Kas yra krutu biopsija?

Turinys

1. Kas atsitinka krutu biopsijoje?
2. Kas yra biopsijos zymekliai?
3. Pasiruosimas biopsijai
4. Po biopsijos

Krutu biopsija yra kruties audinio ar lasteliu, kurias reikia istirti kruties veziu, meginio pasalinimas. Gydytojas gali rekomenduoti biopsija, jei pacientui yra nenormalios mamografines ar krutines lasteles.

Gydytojas gali patarti krutu biopsijai, jei yra niezti, pvz., Bet koki odos issipletima, sustorejima, mastinejima ar oda.

Jei mamograma, ultragarsas ar MRT atskleidzia kruties plota, kuris atrodo itartinas, arba kai krutineje ar netoliese esanciame limfmazgyje jauciamas vienkartinis poveikis, gali buti rekomenduojama atlikti biopsija.

Kas atsitinka krutu biopsijoje?

Yra keletas krutu biopsijos budu.

Tiksline adata aspiracine biopsija (FNAB)

Jei yra apciuopiamas vienkartinis, rekomenduojama atlikti biopsija.

Geroje adatu aspiracijos biopsijoje chirurgas, patologas ar radiologas naudoja labai gera adata ir svirksta, is kurio atsiskiria ar ikvepiama keli lasteles is apciuopiamos vienkartines. Kitu atveju gali buti siek tiek skysciu is skyscio pripildytos ertmes, tokios kaip cista.

Fna yra perkutanine procedura, o tai reiskia, kad adata perduodama per oda, kad patektu i meginiu emimo plota.

Jei atsiranda vienkartine arba itartina sritis, gydytojas gali nukreipti adata prie savo tikslo liesdami. Jei negalima jausti, ultragarsu gali buti naudojamas padeti nukreipti adata i tinkama vieta, ja ziurint ekrane. Tai vadinama ultragarsu vadinama biopsija.

Stereotaksineje adatos biopsijoje tikslios mases buvimo vieta yra susiejama naudojant mammogramus, paimtus is dvieju kampu. Tai taip pat zinoma kaip vaizdine stereotakticine krutu biopsija.

FNAB vartojama adata paprastai yra mazesne uz adatu tipa, naudojama kraujo tyrimams atlikti. Vietinis anestetikas paprastai nereikia.

Tada skystis ar lasteles bus tiriami mikroskopu, siekiant nustatyti, ar yra veziniu lasteliu. Jei pasalinamas skaidrus skystis, yra didele tikimybe, kad jis atsiras nuo gerybines cistos ir nera veziniu lasteliu. Debesuota ar kruvinas skystis gali kilti arba is gerybines cistos, arba nuo vezio.

Kadangi adata yra plona, ??ji gali praleisti netoliese esancias vezines lasteles. Jei diagnoze nera aiski, gydytojas gali rekomenduoti kita biopsijos procedura.

Pagrindine adatos biopsija

Su pagrindine adatu biopsija (CNB) gydytojas pasalina mazus, tvirtus audiniu pavyzdzius. Naudojama tusciaviduris "serdies" adata, panasi i FNAB, bet siek tiek didesni skersmeni.

Procedura paprastai vadovaujasi ultragarsu arba rentgeno spinduliais. Jei vienkartine yra apciuopiama, tai reiskia, kad ji gali buti jauciama rankomis, adata gali buti valdoma, suteikiant mase.

Tusciavidure adata pasalina is mases gautus audinius arba mazus cilindrus. Adata gali buti uzfiksuota iki sesiu kartu, norint pasalinti keleta audiniu serdziu.

CNB trunka ilgiau nei FNAB, taciau maziau tiketina, kad praleisite vezio lasteles, todel rezultatas yra patikimesnis. Vietos anestetikai daznai naudojami, norint nudeginti vietove pries pagrindine biopsija.

Po CNB pacientui gali pasireiksti kraujosruvos, bet nebus jokiu siuliu ar reiksmingu randu.

Vakuumine biopsija

Gydytojas daro maza pjuvi, maziau nei ketvirti colio ilgio. Tusciaviduris zondas iterpiamas per ipjovima ir nukreipiamas i nenormaliaja mase, naudojant MR, ultragarsa ar rentgeno spindulius. Zondas turi savo skyle, kurioje audiniai "isiurbami" naudojant vakuumini metoda.

Zonda galima pasukti, kad surinktu kelis meginius per viena ipjova.

Nr siuliu nereikia ir randai paprastai yra minimalus.

Atidaryti biopsija

Isskyrine ar chirurgine biopsija krutineje atliekama pjuvio pjuvio ar pjuvio, o visa ar dalis jo isimama ir tiriama mikroskopu. Pjuvis yra 1-2 coliai ilgio.

Paprastai tai atliekama ligonines ambulatoriniame skyriuje, atliekant vietini ar bendra anestetika, kad pacientas nesijaustu skausmo.

Vielos lokalizacija naudojama, jei chirurgas nelaiko vienkartines liesos. Plona, ??tusciavidure adata iterpiama i kruti, o rentgeno spinduliai nukreipia ja i mase. Tada labai plona viela su kabliu galu sriegiuojama i adatos tusciavidure dali, ir tai pritvirtina prie vienkartines. Adata pasalinama, taciau viela lieka, kad nukreiptu chirurga i tikslini plota.

Chirurgines biopsijos metu pacientui reikes siuleliu ir bus randas. Jei pasalinamas daug audiniu, pacientas gali pastebeti krutines formos skirtuma veliau.

Paprastai po to, kai biopsija tampa plintancia vieta ir kraujuoja, po to mase tampa didesne. Tai yra normalu, ir dazniausiai melynes ir kraujavimas praeina per kelias dienas iki savaites.

Kas yra biopsijos zymekliai?

Tai klipas ar zymeklis biopsijos svetaineje. Po to, kai audiniu meginiai buvo pasalinti, gali buti dedama maza klipas ar zymeklis, pagamintas is chirurgines medziagos, matomos mammogramoje.

Klipas zymi tikslia vezines srities vieta, kad ja butu galima lengvai rasti operacijos metu. Tai ypac svarbu, jei pacientui yra chemoterapija ar kiti sisteminiai gydymo budai, kurie keicia veziniu masiu dydi ir forma. Kai kuriais atvejais jis netgi gali isnykti po gydymo.

Operacijos metu klipas ir aplinkiniai audiniai bus pasalinti, net jei mase nebebus matoma.

Biopsija: ko jums reikia zinotiBiopsija gali buti naudojama ivairiems tikslams. Suzinokite daugiau cia.Skaityti dabar

Pasiruosimas biopsijai

Pacientams rekomenduojama nenaudoti dezodoranto, milteliu, losjono, kremo ar kvepalu savo rankose ar krutinese biopsijos diena.

Biopsija gali atskleisti, ar vienkartine yra vezine.

Pries procedura pacientas turetu leisti gydytojui zinoti, ar jie:

• Ar yra alergija viskam
• Ankstesne savaite vartojote aspirina
• Ar vartojate antikoagulianciu preparatu (kraujo kresejima mazinanciu vaistu), tokiu kaip heparinas ar varfarinas
• Yra kraujavimo sutrikimu istorija
• Ar vartojate receptiniu vaistu, be recepto vaistu, vaistu ar papildu
• Jei gydytojas planuoja naudoti MR procedura, turite tureti sirdies ritmo reguliatoriu ar bet kuri elektronini prietaisa, implantuota ju kune
• Yra arba gali buti nescia.

"Mayo Clinic" rekomenduoja deveti liemenele taip, kad po proceduros i ji butu ideta salta pakuote.

Pries isvykstant pacientas turetu suzinoti, kaip ir kada jie gaus rezultatus.

Pacientams, kurie ketina gydyti bendra anestezija, gali prireikti iki 20 valandu iki proceduros greitai pasitarnauti, tai nera maisto ar gerimu.

Po biopsijos

Pacientai, turintys bendra anestezija, po proceduros eina i susigrazinimo patalpa stebeti, o kai ju kraujo spaudimas, sirdies susitraukimu daznis ir kvepavimas yra stabilus, jie yra protiskai budri, jie bus ismesti. Jie vis dar gali buti siek tiek mieguisti ir turetu pasirupinti, kad kazkas galetu vairuoti juos namuose.

Pacientai, turintys vietine anestezija, bus isleisti is karto, kai baigs gydymo laikotarpi.

Po biopsijos aplink bet kokiu siuliu esanti sritis turi buti svari ir sausa. Jei nera siuliu, mediku komanda pateiks instrukcijas, kaip pasalinti padazas ar tvarscius.

Biopsijos plotas greiciausiai bus skausmingas ir nesvarus kelias dienas, todel gali prireikti skausmo, ypac ekscizines biopsijos. Pacientai turi vengti aspirino, kadangi jis sumazina krauja ir padidina kraujavimo rizika. Tai gali padeti deveti palaikoma liemenele.

Karta gydytojas gali rekomenduoti vengti sunkios fizines veiklos.

Tai nera iprasta, bet yra visu rusiu biopsiju infekcijos pavojus. Jei infekcijos simptomai, tokie kaip karsciavimas ar saltkretis, paraudimas, kraujavimas, patinimas ar skausmas aplink biopsijos vieta, pacientas turetu apie tai pranesti gydytojui.