Xanthelasmata, geltonos pleistrai aplink virsutini arba apatini vokus gali buti zenklas sirdies priepuolio ar sirdies ligu rizikos

Xanthelasmata, geltonos odos pleistrai aplink apatini arba virsutini akiu vokus gali reiksti, kad asmuo, turintis jiems didesne rizika susirgti sirdies liga ar sirdies smugiu, pranese Kopenhagos universiteto mokslininkai. BMJ ("British Medical Journal").
Xanthelasmata yra daugiskaite ksanthelasma, taip pat vadinama ksanthelasma palpebrarum. Jie yra ryskiai geltoni cholesterolio rinkiniai po oda, paprastai akiu vokuose arba aplink juos. Jie nera nei skausmingi, nei kenksmingi, nors jie gali buti netinkami ir lengvai pasalinami. Xanthelasmata dazniau pasireiskia Azijos ir Vidurzemio juros regiono gyventojams.

Profesorius Anne Tybjærg-Hansen ir komanda taip pat pranese, kad arknes ragenos, pilkos arba balti ziedai aplink ragena, nera susije su didesniu sirdies priepuoliu ar sirdies ligu rizika.

Ankstesni tyrimai parode, kad arcus corneae ir ksanthelasmata yra cholesterolio indai. Puse visu pacientu, kurie zieduoja aplink ragena ar ksanthelasmus, turi auksta cholesterolio kieki kraujyje. Tyrejai pabrezia, kad kita puse to nedaro.
Tybjærg-Hansen ir komanda nusprende nustatyti, ar ksanthelasmai ir (ar) raumenys gali buti tam tikru sirdies ir kraujagysliu ligu, pvz., Insulto, stipraus arteriju sustorejimo, sirdies smugio ar ankstyvos mirties priezastis.
Autoriai rase, kad ju pirmines sveikatos prieziuros specialistas nukreipia nemazai pacientu i dermatologus, kad pasalintu geltonasias demeles.
Tyrejai surinko duomenis apie 12 745 zmoniu, dalyvavusiu Kopenhagos miesto sirdies tyrime. Jie buvo nuo 20 iki 93 metu amziaus. Tyrimo pradzioje ne vienam is ju nebuvo sirdies bukles. Jie buvo reguliariai ir kruopsciai stebimi nuo 1976 m. Iki 2009 m.
4,4% (563) is ju sirgo ksanthelastimais, o tyrimo pradzioje 24,8% (3 159) buvo arkuso ragenos.
Triju desimtmeciu stebejimo laikotarpiu 3699 sirgo tam tikra sirdies liga, is ju 1 872 sirgo sirdies priepuoliu, 1 498 sirgo insultu, 1 815 ispliteme cerebrovaskuliniu ligu ir 8 507 mire.
Tyrejai nustate, kad pacientai, turintys ksanthelasmu, per desimt metu turejo daug didesne tikimybe susirgti sirdies ligomis ar mirti, palyginti su kitais asmenimis. Rizika islieka, atsizvelgiant i kitus veiksnius, galejusius tureti itakos rezultatams, pvz., Nutukimui, hipertenzijai, cholesterolio kiekiui, lyciai, rukymo busenai ir (arba) istorijai.
Artimiausias rysys tarp xanthelasmata ir sirdies ligu bei sirdies priepuolio rizikos buvo nustatytas tarp 70-79 metu amziaus vyru. 41% vyru, neturinciu ksanthelazmu siame amziuje, rizika susirgti minetomis ligomis ir salygomis, palyginti su 53% tarp ksanthelazmu serganciuju.
Tarp visu amziaus grupiu moteru rizikos skirtumas buvo 35%, palyginti su 27%.
Taciau nustatyta, kad arcus corneae nera sirdies ligos ar sirdies priepuolio rizikos prognoze.
Tyrejai teigia, kad gydytojai turi diagnozuoti sirdies liga ir susijusias salygas, naudoti ksanthelazmu buvima. Jie priduria, kad tais atvejais, kai sunku patekti i laboratoriju iranga, kanthelasmata gali buti ypac naudinga gydytojams.
Atlikus papildoma leidini, autoriai raso, kad atliekant issamu tyrima, pirmines sveikatos prieziuros specialistai galetu naudoti ksanthelasmus, kad padetu nustatyti pacientus, kuriems yra didesne sirdies priepuolio ir sirdies ligu rizika.
Parase Christian Nordqvist