kai stresa sukelia pagrindine busena, tam tikri vaistai.

Terapijos, kurios gali padeti atsipalaiduoti, yra aromaterapija arba refleksologija.

Kai kurie draudimo paslaugu teikejai taiko tokio pobudzio gydyma, taciau isitikinkite, kad pries atlikdami si gydyma patikrinkite.

Vaistiniai preparatai

Gydytojai paprastai nenustatys vaistu, skirtu stresui iveikti, nebent pacientui yra pagrindine liga, tokia kaip depresija ar nerimo tipas.

Tokiu atveju gydytojas gydo psichine liga, o ne stresa.

Tokiais atvejais gali buti paskirtas antidepresantas. Taciau yra pavojus, kad vaistas bus tik maskuoja stresa, o ne pades jums susidoroti ir susidoroti su juo. Antidepresantai taip pat gali tureti neigiama poveiki.

Kai kuriu streso strategiju kurimas pries streso smugius gali padeti asmeniui valdyti naujas situacijas ir islaikyti fizine bei psichine sveikata. Jei jau patiria didziuli stresa, kreipkites i medicinos pagalba.

Valdymas

Cia pateikiama keletas gyvenimo budu pasirinkimo budu, kuriuos galite imtis noredami valdyti arba uzkirsti kelia pykcio jausmui.

Masazas, jogas ar muzikos klausymas gali padeti apginti ar uzkirsti kelia stresui.

Pratimas: Tyrimai parode, kad fizinis pratimas gali buti naudingas zmogaus psichinei ir fizinei buklei.

Sumazinti alkoholio, narkotiku ir kofeino suvartojima: Sios medziagos nepades uzkirsti keliamo streso ir gali pablogeti. Jie turetu buti iskirpti arba sumazinti.

Mityba: Sveika, subalansuota mityba su daugybe vaisiu ir darzoviu padeda islaikyti imunine sistema streso metu. Prasta dieta gali sukelti bloga sveikata ir papildoma stresa.

Prioritetas: Praleiskite truputi organizuodami savo darbu sarasa, kad pamatytumete, kas yra svarbiausia. Tuomet atkreipkite demesi i tai, ka baigete ar atlikote diena, o ne apie tai, ka dar norite baigti.

Laikas: Kiekviena diena siek tiek laiko atidekite tik sau. Naudokites, kad organizuotumete savo gyvenima, atsipalaiduotumete ir siektumete savo interesus.

Kvepavimas ir atsipalaidavimas: Meditacija, masazas ir joga gali padeti. Kvepavimo ir atsipalaidavimo budai gali suletinti sistema ir padeti atsipalaiduoti. Kvepavimas taip pat yra pagrindine meditacijos nuo zvilgsnio dalis.

Kalbeti: Kalbekite su seima, draugais, kolegomis ir savo virsininku apie savo mintis ir rupescius, kurie pades jums "isleisti gara". Jums gali buti malonu suzinoti, kad esate "ne vienintelis". Jus netgi galite rasti, kad yra lengvas sprendimas, apie kuri jus neatsirado.

Zenklu pripazinimas: Zmogus gali buti taip susirupines del problemos, kuri sukelia stresa, kad jie nemato poveikio savo organizmui.

Pazeidimu simptomai yra pirmas zingsnis imantis veiksmu. Zmones, kurie ilga laika patiria stresa del darbo, gali tekti "zingsnis atgal". Gali buti laiko perziureti savo darbo praktika arba pasikalbeti su vadovu apie kruvio mazinima.

Rasti savo sunaikinta: Dauguma zmoniu turi kazka, kas padeda atsipalaiduoti, pavyzdziui, skaityti knyga, vaikscioti, klausytis muzikos ar praleisti laika su draugu ar gyvunu. Prisijungimas prie choro ar sporto sales padeda kai kuriems zmonems.

Paramos tinklu kurimas: APA skatina zmones kurti socialines paramos tinklus, pavyzdziui, kalbedamas su kaimynais ir kitais vietos bendruomenes nariais arba prisijungiant prie klubo, labdaros organizacijos ar religines organizacijos.

Net jei nesijaudinsite jau dabar, priklausome grupei, kuri gali uzkirsti kelia streso vystymuisi ir teikti parama bei praktine pagalba sunkiais laikais.

Socialiniai tinklai internete gali padeti, jei jie nepakeis akis i aki. Tai gali padeti palaikyti rysi su toli esanciais draugais ir seimos nariais, o tai gali sumazinti nerima.

Jei stresas daro itaka jusu kasdieniam gyvenimui, turetumete kreiptis i profesine pagalba. Gydytojas ar psichiatras daznai gali padeti, pavyzdziui, mokydamas streso valdyma.

Streso valdymo metodai

Streso valdymas gali padeti:

• pasalinti ar pakeisti streso saltini
• pakeiskite, kaip ziurite i stresa
• sumazinkite streso poveiki jusu kunui
• mokytis alternatyviu budu iveikti

Streso valdymo terapija siekiama vieno ar keliu siu metodu.

Streso valdymo budai gali buti gauti is paciu pagalbos knygu, internetiniu istekliu ar lankydami streso valdymo kursus. Patarejas ar psichoterapeutas gali sujungti asmeni, kuris turi stresa asmeninio tobulejimo kursais arba individualiomis ir grupines terapijos sesijomis.