Per daug baltymu vidutinio amziaus "taip blogai, kaip rukymas"

Du nauji tyrimai rodo, kad mazai baltymu suvartojimas gali tureti ilgalaikio ir sveiko gyvenimo rakta, bent jau senatveje. Jie taip pat pabrezia butinybe isnagrineti ne tik kalorijas, kai nusprendzia, kas sudaro sveika mityba, bet ir tas kalorijas, pvz., Ar baltymas yra gyvunines ar augalines kilmes.

Kitas svarbus dalykas yra teiginys, kad nors dideles proteinu dietos trumpuoju laikotarpiu gali padeti zmonems prarasti svori ir kuno riebalus, ilgainiui jis gali pakenkti sveikatai ir sumazinti gyvenimo trukme.

Abu tyrimai skelbiami zurnale Lasteliu metabolizmas.

Pirmaji tyrima vadovavo Pietu Kalifornijos universiteto profesorius Valteris Longas, kuris savo kompetencijos srityse laiko ilgaamziskuma ir lasteliu biologija.

Jis ir jo kolegos parode, kad didelis baltymu suvartojimas yra susijes su padidejusia vezio, diabeto ir mirties rizika sergantiems suaugusiesiems vidutinio amziaus zmonems, nors vyresnio amziaus zmonems, kuriems gali buti naudingas vidutinio baltymu vartojimas, tai nera. Be to, poveikis yra daug mazesnis, kai baltymas ateina is augalu saltiniu.

Antrasis tyrimas buvo Australijos Sidnejaus universiteto profesorius Steponas Simpsonas, kurio grupe dirba fiziologijos, ekologijos ir elgesio sasajoje. Is tyrimo peliu jis ir jo kolegos autoriai padare isvada, kad mazai baltymu ir angliavandeniu turincios dietos yra susijusios su ilgiausiu gyvenimo laikotarpiu.

Abiejuose tyrimuose teigiama, kad ne tik kalorijos, bet ir dietos sudetis, ypac baltymu kiekio ir tipo poziuriu, gali nustatyti gyvenimo trukme ir sveikata.

Prof. Longo sako:

"Mes istyreme paprastus organizmus, peliu ir zmoniu ir pateikeme itikinamu irodymu, kad dideles baltymu dietos, ypac jei baltymai yra gaunami is gyvunu, yra beveik tokie pat blogi, kaip rukymas jusu sveikatai".

Didele baltymu dieta turejo didziausia pavoju, isskyrus vyresnio amziaus zmones

Savo tyrime prof. Longo ir jo kolegos istyre duomenis apie daugiau kaip 6 800 suaugusiu amerikieciu, dalyvavusiu Nacionaliniame sveikatos ir mitybos tyrimo tyrime (NHANES) III, JAV apklausoje, kurioje vertinama sveikata ir mityba.

Jie nustate, kad:

• 50 metu ir vyresni dalyviai, sakydami, kad valge dideli baltymu kieki maista, per artimiausius 18 metu mirsta nuo vezio ar diabeto ir dvigubai greiciau mirsta nuo bet kokios priezasties.
• Tie, kurie vartojo vidutinio sunkumo baltymu kieki, turejo tris kartus didesne tikimybe mirti nuo vezio.
• Sie poveikiai arba sumazejo, arba isnyko is dalyviu, kuriu didelio baltymu dieta daugiausia susijusi su augalais.
• Taciau 65 metu ir vyresniu zmoniu poveikis buvo beveik priesingas - didelis baltymu kiekis buvo siejamas su 60 proc. Sumazejusia mirtimi nuo vezio rizika, o del bet kokios priezasties mirties rizika sumazejo 28 proc., Ir panasus poveikis vidutiniam baltymu kiekiui .

Mokslininkai apibreze dideles baltymu dieta, kurioje bent 20% suvartotu kaloriju gaunama is baltymu.

Augimo hormonas, aminorugsciu pazeidimas, gebejimas apdoroti baltyma gali buti pagrindiniai veiksniai

Remiantis kitu tyrimu duomenimis, komanda teigia, kad augimo hormonas ir augimo faktorius IGF-1 gali buti atsakingi uz siuos poveikius, kaip sako prof. Longo:

"Pazymetina, kad siu veiksniu aktyvumas, bet ir kuno svoris, naturaliai mazeja del senejimo, o tai gali paaiskinti, kodel vyresni zmones ne tik nepasinaudojo, bet, atrodo, dar blogiau, jei jie valge mazai baltymu dieta".

Lasteliu eksperimentai parode, kad amino rugstys, kuriu sudetyje yra baltymu, gali sumazinti lasteliu apsauga ir padidinti DNR pazeidima, ir tai gali paaiskinti, kodel didelis baltymu kiekis yra susijes su veziu.

Be to, bandymai su pelemis parode, kad organizmo gebejimas apdoroti baltyma mazeja kartu su amziumi.

Mokslininkai isbande 25 skirtingas dietas simtuose peliu

Antrojo tyrimo metu prof. Simpsonas ir jo grupe isbande 25 skirtingu dietu poveiki simtui peliu, noredami suzinoti, kaip skirtingi baltymu, riebalu ir angliavandeniu kiekiai ir rusys paveike energijos suvartojima, medziagu apykaita, senejima ir gyvenimo trukme.

Jie atrado, kad:

• Mieles, kuriu sudetyje yra daug baltymu ir mazai angliavandeniu, sumazino maista ir sumazina kuno riebalu kieki, taciau jie taip pat mire anksciau ir turejo blogesne kardiometaboline sveikata.
• Peles, kuriu sudetyje yra mazai baltymu, didelio riebalu turincios dietos, turejo silpnesne sveikata ir trumpiausia gyvenimo trukme.
• Sveikiausi, ilgiausi gyvenantys peles buvo dietos, kuriu sudetyje yra daug angliavandeniu ir mazai baltymu - tai buvo nepaisant padidejusio maisto kiekio ir padidejusio kuno riebalu kiekio.
• Ribine kaloriju dieta nepadidino gyvenimo trukmes, o tai priestarauja ankstesniu tyrimu duomenimis su pelemis, kitais gyvunais, mielemis ir kirminiais, kurie rodo kaloringumo apribojima, ilgesni laika, kol bus papildytos pagrindines maistines medziagos.

Prof. Simpsonas sako:

"Mes aiskiai parodeme, kodel kaloriju nera visai vienodi - turime pazvelgti i tai, is kur kilo kalorijos ir kaip jie saveikauja. Sie tyrimai turi didziuliu pasekmiu tai, kiek maisto mes valgo, musu riebalai, musu sirdis ir metaboline sveikata, ir galiausiai musu gyvenimo trukme ".

Jis ir jo kolegos siulo idealu dieta ilgam ir sveikam gyvenimui yra vienas su vidutinio kiekio aukstos kokybes baltymu, mazai riebalu ir sudetingu angliavandeniu.

Tuo tarpu Medicinos naujienos siandien Neseniai suzinojau, kad Granados universiteto Ispanijos universiteto tyrejai tyre, kad dideles proteinu dietos gali padidinti inkstu ligu rizika.

Sveikatos transplantacijos isgyvenimo laiko gerinimas - amzius ir vieta, kur ji padaryta

Remiantis Johnso Hopkinso tyreju atliktu tyrimu, pacientai, serganti sirdies transplantacija, yra linke isgyventi maziausiai desimtmeti po ju operacijos, jei jiems buvo atlikta procedura iki 55 metu amziaus ligonineje, kuri per metus vykdo bent 9 sirdies transplantacijas. Tyrimas paskelbtas kankalo chirurgijos antskaldos kovo menesio numeryje.

(Health)

Mazas Parkinsono rizikos mazinimas, susijes su statino vartojimu

Kovo menesio leidinyje "JAMA neurologijos archyvai" paskelbtame tyrime teigiama, kad ypac jauni pacientai, kurie reguliariai vartoja cholesterolio kieki mazinancius statinu vaistus, gali siek tiek sumazinti Parkinsono ligos sukeliama rizika. Tyrimo informacineje informacijoje teigiama, kad statinai priklauso labiausiai nustatytoms narkotiku kategorijoms U.

(Health)