lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Zarnyno mikrobiomas: kaip tai veikia musu sveikata?

Mes galime nesiotis iki 2 kg mikrobu musu zarnyne. Desimtys trilijonu mikroorganizmu, kurie cia gyvena, yra maziausiai 1000 bakteriju rusiu, kurias sudaro daugiau kaip 3 milijonai genu. Be to, du trecdaliai zarnyno mikrobiomu - mikrobu populiacija zarnyne - yra unikalus kiekvienam zmogui. Bet ar zinote, kaip jusu zarnyno mikrobiota gali tureti itakos jusu sveikatai?
Manoma, kad bakterijos zarnyne svyruoja nuo 2 kg.

Daugelis musu zino, kad bakterijos musu zarnyne atlieka svarbu vaidmeni virskinimui. Kai skrandis ir plonoji zarna nesugeba virskinti tam tikru maisto produktu, kuriuos mes valgome, zarnu mikrobai sokineja ir padeda ranka, uztikrinant, kad mes turime maistiniu medziagu, kuriu mums reikia.

Be to, zinoma, kad zarnyno bakterijos padeda gaminti tam tikrus vitaminus, tokius kaip vitaminai B ir K, ir vaidina svarbu vaidmeni imuninei funkcijai.

Bet vis dazniau mokslininkai stengiasi suzinoti daugiau apie tai, kaip zarnyno bakterijos, ypac bakterijos, isskirtines mums individualiai, daro itaka musu sveikatai ir ligu rizikai.

Galbut labiausiai istirti, kaip zarnyno mikrobiota veikia asmens nutukimo ir kitu medziagu apykaitos salygu rizika. Pavyzdziui, 2014 m. Lapkricio men. Medicinos naujienos siandien pranese apie tyrima, kuriame teige musu genetines makiazo formos, kokios rusies bakterijos gyvena musu zarnose, o tai gali tureti itakos musu svoriui.

Siame "Spotlight" apzvelgiame nutukima ir kai kuriuos kitus - galbut stebetinus - sveikatos bukles, kuriu gali lemti musu zarnyno mikrobiota.

Zarnyno mikrobiota

Tikejimas jau seniai laikesi nuomones, kad zarnyno mikrobioto vystymasis prasideda tik gimdant, vaisiaus virskinamojo trakto vaisius laikomas sterilia aplinka.

Pasak "Gut Microbiota", "Worldwatch" - informacijos tarnyba, sukurta Europos neurogastroenterologijos ir motility draugijos "Gut Microbiota" ir "Health" skyriaus, Jungtiniu Europos gastroenterologijos (UEG) nare, naujagimiu virskinimo traktas greitai kolonizuojasi su mikroorganizmais is motinos ir aplinkines aplinkos.

Pavyzdziui, kudikio zarnyno mikrobiotai gali tureti itakos zindant. Gut Microbiota Worldwatch paaiskina, kad visu pirma yra zindomuju kudikiu zarnos Bifidobakterijos - laikoma "draugiska" bakterija, kuri naudinga zarnyne, - nors formules serti kudikiai gali tureti maziau tokiu bakteriju.

Taciau kai kurie tyrimai pakenke isitikinimui, kad vaisius yra sterili aplinka, o tai rodo, kad zarnyno mikrobiota vystosi iki gimimo.

2008 m. Tyrimas, paskelbtas zurnale Moksliniai tyrimai mikrobiologijoje nustatytos bakterijos, iskaitant Enterokokas ir Stafilokokas, ankstyvajame kudikiu peliu ismatose - zinoma kaip mekonija - nurodant, kad nestumo metu vaisiai buvo perkelti i motinos zarna.

Siame tyrime taip pat buvo inokuliuota grupe nesciu peliu Enterococcus fecium, kuris buvo atskirtas nuo zmogaus pieno. Kudikiu peles buvo pristatytos cezario pjuviu 1 diena pries numatyta darbo diena, o ju meekonis buvo isbandytas. Tyrejai nustate E. fecium ju ismatose, taciau kontrolines grupes mekaonyje nebuvo nustatyta jokiu pedsaku.

"Remiantis irodymu suma, atejo laikas panaikinti sterilia isciose vyraujancia paradigma ir pripazinti, kad negimes vaikas pirma karta kolonizuojamas isciose", - sake universiteto Vanderbilt universiteto Nasvilio TN universiteto biologas Setas Bordensteinas. Mokslininkas praeitais metais.

Kuo kitokios yra musu zarnu bakterijos, tuo geriau

Nors diskusijos del to, ar kudikiai gimsta su zarnyno bakterijomis, tesiasi, atrodo, kad mokslininkai susitaria del vieno dalyko: nuo gimimo iki senatves musu zarnu bakterijos nuolat vystosi.

Kaip mineta anksciau, du trecdaliai zarnyno mikrobiomu yra unikalus kiekvienam zmogui, o tai, kas daro si unikalu, yra maistas, kuri mes valgome, ora, kuri kvepuojame, ir kitus aplinkos veiksnius. Kai kuriuose tyrimuose netgi buvo pasakyta, kad zarnyno mikrobio masyvas priklauso nuo genu.

Bet kaip si unikali zarnu bakterija veikia musu sveikata? Tai yra klausimas, kad mokslininkai vis labiau domisi atsakymu.

Ankstesni tyrimai parode, kad platesne zarnyno bakteriju ivairove yra geresne zmoniu sveikatai. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis MNTPavyzdziui, nustatyta, kad kudikiams su maziau ivairiomis zarnu bakterijomis, sulaukusi 3 menesiu amziaus, labiau jautrus specifiniams maisto produktams, iskaitant kiausini, piena ir zemes riesuta, buvo 1 metai, o tai rodo, kad zarnyno bakteriju ivairoves stoka ankstyvasis gyvenimas gali buti maisto alergijos veiksnys.

Taciau mazos ivairoves zarnyno mikrobiozes pasekmes nesibaigia. Jums gali buti nustebintas, kaip suzinoti, kaip specifiniu bakteriju trukumas ar per didelis ju skaicius gali tureti itakos jusu sveikatai.

Nutukimas

Vis daugiau tyrimu istyre rysi tarp zarnyno mikrobiomu ir svorio padidejimo, kai kurie mokslininkai teigia, kad bakteriju zarnos makiazas gali paveikti individo jautruma svorio augimui.

Anksciau siame straipsnyje mes paminejome 2014 m. Tyrima, kuriame teigiama, kad musu genai gali nustatyti, kokios bakterijos gyvena musu zarnose, ir kad sios bakterijos gali itakoti tai, kaip sunku.


Vienas tyrimas nustate konkrecia zarnu bakteriju paderme, kuri gali tureti itakos musu svoriui.

Detaliai tyrimas, kuri atliko tyrejai is Kornelio universiteto Ithacoje (NY) ir King's College London (Didzioji Britanija), nustate, kad tam tikras bakteriju sluoksnis - Christensenellaceae minuta - dazniau pasitaike zmonems, kuriu kuno svoris mazas, ir kad sio geno buvimas labai priklauso nuo genu.

Be to, ivedant sias bakterijas i peliu zarnas, gyvunai praranda svori, nurodydami, kad bakterijos gali sumazinti arba apeiti nutukima.

"Musu isvados rodo, kad konkrecios musu zarnyne gyvenanciu mikrobu grupes gali buti apsaugotos nuo nutukimo, o ju gausuma itakoja musu genai", - sake tyrimo autorius prof. Tim Spector is Londono King's College. "Zmogaus mikrobiomas yra naujas jaudinantis tikslas keisti mityba ir gydyti, siekiant kovoti su nutukimu."

2012 m. Paskelbtas dar vienas tyrimas Proteome Research leidinys pasiule, kad storosios zarnos bakteriju trukumas gali sukelti nutukima, suletindamas ruduju riebalu aktyvuma, kuris apsaugo nuo svorio padidejimo, kai skatinamas deginant kalorijas ir baltuju riebalu kieki.

Naujausias tyrimas rodo, kad zarnyno bakterijos gali tureti itakos svorio padidejimui. Zurnale paskelbta atvejo ataskaita Atviros forumo infekcines ligos parode, kaip moterys, kurioms buvo atlikta ismatuota mikrobiota transplantacija (FMT), naudojant antsvorio donora, greitai pasidare nutukusia po proceduros.

Nors ziuri vis dar neatsizvelgiama i tai, ar zarnu bakterijos tiesiogiai susijusios su nutukimu, tai yra sritis, kuri tikrai reikalauja tolesnio tyrimo.

Vezys

Pastaraisiais metais mokslininkai vis dazniau tiria rysi tarp zarnu bakteriju ir vezio.

2013 m. Tyrime, paskelbtame 2007 m Vezio tyrimu zurnalas, JAV mokslininkai teige atrasti konkrecias bakterijas zarnose - Lactobacillus johnsonii - tai gali atlikti svarbu vaidmeni pletojant limfoma - baltuju kraujo lasteliu vezi.

Kitas 2013 m. Tyrimas, kuri atliko Jungtines Karalystes mokslininkai, nustate, kad yra vadinama bendra zarnyno bakterija Helicobacter pylori gali sukelti skrandzio vezi ir dvylikapirstes zarnos opas, deaktyvuojant dali imunines sistemos, susijusios su uzdegimo reguliavimu.

Ir 2014 m. MNT pranese apie mokslinius tyrimus Icahno medicinos mokykloje Sinajaus kalne, Niujorke, NY, kurioje tyrejai susieje specifini zarnu bakteriju derini su kolorektaliniu veziu.

Siam tyrimui komanda suteike antibiotikus pelems, turintiems genu mutacijas, kurios, kaip zinoma, sukelia kolorektalinius polipus, kurie gali issivystyti i vezi. Antibiotikai buvo skirti trikdyti peliu zarnyno bakterijas. Mokslininkai nustate, kad sios peles nesukure polipu, todel galima teigti, kad zarnu mikrobai gali buti itraukti i ju vystymasi.

Taciau, kaip ir susije su vezio vystymusi, tyrimai parode, kad zarnu bakterijos gali buti svarbios siekiant pagerinti vezio gydymo veiksminguma.

2013 m. Nacionalinio vezio instituto mokslininku atliktame tyrime nustatyta, kad imunoterapija ir chemoterapija yra silpnesnes pelems, kuriu organizme nera zarnyno bakteriju, o tokie gydymo budai gerokai pagereja pelems, kuriu zarnyno mikrobiomas yra normalus.

Panasus rezultatai buvo rasti kituose 2013 m. Prancuzijos mokslininku tyrime. Nustatyta, kad priesvezinis vaistas - ciklofosfamidas yra pelems, turincioms ribotas zarnu bakterijas, maziau veiksmingas, palyginti su pelemis su iprastomis zarnyno bakterijomis.

"Abu tyrimai yra labai idomus, nes jie rodo pradinius rysius tarp zarnyno mikrobiota ir [reaguojant i] terapija", - sake Harvardo universiteto Peteris Turnbaugas Mokslininkas. "Sie dokumentai pabrezia mikrobu svarba formuojant ne tik musu pradine lyti, bet ir musu atsigavima is jos".

Psichine sveikata

Ne daugelis is musu gali galvoti apie tai, kaip zarnyno bakterijos veikia psichine busena, taciau jos is tikruju atlieka labai svarbu vaidmeni.

Pasak Amerikos psichologines asociacijos (APA), zarnu bakterijos gamina daugybe neurocheminiu medziagu, kurias smegenys naudoja fiziologiniu ir psichiniu procesu reguliavimui, iskaitant atminima, mokymasi ir nuotaika. Is tikruju, APA teigimu, 95 proc. Kuno serotonino pasiulos gauna zarnu bakterijos.


Kadangi zarnyno bakterijos gamina daugybe neurocheminiu medziagu, atsakingu uz psichiniu procesu reguliavima, nenuostabu, kad mokslininkai sujunge zarnyno bakterijas su psichine sveikata.

Turint tai omenyje, galbut nenuostabu, kad zarnu bakterijos buvo susijusios su daugeliu psichines sveikatos problemu, iskaitant nerimo sutrikimus ir depresija.

Pvz., 2014 m. Zurnale paskelbtas tyrimas Psichofarmakologija nustatyta, kad prebiotikai - angliavandeniai, kurie skatina sveikas bakterijas zarnyne - gali buti veiksmingi streso ir nerimo sutrikimui sumazinti.

Tyrimui 45 atsparus suaugusieji buvo atsitiktinai parinkti, kad vartotu prebiotika arba placeba viena karta per para 3 savaites. Tada visi dalyviai buvo veikiami tiek neigiamu, tiek teigiamu stimulu.

Komanda nustate, kad dalyviai, kurie gavo prebiotika, maziau linke atkreipti demesi i neigiamus stimulus nei tie, kurie gavo placeba - tai rodo mazesni nerima neigiamose situacijose. Jie taip pat turejo zemesni "streso hormono" kortizolio lygi.

"Karta ir vel mes girdime is pacientu, kad jie niekada nemire nusimusti ar nerima, kol jie pradejo patirti problemu su savo zarnyne", - teige tyrimo autorius Dr. Kirsten Tillisch, tyrimo pagrindinis autorius. "Musu tyrimas rodo, kad zarnyno ir smegenu jungtis yra dvieju krypciu gatve."

Autizmas

Apskaiciuota, kad autizmas turi 1 is 68 vaiku JAV. Nors tyrimai yra susije su aplinkos veiksniais, tokiais kaip tarsa, ir genetika kaip galimas sutrikimo priezastimis, mokslininkai vis dazniau zvelgia i zarnyno bakteriju vystymosi vaidmeni.

2013 m., Arizonos valstijos universiteto mokslininku tyrimas parode, kad vaikams, sergantiems autizmu, buvo maziau triju tipu zarnu bakteriju - Prevotella, Koprocokas ir Veillonellaceae - lyginant su vaikais, kurie neturi bukles.

Naujausias grupes tyrimas parode, kad specifiniu cheminiu medziagu, kurias sukelia zarnu bakterijos, vadinamos metabolitais, koncentracijos vaistiniu preparatu ismatose, kuriu autizmas yra diagnozuotas, skirtumas skiriasi nuo vaistu, kurie neturi sutrikimo, ismatose.

Del sios priezasties mokslininkai hipoteze teige, kad zarnu mikrobai keicia metabolitus, susijusius su rysiu tarp zarnos ir smegenu ir trukdo smegenu funkcijai.

Toliau stiprinti rysi tarp zarnu bakteriju ir autizmo yra 2013 m. Paskelbtas tyrimas Lastele kad rado bakterija Bacteroides fragilis sumazino autizmo simptomus pelems.

Ar galime pakeisti savo zarnyno bakterijas?

Kadangi zarnyno mikrobioma itakoja maistas, kuri mes valgome, ir aplinka aplink mus, prasminga yra budu, kaip ji padaryti sveikesni.

Pasak Mayo klinikos, sveika mityba gali paskatinti geru zarnu bakteriju buvima. Jie pazymi, kad suvartojantys fermentuoti maisto produktai, tokie kaip miso ir raugintos kopustai, padidina fermentuojanciu bakteriju kieki zarnyne. Be to, vaisiu ir darzoviu sudetyje yra pluostu ir cukraus, kurie gali padidinti zarnyno bakteriju sveikata.

Remiantis tyrimo duomenimis, fizinis kruvis gali buti pagrindinis veiksnys, siekiant pagerinti zarnyno bakteriju ivairove MNT 2014 m. birzelio men.

Tyrimas, paskelbtas zurnale Gutpalygino 40 profesionaliu regbio zaideju zarnos bakterijas su dviem kontrolinemis grupemis. Jie nustate, kad regbio zaidejai turejo daug aukstesni lygi Akkermansiaceae ju zarnose - bakterija, susijusi su sumazejusia nutukimo rizika.

Siaures Aberdino universiteto Medicinos mokslu instituto dr. Dzordzina Holdas pazymejo, kad esminis yra geresnis budu pagerinti sveikata per zarnyno bakterijas:

"Kadangi gyvenimo trukme ir toliau dideja, svarbu, kad mes suprastume, kaip geriausia islaikyti gera sveikata. Niekada tai nebuvo aktualesne nei musu gyventoju mikrobiota. Suprasti sudetingus santykius tarp to, ka mes norime valgyti, aktyvumo lygius ir zarnas turtingas mikrobitas yra labai svarbus.

Tikslas turetu buti nauju budu, kaip manipuliuoti naudingomis musu mikrobioto savybemis, ieskant budu integruoti sveikatinguma skatinancias savybes i siuolaikini gyvenima. "

Energetiniai gerimai: ar laikas sugrieztinti reglamenta?

Energetiniai gerimai: ar laikas sugrieztinti reglamenta?

Susirupinimas del energetiniu gerimu vyko sparciai, o kai kurios grupes, ypac JAV ir JK, dabar ragina jas griezciau reguliuoti ir geriau informuoti visuomene apie ju turini, ju galima salutini poveiki ir priklausomybes rizika. Nors ju istorija prasidejo 1900-uju pradzioje, 1970-uju ir devintajame desimtmetyje energetiniai gerimai pradejo judeti kaip produktyvumo didinimo produktai, kuriuos iesko jauni zmones, norintys pratesti fizini aktyvuma.

(Health)

Alzhaimerio liga pasikeitusi gilia smegenu stimuliacija

Alzhaimerio liga pasikeitusi gilia smegenu stimuliacija

Pasak dr. Andres M. Lozano ir jo komandos Toronto Vakaru ligonineje Kanadoje Ontario, kuris, manydamas, kad elektros impulsus tiesiogiai nukreipia i smegenu srities sritis, pakeicia tam tikra Alzheimerio ligos sukeliama zala ir net gali pagerinti pazinimo funkcija ir atminima. atliko nedideli tyrima del gilaus smegenu stimuliavimo poveikio pacientams, turintiems ankstyvu ligos pozymiu.

(Health)