50% Alzhaimerio atveju, kuriuos galima isvengti, keiciant gyvenimo buda

Daugiau kaip 50% Alzhaimerio ligos atveju gali buti uzkirstas kelias keiciant gyvenimo buda ir mazinant pagrindinius rizikos veiksnius, tokius kaip zemas issimokslinimas, rukymas, treniruotes treniruotes ir gydant ir uzkertant kelia letinems ligoms, pvz., Depresijai, diabetui ir vidutinio sunkumo kraujospudziui bei nutukimui, sako mokslininkai is Kalifornijos universiteto, San Francisko (UCSF).
Tyrimo autoriai buvo dr. Deborah Barnes, UCSF psichiatrijos profesorius ir San Francisko VA medicinos centro psichines sveikatos tyrinetojas, o UCSF psichiatrijos, neurologijos ir epidemiologijos profesorius dr Kristine Yaffe. Galite perskaityti, kaip jie isanalizavo pasaulio studiju duomenis, kuriuose dalyvavo simtai tukstanciu dalyviu, ir atvyko prie siu isvadu ankstyvoje liepos 19 d. Lancet neurologija.
Siuo metu Alzheimerio liga serga apie 33,9 mln. Zmoniu, o tris kartus sis skaicius tikimasi iki 2050 m.
Barnes ir Yaffe istyre turimus irodymus del septyniu galimai kintamu Alzheimerio ligos rizikos veiksniu. Jie prognozavo, kaip siu faktoriu mazinimas gali paveikti ligos paplitima apskaiciuojant su tam tikru faktoriumi susijusiu atveju procenta ir atveju, kuriuos galima isvengti, jei kiekvienas veiksnys sumazetu 10 ir 25 proc. Tiek visame pasaulyje, tiek ir Jungtinese Amerikos Valstijose.
Septyni isvardyti rizikos veiksniai, kuriuos jie tiria: diabetas, aukstas kraujospudis vidutinio gyvenimo laikotarpiu, vidutinio sunkumo nutukimas, rukymas, depresija, zemas issilavinimas arba pazinimo neveiklumas ir fizinis neveikimas.
Jie nustate, kad:

• Iki siek tiek daugiau nei puse viso pasaulio (17,2 mln.) Ir JAV (2,9 mln.) Alzhaimerio ligos atveju gali buti priskiriami siems septyniams kintamiems rizikos veiksniams


• Visu septyniu rizikos veiksniu sumazinimas nuo 10% iki 25% galetu uzkirsti kelia 1,1-3,0 mln. Atveju visame pasaulyje ir tarp 184,000 ir 492,000 atveju JAV.


• Visame pasaulyje mazejantis poveikio dydis yra didziausias poveikis zemam issilavinimui, po kurio vyksta rukymas, fizinis neveikimas, depresija, vidutinio sunkumo hipertenzija, diabetas ir vidutinio sunkumo nutukimas.


• Amerikoje didziausia itaka turi fizinis aktyvumas, po kurio vyksta depresija, rukymas, vidutinio sunkumo hipertenzija, vidutinio sunkumo nutukimas, zemas issilavinimas ir diabetas.

Barnes spaudai pranese, kad:
"Kas idomu tai, kad tai rodo, kad kai kurie labai paplite gyvenimo budo pokyciai, pvz., Padidejes fizinis aktyvumas ir rukymas, gali tureti didziules itakos Alzheimerio ir kitu demencijos prevencijai Jungtinese Amerikos Valstijose ir visame pasaulyje".
Taciau ji perspejo, kad mes turime buti gana atsargus, kai aiskiname rezultatus, nes ji ir jos komanda daro prielaida, kad sie veiksniai is tiesu sukelia Alzheimerio liga:
"Mes manome, kad kai pakeiciate rizikos veiksni, tuomet pakeiskite rizika. Dabar turetume issiaiskinti, ar si prielaida yra teisinga", - perspejo ji.
Taciau atsizvelgiant i didziuli atveju skaiciu ir tai, kad cia gali buti neprotinga prisiimti koki nors pasekmini poveiki, daugelis gali nuspresti susitarti su Yaffe, kuris sake:
"Tai butu labai reiksminga, jei galetume suzinoti, kaip isvengti net kai kuriu siu atveju".

Alzhaimerio asociacijos, Nacionalinio alergijos sizofrenijos ir depresijos tyrimo aljansas, UCSF medicinos mokykla ir Nacionalinis senejimo institutas padejo moketi uz tyrima, kuri neseniai pateike ir 2011 m. Alzhaimerio asociacijos tarptautineje konferencijoje del Alzheimerio ligos Liga Paryziuje.
"Numatomas rizikos faktoriaus mazinimo poveikis Alzheimerio ligos paplitimui."
Deborah E Barnes, Kristine Yaffe.
Lancet neurologija, Ankstyvoji internetine publikacija, 2011 m. Liepos 19 d
doi: 10.1016 / S1474-4422 (11) 70072-2
Nuoroda i anotacija.
Papildomas saltinis: Kalifornijos universitetas, San Franciskas.
Parase: Catharine Paddock, PhD