Paaugliai uzsiima tokia pat fizine veikla kaip ir 60 metu moksleiviai

Fizinio aktyvumo stoka yra daugelio rimtu salygu rizikos veiksnys. Tas faktas, kad nei suaugusieji, nei paaugliai negali gauti tiek daug pratimu, kokie turetu buti, galbut nera labai stebuklingi. Taciau nauji tyrimai rodo, kad situacija gali buti daug labiau nerima kelianti, nei anksciau manoma.
Remiantis nauju tyrimu, paaugliai gauna tiek fiziniu pratimu kaip senjorai.

Ligos kontroles ir prevencijos centrai (CDC) rekomenduoja, kad suaugusieji per savaite dalyvautu bent 2,5 valandos fizinio aktyvumo.

CDC taip pat pranesa, kad tik 1 is 5 suaugusiuju gauna toki fizini aktyvuma. Zmones, kurie nesugeba atlikti reikalingu priemoniu, greiciausiai mirs anksciau arba sukurs daugybe sunkiu ligu, tokiu kaip sirdies liga, insultas, 2 tipo cukrinis diabetas, depresija ir kai kurios vezio formos.

Ne tik suaugusieji ne tik treniruoja, bet ir paaugliai dar blogiau. Maziau nei 3 is 10 aukstuju mokyklu studentu gauna ne maziau kaip 60 minuciu kasdienes fizines veiklos, tai yra CDC ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas pratybu lygis.

Nauji tyrimai, paskelbti zurnale Prevencine medicina, rodo, kad situacija gali buti dar siaubingesne nei anksciau mineta; Nustatyta, kad fizinio aktyvumo lygis tarp paaugliu yra stebetinai mazas.

Fizinio aktyvumo tyrimas keliose amziaus grupese

Johns Hopkins Bloomberg visuomenes sveikatos mokyklos mokslininkai is Baltimores, MD, sieke istirti fizinio aktyvumo lygi keliose amziaus grupese. Be to, tyrime buvo nagrinejami skirtingi dienos laikai ir ju atitinkamas veiklos lygis, taip pat skirtingi pratimu modeliai pagal lyti.

Tyrimo vyresnysis autorius buvo Vadimas Zipunnikov, docentas Bloomberg mokyklos biologines statistikos departamento.

Prof. P. Zipunnikov ir jo kolegos istyre is viso 12 529 dalyvius, pasinaudodami duomenimis, pateiktais 2003-2004 ir 2005-2006 m. Atliktose Nacionalinese sveikatos ir mitybos tyrimu apzvalgose.

Dalyviai septynias dienas is eiles nesiojo stebejimo prietaisus, juos nueme tik tada, kai jie ejo miegoti arba turejo dusa.

Sie prietaisai seka, kiek laiko dalyviai buvo sedimos ir kiek laiko jie uzsiima lengvu ar vidutiniskai aktyviu fiziniu aktyvumu.

Mokslininkai suskirste dalyvius i penkis grupes pagal amziu: vaikai (nuo 6 iki 11 metu), paaugliai (nuo 12 iki 19 metu amziaus), jauni suaugusieji (nuo 20 iki 29 metu amziaus), vidutinio amziaus suaugusieji (nuo 31 iki 59 m.), ir vyresnio amziaus zmones (60-84 metu amziaus).

Lyginant su lytimi, 49 proc. Dalyviu buvo vyrai, 51 proc. - moterys.

Paaugliai, kurie greiciausiai bus fiziskai neaktyvus, sergantys vyresnio amziaus zmonemis

Apskritai vyrai buvo linke buti fiziskai aktyvesni nei moterys, ypac patyre dideli intensyvuma.

Taciau po vidurnakcio fizinio aktyvumo lygiai vyrams sumazejo, palyginti su moterimis. 60 metu ir vyresniose grupese vyrai buvo zymiai maziau fiziskai aktyvus, labiau sulauke, o moterys uzsieme maziau intensyviu fiziniu aktyvumu.

Tyrejai nustate, kad fizinio aktyvumo lygis yra tik vienoje amziaus grupeje: 20-ies metu amziaus suaugusieji. Zmones sioje grupeje anksciau ryte aktyviau veike.

Nenuostabu, kad tyrimas parode, kad paaugliams kyla didziausias pavojus buti fiziskai neaktyviais, o ju velyvose paauglystese si grupe tikriausiai gaus mazai pratimu kaip senjorai.

Tyrimas yra ypac reiksmingas, nes Jungtinese Amerikos Valstijose nutukimas yra didelis. CDC ataskaitoje nurodoma, kad mazdaug 12,7 milijono JAV vaiku ir paaugliu yra nutuke.

"Veiklos lygiai paauglystes pabaigoje buvo nerima kelianti maza, o iki 19 metu jie buvo panasus i 60 metu amziaus. Mokyklinio amziaus vaikams pagrindinis veiklos langas buvo popiete tarp 2 ir 6 valandos. Taigi didelis klausimas yra, kaip mes keiciame kasdienius tvarkarascius, pavyzdziui, mokyklose, kad butu labiau skatinama didinti fizine veikla? "

Profesorius Vadimas Zipunnikovas

Be to, tyrimas patvirtino, kad vaikai ir paaugliai neatitinka PSO gairiu del fizinio aktyvumo.

"Kampanijos, kuriomis siekiama didinti fizine veikla, tikslas buvo didinti intensyvesni fizini kruvi", - aiskina profesorius P. Zipunnikovas. "Musu tyrimas rodo, kad siose pastangose ??turetu buti atsizvelgiama i dienos laika, taip pat sutelkiamas demesys i mazesnio intensyvumo fizini aktyvuma ir mazesni neveikluma."

Suzinokite, kaip mazas fizinis aktyvumas gali padidinti slapimo pusles ir inkstu vezio rizika.

Naujos mazos molekules nukreiptos i mutacija ALS ir demencijos forma

Pirma karta mokslininkai sekmingai sukure strategija, orientuota i specifine genetine mutacija, sukeliancia amiotrofine sonine skleroze ir demencijos tipa. Ir idomios naujienos yra tai, kad ju rezultatai rodo, kad gali buti imanoma gydyti daugeli pacientu, kurie turi sias dvi ligas.

(Health)

Beta adrenoblokatoriai gali pakeisti genetinius pokycius nuo sirdies ligos

Mokslininkai atrado, kad beta adrenoblokatoriai - tai vaistai, placiai naudojami aukstam kraujospudziui gydyti ir kitoms sirdies ligoms gydyti, gali pakeisti daugybe potencialiai zalingu genu ekspresijos pokyciu, susijusiu su sirdies ligomis. Naujo tyrimo rezultatai parode, kad beta adrenoblokatoriai sugeba sugadinti genu ekspresijos pokycius po sirdies nepakankamumo ir su jais susijusiu salygu.

(Health)