lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Stebejimas cinko lastelese prostatos vezio diagnozei

Masaciusetso technologijos instituto mokslininkai sukure nauja optini jutikli, kuris gali stebeti kuno lasteles esanti cinka, leidzianti mokslininkams daugiau suzinoti apie jo funkcijas.

Cinkas yra butinas mineralas ir jis randamas kiekviename kuno audinyje. Nors dauguma cinko yra glaudziai susieti su baltymu, nedideli kiekiai yra tik laisvai susieti arba "mobilus".

Manoma, kad sie mobilieji cinko jonai yra labai svarbus organu, iskaitant smegenis, kasa ir prostata, veikimui.

Iki siol mokslininkai visiskai nesupranta, koki vaidmeni atlieka cinkas biologinese sistemose, taciau Masacusetso technologijos institutas (MIT) mokslininkai tiki, kad ju jutiklis tai gali pakeisti.

Straipsnyje, paskelbtame Nacionalines mokslu akademijos darbai, jie apibudina, kaip jutiklis fluorescuoja, kai jis prisijungia prie cinko, ir gali buti nukreiptas i konkrecia organele lasteleje, leidziantis jiems nustatyti, kur labiausiai koncentruojamas cinkas.

Jutiklis remiasi Zinpyr1 (ZP1), molekule, kuri buvo sukurta toje pacioje MIT laboratorijoje daugiau nei pries 10 metu. ZP1 yra sudarytas is daziklio, vadinamo fluoresceinu, taciau jutiklyje jis yra modifikuotas fluorescuoti tik tada, kai jis jungiasi su cinku.

Mokslininkai pripazista, kad jiems buvo sunku nukreipti i tam tikras lasteliu strukturas, ir Robert Radford, MIT postdokas ir tyrimo autorius, paaiskina:

"Mes sekmingai panaudojome baltymus ir peptidus maziems molekuliniams cinko davikliams, bet daugiausia jutikliai uzfiksuoti rugstinese vezikulese lasteleje ir tampa neaktyvus".


Mokslininkai gali stebeti cinko buvimo vieta lastelese ir geriau supranta, kaip mineralas vaidina vezines lasteles.

Noredami iveikti sias kliutis, tyrejai padare du sensoriaus dizaino pakeitimus. Pirma, jie idiege apsaugini zieda, kuris reaguoja i cinka, kuris pakeite jo fizines savybes ir palengvino nukreipima.

Jie taip pat pridure "adreso zyme" ZP1, nukreipdami ji i mitochondrijas. Si zyma, trifenilfosfono darinys, yra teigiamai ikrauta ir hidrofobine, o jutiklis sekmingai ikeltas i lasteles. Tai leido mokslininkams vizualizuoti mobiliojo cinko rinkinius mitochondrijose.

Christopher Chang, Kalifornijos universiteto Berkeley universiteto chemijos, molekulines ir lasteliu biologijos profesorius, kuris nebuvo tyrimo komandos narys, sako:

"Tai yra nauja jaudinanti savoka, skirta jausti naudojant reakciju ir pripazinima pagristus metodus, kurie gali buti taikomi diagnozei, susijusiai su neteisingu cinko reguliavimu."

Cinko vaidmuo prostatos vezio lastelese

Mokslininkai jau naudoja jutikli, kuris padetu jiems suprasti, kodel cinko kiekis, kuris paprastai yra labai didelis prostatos srityje, smarkiai sumazeja vezines prostatos lastelese.

Radford tesia:

"Mes galime naudoti sias priemones, noredami istirti prekyba cinku prostatos lastelese, tiek sveikiems, tiek ligoniams. Tokiu budu mes stengiames suprasti, kaip prostatos vezio progresavimo metu kinta cinko koncentracija lasteleje."

Pasak Ligu kontroles ir prevencijos centru (CDC), prostatos vezys yra dazniausias vezys tarp amerikieciu vyru ir yra viena is pagrindiniu mirties priezasciu.

MIT mokslininkai dabar tiria budus, kaip naudoti panasius fluorescencinius jutiklius, kad butu sukurtas diagnostinis tyrimas, nes prostatos vezys yra gydomas, jei jis yra pakankamai anksti.

Yra zinoma, kad cinkas padeda stabilizuoti baltymo struktura ir yra kai kuriu lasteliu reakciju katalizatorius. Prostatoje cinkas padeda kauptis citrato, spermos komponento.

Esant epitelio prostatos lasteliu mitochondrijoms, cinkas slopina metabolini fermenta, akonitaze. Mokslininkai mano, kad blokuojant akonita, cinkas sutrumpina citrinu rugsties cikla - reakciju serija, reikalinga ATP gamybai - lasteles energijos valiutai.

Dauguma ATP gamybos vyksta mitochondrijose, o MIT komanda teoriskai teige, kad prostatos lasteles tampa vezinemis, is cia isnaikina cinka, todel vezio lasteles gali gaminti papildoma energija, kuria jos turi augti ir dalytis.

Radford paaiskina:

"Jei lastele nekontroliuojamai dalijama ir jai reikia daug chemines energijos, tai tikrai nenoretu, kad cinkas kistusi i akonita ir uzkirstu kelia ATP gamybai".

Mokslininkai nustate, kad nors vezines prostatos lasteles absorbavo cinka, jis neatsiranda mitochondriju, kurios, jos nuomone, remia teorija.

Tolimesni tyrimai apie cinko vaidmeni organizme

Isvados rodo, kad sveikiose lastelese cinkas gali buti pernesamas i mitochondrijas nezinomu baltymu. Tai leidzia mokslininkams teigti, kad vezio lastelese baltymas gali buti inaktyvuotas.

Planuojamos busimos studijos, kurios sukurs jutikliu palete, skirta nukreipti i skirtingus organelius lasteleje.

Tyrejai dabar sutelkia savo pastangas i cinko vaidmeni smegenyse, kur manoma, kad jie veikia kaip neurotransmiteris. Jie ismoksta, koki vaidmeni vaidina cinkas klausoje, regejime ir kvapo.

Stefanas Lipardas, vyresnysis autorius ir Arthur Amos Noyes, MIT chemijos profesorius, daro isvada:

"Mobiliojo cinko intralasteliu tikslu nustatymas yra svarbus zingsnis siekiant suprasti jo tikraja funkcija biologines signalizacijos srityje. Kitas zingsnis - atrasti specifinius biocheminius kelius, kuriuos veikia cinko prisirisimas prie receptoriu organizme, pvz., Baltymuose, ir issiaiskinti strukturinius ir papildomus funkcinius pokycius, kurie vyksta procese. "

Marsupializacija: kas tai reiskia?

Marsupializacija: kas tai reiskia?

Turinys Naudojimas Kada pamatyti gydytoja Po prieziuros Komplikacijos Alternatyvus gydymas "Outlook" Marsupializacija yra chirurgine procedura, kuri pasalina cista taip, kad sumazeja jo tikimybe. Kai cista yra atidaryta ir nusausinta, krastai yra sutvirtinami kartu, kad butu sukurta visam laikui atidaryta "kisene" arba "maiselis", leidzianti skyscio lengvai nusausinti.

(Health)

Zindymas yra susijes su mazesne endometriozes diagnozavimo rizika

Zindymas yra susijes su mazesne endometriozes diagnozavimo rizika

Tyrimas, kuris praejo daugiau nei 20 metu po tukstanciu moteru, nustate, kad zindymas yra susijes su mazesne endometriozes diagnozavimo rizika. Nauji tyrimai parode, kad kuo ilgiau moteris maitina krutimi, tuo labiau apsaugota ji nuo endometriozes. Tyrime, kuri vadovavo Brighamas ir moteru ligonine (BWH) Bostone, MA ir paskelbe BMJ, naudojami 1989 m. Prasidejusio Slaugytoju sveikatos tyrimo II (NHSII) duomenys.

(Health)