Bipoline psichoze: ko jums reikia zinoti

Turinys

1. Psichoze
2. Bipoline psichoze
3. Vaikams ir suaugusiems
4. Simptomai
5. Diagnoze
6. Gydymas
7. Patarimai globejams

Bipolinis sutrikimas yra nuotaikos sutrikimas, geriausiai zinomas del galimu nuotaiku svyravimu, kuriu metu gali pasireiksti psichoze. Psichoze reiskia atvira tikroves vaizda.

Anksciau zinoma, kaip manijos depresija, bipolinis sutrikimas yra psichine liga, apimanti ekstremalias nuotaikos ir kitu simptomu pasikeitimus. Tai gali paveikti energija, aktyvumo lygius, miega, bendravima ir gebejima veikti kasdien.

Nestumas gali svyruoti nuo manijos epizodu iki depresijos epizodu. Manijos epizodai apima ekstremalios ramybes ir dideles energijos laikotarpius. Depresiniu epizodu metu zmogus gali patirti tokius liudesio ir beviltiskumo jausmus, kad jie negali veikti ar imtis kokiu nors veiksmu.

Si salyga turi itakos mazdaug 2,2 milijono amerikieciu.

Psichoze

Britanijos nacionaline sveikatos tarnyba (NHS) nurodo keturis pagrindinius psichozes epizodus:

• Haliucinacijos
• Klastingumas
• Confused and disturbed thoughts
• Izvalgos ir savimones trukumas.

Simptomai gali skirtis nuo individu iki situacijos.

Asmuo, kuris patiria haliucinacijas, gali matyti, isgirsti, kvapas, jaustis ar skonio dalykus, kurie ten nera.

Klaidinantis asmuo gali buti isitikines, kad kazkas yra tiesa, kai to nera. Pavyzdziui, didybes klastotes gali sukelti zmogu manyti, kad jie yra svarbus. Paranojiskos klaidos kelia zmones, bijancius, kad kazkas nori jiems pakenkti ar kad jie patys padare kazka baisaus.

Sutrikusi ir sutrikdyta mintis gali paskatinti greita ir nuolatine kalba, issiskyrusia kalba, ar zmogus pamirsta, apie ka jie galvoja ar kalba.

Kai zmones truksta izvalgos, jie negali atskleisti neiprasto elgesio patys, nors jie gali ji atpazinti, kai mato ji kitose, ar tai is tikruju egzistuoja, ar ne.

Bipoline psichoze

Bipoline psichoze gali apimti haliucinacijas.

Bipoline psichoze reiskia sunkios manijos ar depresijos epizoda, psichozinius simptomus ir haliucinacijas.

Simptomai paprastai atitinka paciento nuotaika. Jei asmuo yra manijos faze, jie gali manyti, kad jie turi ypatingu igaliojimu. Toks psichozes tipas gali sukelti neapgalvota ar pavojinga elgesi.

Jei bipoline psichoze pasireiskia per maza laikotarpi ar depresijos epizoda, asmuo gali manyti, kad kazkas bando jiems pakenkti arba kad jie patys padare kazka negerai.

Sie isitikinimai gali sukelti ypatingo pykcio, liudesio ar baimes jausmus.

Psichoze bipoliniu sutrikimu ir sizofrenija

Sizofrenija yra dar vienas smegenu sutrikimas, susijes su disociacija.

Bipoline psichoze ir sizofrenijos psichoze turi tam tikru sutapimu savybiu. Abi sutrikimai gali pakenkti zmogaus gyvenimui, trukdanciam kasdieninei veiklai, ju gebejimui islaikyti artimus santykius ar islaikyti darba.

Bipoline psichoze paprastai trunka trumpa laika. Asmuo, kuris patiria bipolines psichozes epizoda, greiciausiai gris i aiskia busena. Zmogaus, sergancio sizofrenija, negales sugrizti i asocijuota busena.

Vaikams ir suaugusiems

Penktasis Diagnostikos ir statistikos vadovo (DSM-5) leidimas nurodo tuos pacius simptomus vaikams ir suaugusiems.

Bipoline psichoze sunku diagnozuoti, ypac vaikams ir paaugliams. Psichiatras turi patvirtinti, kad elgesys, kuri jie demonstruoja, yra ne del kasdieniu didziuju ir zemumu, paaugliu paplitusio streso, umines traumos ar kitos psichines sveikatos problemu simptomu.

Taciau, jei vaikai ir paaugliai patiria nuotaiku svyravimus, kurie yra sunkesni nei iprasta ju amziaus grupei, jie turetu pasitarti su gydytoju.

Simptomai

DSM-5 isvardijami bipolines psichozes nustatymo kriterijai. Psichoze gali apimti haliucinacijas, melusijas ir paranoja. Sie simptomai gali pasireiksti manijos epizodu, depresijos metu arba kai zenklai yra sumaisomi.

Kai kurie bipolinio sutrikimo pozymiai yra:

• Manijos epizodai, po kuriu vyksta hipomanijos epizodai, arba labai dideli ir ekstremalus zemai
• Depresijos epizodai
• Padidejes nerimas
• Rodomi pozymiai apie visus bipoliarinius etapus vienu metu
• Malonumo praradimas i veikla.

Sis sarasas nera isskirtinis ir gali atsirasti kitu simptomu. Asmuo, kuris mano, kad gali tureti bipolini sutrikima, turetu pamatyti kvalifikuota medicinos specialista diagnozei ir tinkamam gydymui.

Diagnoze

Noredami gauti diagnoze bipolinio sutrikimo, zmogus turi rodyti kai kuriuos ar visus simptomus, isvardytus DSM-5.

Sunku diagnozuoti, nes ja galima supainioti su depresija, nerimo ir kitais psichines sveikatos sutrikimais.

Kitas veiksnys, del kurio sunku diagnozuoti, yra tas, kad zmones su bipoliniu sutrikimu daznai nesugeba matyti, kad ju veiksmai yra neiprasti. Jie galvoja, kad ju problemos kyla is aplinkiniu zmoniu, o ne paciu. Kadangi manijos faze daro zmogu jaustis gerai, jie nenori keisti ar matyti reikalo kreiptis pagalbos. Todel jie daznai nesiekia pagalbos, ir jie vis dar nera diagnozuojami.

Kada pamatyti gydytoja

Jei asmuo patiria sunkius depresijos ar manijos epizodus, jie turetu kreiptis pagalbos is gydytojo arba psichines sveikatos specialisto.

Jei asmuo bando nusizudyti ar net pasikalbeti apie savizudybe, nedelsdamas kreipkites i gydytoja. Zmones su bipoliniu sutrikimu daznai nezino apie savo simptomus arba nenori ieskoti pagalbos. Seima ir draugai gali prireikti paskatinti asmeni kalbeti su kuo apie tai, kas vyksta.

Gydymas

Bipolinio sutrikimo gydymas paprastai apima konsultavimo paslaugas ir tinkamas vaistu dozes.Gali prireikti laiko, kartais metu, rasti tinkama vaista ir doze.

Gydytojai gali padeti islaikyti globeja.

Paprastai psichiatras yra geriausias gydymo vadovas, taciau gydymo grupe gali sudaryti socialiniai darbuotojai, pagalbos terapeutas, patarejai, seimos gydytojai ir kiti specialistai.

Pradinis gydymas paprastai yra susijes su tinkamo vaisto pusiausvyros nustatymu, kartu su konsultavimu is psichiatro.

Tolesniam gydymui reikia planuoti, kad simptomai butu gerai kontroliuojami - kad vaistu butu galima ir reguliariai vartoti, o asmuo, jei reikia, konsultuotusi.

Kai kuriais atvejais asmuo gali dalyvauti dienos arba piktnaudziavimo narkotikais programose. Kartais jie gali trumpam eiti i ligonine.

Patarimai globejams

Bipoliai daznai kenkia seimos nariams ir draugams, taip pat asmeniui, turinciam bukle.

Gydytojams gali tekti kreiptis pagalbos, kad galetu valdyti situacijas.

Kai kurie patarimai:

• Kiek imanoma daugiau suzinokite apie bipolini sutrikima, kad suprastumete, ka reiskia salyga ir kaip i ji atsakyti
• Raskite streso valdymo budus per pratimus, grupes ir kitas parduotuves, kurios gali sumazinti streso lygi
• Prisijunkite prie bipolinio sutrikimo turinciu zmoniu seimos nario ar draugu paramos grupes
• Kiek imanoma, padekite asmeniui, turinciam salyga nustatyti tikslus, prisijungti prie paramos grupiu, isitraukti i bendruomene ir sekti gydyma
• Nustatykite ribas ir apribojimus ir, jei reikia, palaikykite su jais.