Darbo atminties talpa ir klaidinanti protas

Tyrimai parode, kad zmogaus protas kyla is nesusijusiu minciu nepriklausomai nuo to, ka jie daro puse laiko ir yra tikimybe, kad jus neatsiminsite viso sio straipsnio be minties apie kazka kita.
Pasak zurnalo paskelbto kovo 14 d. Tyrimo Psichologinis mokslas, asmens darbo atminties talpa - tam tikra psichine darbo vieta, leidzianti individams vienu metu zongliruoti kelias mintis, yra susijusi su savo proto tendencija dreifuoti i kitas mintis per iprasta paskyrima.
Pavyzdziui, atvykstate namo, o jusu kaimynas pasveikins jus su savo automobiliu, kad planuotumete pietu data, savo kelia prideti ji prie savo kalendoriaus, nustosite ijungti zibintus, pridekite duonos prie savo maisto produktu saraso ir pasaru suo. Darbo atmintis yra pajegumas, leidziantis jums issaugoti informacija apie pietus per nesusijusias uzduotis.
Tyrima atliko Danieliaus Levinsonas ir Richardas Davidsonas Viskonsino-Madisono universitete ir Jonathanas Smallvudas Maxo Planco Zmogaus kognityviniu ir smegenu mokslu institute. Levinsonas, tyrimo pagrindinis autorius, yra Magistro laipsnis su Davidsonu, psichologijos ir psichiatrijos profesoriumi, UW-Madison Waisman Centre "Sveika mitybos tyrimo centre".
Norint palyginti asmens tendencija dreifuoti, grupe savanoriu buvo paprasyta atlikti viena is dvieju paprastu uzduociu. Pirmajai uzduociai savanoris privalejo paspausti mygtuka atsakant i tam tikros raides isvaizda ekrane, o antroji uzduotis - tiesiog bakstelejant laika kvepuojant.
Smallwood sake: "Mes samoningai naudoja uzduotis, kurios niekuomet nenaudos viso ju demesio, ir tada mes klausinejame, kaip zmones naudoja savo tuscius resursus?"
Kartais mokslininkai klause savanoriu, ar ju protas buvo sutelktas i uzduoti, ar ju protas klajojo. Tuomet mokslininkai ismatavo kiekvieno dalyvio darbo atminties talpa ir ivertino ju gebejima islaikyti keleta laisku, kurie jiems buvo sudedami su paprastais matematikos klausimais.
Anot Levinsono, abiejuose uzduotyse buvo akivaizdus koreliacija.

"Zmones, turintys didesne darbo atminties talpa, per sias paprastas uzduotis" pranese daugiau apie klaidziojima ", nors ju rezultatai bandyme nebuvo pazeisti.

Tyrimo rezultatas yra pirmoji teigiama asociacija, atrasta tarp proto klajojimo ir darbo atminties. Si isvada rodo, kad darbo atmintis gali leisti netikslias mintis.
Smallwood paaiskina:

"Atrodo, kad sis tyrimas rodo, kad kai sunku susidurti su uzduoties aplinkybemis, zmones, turintys papildomu darbo atminties istekliu, juos panaudoja, noredami galvoti apie kitus dalykus, isskyrus tai, ka jie daro".

Mokslininkai atrado, kad saveika tarp proto klajojancios ir darbo atminties isnyko, kai savanoriams buvo suteikta panasi paprasta uzduotis, kuri buvo uzpildyta jutimo distraktoriais (pvz., Daugybe kitu panasios formos raidziu).

Levinsonas sake:

"Visapusiskas demesys jusu suvokimo patirciai is tikruju islygina zmones, tarsi jis nutrauktu proto klaidinima per praeiti".

Ankstesniuose tyrimuose darbo atminties pajegumas buvo susijes su bendromis intelekto priemonemis, tokiomis kaip IQ balai ir skaitymo supratimas.
Tyrimas pabrezia kasdieniu situaciju svarba ir suteikia izvalga i visur esancia, taciau blogai suprantama, vidiniu vargingu minciu pasauli.
Smallwood paaiskino:

"Musu rezultatai rodo, kad tai, ka zmones kasdienybe rengia gana daznai, kai jie eina i autobusa, kai jie vaziuoja dviraciu, kai jie yra dusu, tikriausiai palaiko darbo atmintis. smegenys bando paskirstyti isteklius pacioms aktualiausioms problemoms. "

Pasak mokslininku, nors darbo atmintis gali padeti asmeniui sutelkti demesi, jei protas pradeda dreifuoti, sie istekliai klaidingai nukreipiami ir individas gali prarasti savo tiksla. Keli zmones patyre staigu supratima, kad knygoje jie atsirado daugelio puslapiu neatsizvelgiant i jokius zodzius arba atvykti namuose, nepamirsdami faktines keliones i ten patekimo.
Levinsonas paaiskino:

"Tai beveik toks pat, kaip tavo demesys, buvo toks isimintinas proto klaidingame, kad nieko daugiau nepamirsta, kad tu nori perskaityti".

Pasak Levinsono, kai zmogaus proto drebejimas gali buti pagrindiniu prioritetu (ar samoningas, ar ne) signalas laikomas individu darbo atmintyje. Taciau tai nereiskia, kad tie, kurie turi didele atminties talpa, yra pasmerkti bjauriam protui. Levinsonas paaiskina, kad darbo atmintis yra isteklius, o tai yra visa tai, kaip individas ja naudoja.

"Jei jusu prioritetas yra atkreipti demesi i uzduoti, galite naudoti darba
atminties tai padaryti ".

Siuo metu "Levinson" tiria, kaip klaidingas mintis itakoja demesingas mokymas padidinti darbo atminti, kad butu galima aiskiau suzinoti apie asociacija ir kaip ji gali buti kontroliuojama.
Levinsonas sake:

"Zmogus klajojantis nera laisvas - jis turi istekliu. Jus galite nuspresti, kaip norite panaudoti savo isteklius."

Tyrima finansavo Fetzer institutas, Nacionalinis sveikatos institutas ir "Roke Foundation".
Parase Grace Rattue