Kokie yra Alzhaimerio ligos stadijos?

Turinys

1. Kaip greitai Alzheimerio liga?
2. Etapai
3. Outlook

Alzhaimerio liga yra progresuojantis degeneracinis sutrikimas, kuris laikui begant tampa vis blogesnis. Tai apima laipsniska atminties praradima, elgesio, mastymo ir kalbos igudziu pokycius.

Alzhaimerio liga yra labiausiai paplitusi demencijos forma. Jungtinese Amerikos Valstijose tai veikia daugiau nei 5 milijonus zmoniu.

Nors kiekvienas zmogus Alzheimerio liga serga kitaip, ligos progresavimo budas gali buti suskirstytas i kelis etapus.

Svarbu isitikinti, kad kazkas, turintis demencija, gerai gyvena su salyga ir kad ju poreikiai patenkinti, o ne sutelkti demesi i tai, kokiu etapu jie gali buti.

Kaip greitai Alzheimerio liga?

Alzheimerio liga, palyginti su kitu rusiu demencija, vystosi letai, taciau progresavimo greitis skiriasi tarp individu.

Palyginti su kitu rusiu demencija, Alzheimerio liga gali vystytis leciau. Reguliarus fiziniai pratimai ir aktyvus palaikymas gali padeti islaikyti sugebejimus ilgiau.

Siai ligai sergancio zmogaus vidutine gyvenimo trukme yra 8-10 metu nuo diagnozes nustatymo, taciau zmones gali gyventi su Alzheimerio liga 20 ar daugiau metu.

Keletas veiksniu gali tureti itakos ligos progresavimui.

Jie apima:

• Amzius. Zmones su Alzheimerio ligos simptomais, kurie vystosi iki 65 metu amziaus, greiciausiai gali pasireiksti
• Genai: zmogaus genai gali paveikti progresavimo greiti
• Fizine sveikata: Zmones su blogai valdoma sirdies liga ar diabetu, kuriems buvo keli insultas ar pasikartojancios infekcijos, gali pablogeti

Aktyvus, dalyvavimas veikloje ir reguliarus fizinis kruvis gali padeti asmeniui islaikyti savo sugebejimus ilgiau.

Kiti svarbus veiksniai:

• Sveikos dietos palaikymas
• Miegoti pakankamai
• Tinkamai vartokite visus nurodytus vaistus
• Mesti rukyti
• Negerkite per daug alkoholio
• Grizti i reguliarius patikrinimus

Jei Alzheimerio liga sergantis zmogus staiga pasikeicia sugebejimais ar elgesiu, jie gali tureti kita sveikatos sutrikima ar infekcija. Svarbu kuo greiciau kreiptis i gydytoja.

Etapai

Zvelgiant i Alzheimerio ligos stadijas galima aiskiau suprasti pokycius, kurie gali atsirasti.

Etapai yra grubus gidas. Simptomai, kuriuos turi asmuo, ir kai jie pasirodys, gali skirtis. Yra keletas skirtingu Alzheimerio ligos profiliavimo budu. Kai kurie zmones nurodo septynis etapus, o kiti nurodo tik tris.

Taciau siame straipsnyje aptariami penki Alzheimerio ligos etapai:

1. Ikiklinikine Alzheimerio liga
2. Nedidelis kognityvinis sutrikimas del Alzheimerio ligos
3. Lengva demencija del Alzhaimerio ligos
4. Vidutine demencija del Alzheimerio ligos
5. Sunki demencija del Alzhaimerio ligos

3-7 etapuose pastebeta demencija apibudina simptomu, turinciu itakos atminciai, mastymui, problemu sprendimui ar kalbai, rinkini, ir jie yra pakankamai stiprus, kad paveiktu kasdieni gyvenima.

Vidutinis laikas tarp Alzhaimerio simptomu atsiradimo ir diagnozes nustatymo yra mazdaug 2,8 metai.

1 etapas: ikiklinikine Alzheimerio liga

Manoma, kad funkciniai pokyciai, susije su Alzheimerio liga, prasideda metu ar net desimtmecius iki diagnozes nustatymo.

Sis ilgas etapas vadinamas ikiklinikiniu Alzheimerio ligos etapu. Siame etape nebus pastebimu klinikiniu simptomu.

Iki ikiklinikinio stadijos pastebimu simptomu nera, vizualizavimo technologijos gali aptikti baltymu, vadinamu amiloido beta, nuosedas.

Zmonems, sergantiems Alzheimerio liga, sis baltymas sujungia ir formuoja pleiskanos. Sie baltyminiai gumbai gali uzblokuoti signalizavima is lasteliu i lastele ir aktyvuoti imunines sistemos lasteles, kurios sukelia uzdegima ir sunaikina neigalius lasteles.

Yra ir kitu biologiniu zymenu arba biologiniu zymenu, rodanciu padidejusia ligos rizika, taip pat genetinius tyrimus, kurie gali nustatyti, ar zmogus turi didesne rizika.

Ateityje, kai kuria naujus Alzheimerio ligos gydymo budus, viskas gali buti svarbi naudojant vaizdo gavimo technologijas, siekiant nustatyti amiloido beta gumulus, biologiniu zymekliu aptikima ir genetinius tyrimus.

Tyrejai tiria si ikiklinikini etapa, noredami issiaiskinti, kurie veiksniai gali numatyti pazengimo nuo normalaus pazinimo rizika iki Alzhaimerio progresavimo 2 etapo, kuris apima lengva pazinimo sutrikima.

Tyrejai taip pat tikisi, kad ju tyrimai pades zmonems, sergantiems Alzheimerio liga, gydyti daug anksciau.

Ligos modifikuoti gydymo budai gali buti efektyviausiose pradinese Alzhaimerio ligos stadijose, ir jie gali suletinti ligos progresavima.

2 etapas: silpnas kognityvinis sutrikimas del Alzheimerio ligos

Svelnus kognityvinis sutrikimas atsiranda tarp kognityvinio nuosmukio, kuris, kaip tikimasi, yra normalus senejimo procesas ir sunkus demencijos sumazejimas.

Nedidelis kognityvinis sutrikimas gali buti pamirsti susitikimus, prarasti supratima apie uzduociu atlikimo veiksmus ir parodyti, kad sprendimai yra prasta.

Lengvas kognityvinis sutrikimas gali pastebeti menkus ju mastymo pokycius ir ju gebejima prisiminti dalykus. Gali atsirasti atminties praradimas, kai kalbama apie neseniai ivykusius pokalbius, paskutinius ivykius ar paskyrimus, kuriais jie buvo.

Taciau atminties ir mastymo pokyciai siame etape nera pakankamai rimti, kad galetu sukelti problemu kasdieniame gyvenime ar iprastoje veikloje.

Kai zmones tampa amziumi, normalu, kad uzmarsumas siek tiek padidetu, arba zmonems ilgiau galvoti apie zodi arba prisiminti varda. Jei problema yra sunkesne, tai gali buti lengvo pazinimo sutrikimo pozymis.

Svelnaus pazinimo sutrikimo simptomai yra:

• Dazniau pamirsti
• Pamirskite susitikimus, pokalbius ar naujausius ivykius
• Nesugebejimas priimti sprendimu ar jausmas priblokstas tai darydamas
• Vis dazniau negalima spresti apie uzduoties uzbaigimo laika ar seka
• Buti impulsyvesni ar vis blogesnio sprendimo
• Draugai ir seima pastebi pirmiau minetus pakeitimus

Zmones su lengvu pazinimo sutrikimu taip pat gali patirti depresija, dirgluma, agresija, apatija ir nerima.

Ne kiekvienas su lengvu kognityviu sutrikimu susidurs su demencija. Tyrimai rodo, kad mazdaug 10-15 proc. Vyresniu su lengvu kognityviu sutrikimu serganciu zmoniu kasmet isaugs demencija.

Siuo metu nera jokiu specialiu narkotiku ar gydymo budu, kurie galetu gydyti lengva pazinimo sutrikima.

Vis delto vyksta tyrimai, skirti gydymui, kuris gali padeti pagerinti simptomus, arba uzkirsti kelia ju progresavimui iki demencijos arba juos vilkinti.

3 etapas: silpna demencija del Alzheimerio ligos

Lengvas demencijos etapas yra tipiskas taskas, kuriuo gydytojai gali diagnozuoti Alzheimerio liga.

Be draugu ir seimos nariu pastebeje, kad asmuo turi problemu su atmintimi ir mastymu, sios problemos taip pat gali itakoti kasdieni gyvenima.

Letines demencijos simptomai del Alzhaimerio ligos yra sie:

• Sunkumas prisiminti naujai ismokta informacija
• Pakartotinai paklauskite to paties klausimo
• Problemu sprendimas ir uzduociu atlikimas
• Sumazejusi motyvacija atlikti uzduotis
• Pasibaigus teismo sprendimui
• Pasitraukimas arba nepatrauklumas ar piktas
• Sunku rasti teisingus zodzius apibudinti objekta ar ideja
• Prarasti ar klaidingi daiktai

4 etapas: vidutine demencija del Alzheimerio ligos

Del vidutinio sunkumo demencijos stadijos del Alzheimerio ligos zmogus tampa vis labiau supainiotas ir pamirstamas. Jiems gali tekti padeti kasdieninems uzduotims ir padeti rupintis savimi.

Simptomai vidutinio sunkumo demencijos del Alzhaimerio ligos yra:

• Prarasti kelio vieta ir pamirsti kelia net pazintose vietose
• Klaudi ieskodami aplinkybiu, kurios jauciasi labiau pazistamos
• Nesugebejimas prisiminti savaites ar sezono diena
• Seimos nariu ir artimu draugu sutrikimai, arba seimos nariai klaidingi
• Pamirsote asmenine informacija, pvz., Adresa, telefono numeri, kokias mokyklas jie lankesi
• Pasikartojantys megstamus prisiminimus ar istorijas, kad uzpildytu atminties spragas
• Reikia pagalbos sprendziant, ka deveti oru ar sezonui
• Reikia pagalbos maudymosi ir grooming
• Kartais praranda slapimo pusles ar zarnyno kontrole
• Tapes nepagristai itartinas draugams ir seimos nariams
• Matydami ar klausydamiesi dalyku, kuriu ten nera
• Tapti neramiais ar susijaudinimais
• Agresyviu ar fiziniu ispuoliu rodymas

5 etapas: sunkus demencija del Alzheimerio ligos

5-ajame etape zmogui gali prireikti visapusiskos prieziuros ir pagalbos kasdienei veiklai.

Siame etape zmogaus psichinis darbas ir toliau mazeja. Judejimas ir fiziniai pajegumai gali zymiai pablogeti.

Simptomai sunkios demencijos del Alzheimerio ligos yra:

• Nesugebejimas kalbeti ir bendrauti nuosekliai
• Reikia visiskos pagalbos asmenine prieziura, maistu, padazu ir vonios kambario naudojimu
• Nesugebejimas vaikscioti be pagalbos, nesugebejimas sedeti ar laikyti galvos aukstyn
• Tvirti raumenys ir nenormalus refleksai
• Gebejimo nuryti praradimas, negalejimas kontroliuoti slapimo pusles ir zarnyno judesius

Sunki Alzhaimerio liga sergantis zmogus turi didele tikimybe mirti nuo pneumonijos. Pneumonija yra dazna mirties priezastis Alzheimerio ligos pacientams, nes asmuo praranda gebejima nuryti, maisto produktai ir gerimai gali patekti i plaucius ir sukelti infekcija.

Kitos iprastos Alzheimerio ligos zmoniu mirties priezastys gali buti dehidratacija, nepakankama mityba ir kitos infekcijos.

Outlook

Alzhaimerio liga siuo metu yra sestoji pagrindine mirties priezastis JAV. Mazdaug 1 is 3 vyresniu zmoniu mirsta nuo Alzheimerio ar kitokio demencijos tipo. Jis zudo daugiau zmoniu negu kruties vezys ir prostatos vezys kartu.

Gyvenimo trukme zmonems, sergantiems Alzheimerio liga, priklauso nuo daugelio veiksniu. Jei zmogaus simptomai atsiranda, kai jie yra 60 ar 70 m., Jie greiciausiai gyvens 7-10 metu. Taciau, jei zmogaus simptomai prasideda 90-aisiais metais, jie gali gyventi mazdaug dar 3 metus.

Viena is 10 didziausiu mirties priezasciu Jungtinese Amerikos Valstijose Alzhaimerio yra vienintele liga, kurios negalima suletinti, isgydyti ar uzkirsti kelia.

Kadangi Alzheimerio ligos priezastis nera zinoma, nera jokio zinomo budo uzkirsti kelia ligai. Moksliniai tyrimai vykdomi. Vaistai, skirti gydyti liga, gali siek tiek padeti atminties simptomams ir kitiems pazintiniams pokyciams.

Veiksmai, kurie gali prisideti prie demencijos rizikos mazinimo arba galbut veluojancios prasideti, apima mesti rukyti, alkoholio mazinima, sveika mityba, sveika svori ir fiziskai tinka ir psichiskai aktyvus.