Ka reikia zinoti apie katarakta

Turinys

1. Chirurgija
2. Simptomai
3. Priezastys
4. Gydymas
5. Tipai
6. Diagnoze

Katarakta yra lusiams budingos drumstos sritys, kurios paprastai yra skaidrios. Jie yra pagrindine regejimo nuostoliu priezastis vyresniems kaip 40 metu zmonems.

Katarakta sukelia daugiau regejimo problemu visame pasaulyje nei bet kokia kita akiu liga ar ligos, o katarakta skaiciaus dideja senejant.

2010 m. Jungtinese Amerikos Valstijose buvo 20,48 mln. Atveju, o 2015 m. Ju skaicius padides iki 24,41 mln. Iki 2050 m. Beveik 50 mln. Amerikieciu turetu katarakta.

Katarakta sukelia dalies lesio tampa nepermatoma arba debesuota. Sviesa neperduoda lengvai, o regejimas tampa neryskus, pvz., Ziurint i uzgniauzta langa. Drebuliau esantis objektyvas, tuo blogiau bus vizija.

Igimta katarakta gali pasireiksti gimdymo metu arba atsirasti netrukus po jo, arba tam tikru metu kudikysteje ar vaikysteje.

Su amziumi susijusi katarakta pasirodo veliau gyvenime ir yra labiausiai paplitusi rusis. Siame straipsnyje daugiausia demesio bus skiriama su amziumi susijusi katarakta.

Kataraktos operacija siandien yra iprasta operacija ir labiausiai paplitusi akiu chirurgija.

Chirurgija

Gydytojas paprastai rekomenduos kataraktos operacija.

Del sunkios kataraktos vienintelis veiksmingas gydymas yra chirurgija.

Specialistas rekomenduos operacija, jei pacientas:

• Ar sunku rupintis savimi ar kazkuo kitu
• Negalima vairuoti arba sunku vairuoti
• Yra problemu iseinant is namu
• Sunku matyti ar atpazinti zmoniu veidus
• Ar sunku atlikti savo darba
• Negaliu tinkamai skaityti ar ziureti televizoriaus

Pacientai, kurie vartoja alfa blokatoriu arba svarsto galimybe vartoti alfa blokatorius, turetu zinoti, kad sie vaistai gali padidinti kataraktos operacijos sunkuma.

Ko tiketis chirurgijoje

Isankstinis vertinimas: Pries operacija specialistas ivertins paciento akis ir bendra sveikatos bukle. Akis bus matuojamas taip, kad butu galima paruosti keiciama dirbtini lesi.

Pries operacija: Akiu lasai bus skiriami pries pat procedura, issiplesti ar isplesti mokinius. Kartais akiu laseliuose yra anestezijos arba gydytojas gali injekuoti vietine anestezija i audini aplink akis.

Kai anestetikas pradeda veikti, plotas tampa nutirpes, o pacientas nieko nejaus. Operacijos metu jie zinos ryskia sviesa, bet jie negales pamatyti, kas vyksta. Kataraktos operacija paprastai yra raktu skyle arba minimaliai invazine operacija, o pacientas gris namo ta pacia diena.

Galima naudoti ivairiu tipu keiciama lesi:

• Monofokalinis objektyvas yra fiksuoto stiprumo objektyvas, kuris nustatomas vienam regos lygiui, paprastai atstumui
• Daugiafokalinis objektyvas gali tureti dvi ar daugiau skirtingu stiprybiu, uztikrinant artejima ar atstuma
• Priimamasis objektyvas labiausiai panasus i naturalu zmogaus lesi. Tai leidzia akiai sutelkti demesi i artimiausius ir tolimiausius objektus

Operacija susijusi su akimirksniu nusalinus akies nuo akies objektyva ir uzdedant dirbtini, skaidru, plastikini. Tai intraokulinis implantas arba akies lesis.

Tai zinoma kaip fakoemulsifikavimas arba ekstrahavimas is fako ekstrakapsuliu.

Akiu chirurgas atlieka nedideli ragenos pjuvi priekyje ir per pjuvi iterpia minute zonda. Zondas naudoja ultragarsa ir suskaido debesinta objektyva i labai mazus gabalus. Tai issisakojamos.

Tada iterptas dirbtinis lesis. Objektyvo kapsule veikia kaip kisene, kad butu laikomas objektyvas. Kai pirma karta ideta, objektyvas yra sulankstytas, taciau jis atsiskleidzia, kai yra padetyje.

Visa procedura trunka apie 30 minuciu. Dauguma pacientu per trumpa laika bus apsaugoti nuo akiu.

Kitos chirurgines proceduros

Rankiniu ekstrakapuliniu ekstrahavimu objektyvas pasalinamas is vieno gabalo, o ultragarsu jo nenusileidzia. Chirurgas siek tiek padidins akies pjuvi.

Intrakapsulinio ekstrahavimo metu pasalinama ir objektyvo kapsule, ir lesiukas. Dirbtinis lesis isiutas i akis. Sio tipo procedura yra daug retesne.

Jei abi akys turi veikti, paprastai tai atliekama po 4 savaiciu.

Kataraktos operacija gali buti atliekama naudojant tradicinius irankius, arba ji gali buti naudojama lazeriu.

Lazeri veliau galima naudoti, kad issprestu komplikacija, vadinama po kataraktos operacija, kuri gali pasireiksti menesius ar metus veliau.

Po operacijos

Daugumai pacientu regejimas gereja beveik is karto. Akys gali uztrukti siek tiek laiko. Kartais akies pjuviui reikia dygsnio, taciau tai paprastai yra pakankamai maza, kad galetumete isgydyti.

Karta pacientai turetu vengti aktyviu veiksmu, taciau dauguma zmoniu mano, kad jie gali eiti i savo kasdiene veikla, kai tik jie gris namo.

Pacientui reikes vizijos testo, nes po ju veikimo tikriausiai reikes skirtingu akiniu. Naujus akinius galima nustatyti tik tuomet, kai ju regejimas yra nusistovejes, taciau tai gali uztrukti kelias savaites.

Simptomai

Katarakta sukelia objektyvo debesejima.

Katarakta paprastai uztrunka kelerius metus, ir jie paprastai buna vyresniame amziuje. Objektyvas palaipsniui tampa drumstas.

Katarakta gali apsunkinti skaityti ar vairuoti automobili, ypac nakti. Zvelgiant i zmoniu israiskas gali buti sunku.

Jie vystosi letai, taigi dauguma zmoniu nezino, kad jie juos is pradziu, taciau, kai debesys progresuoja, regejimas pamazu blogeja. Pradzioje jaucia didesne gresme.

Katarakta daznai veikia abiem akimis, bet retai - vienodai.

Zmones su katarakta gali tureti siuos simptomus:

• Neryskus, drumstas ar miglotas vaizdas
• Vaizdui gali tureti itakos nedideli demeliai ar taskai
• Pacientas mato mazus pleistrai, kurie supludo dalis regejimo lauko
• Vizija blogeja, kai ziburiai yra silpni
• Vizija kartais blogesne, kai yra labai ryskios sviesos ar akinimo
• Kai kurie kataraktos zmones taip pat komentuoja, kad spalvos yra maziau aiskios ir isnykusios
• Skaitymas tampa sunkus ir galu gale neimanomas
• Akinius reikia keisti dazniau
• Galu gale deveti akiniai tampa maziau veiksmingi
• Retais atvejais zmogus gali matyti sviesa aplink sviesius daiktus, pvz., Automobiliu zibintus ar gatviu apsvietima, arba dvigubai matyti viename akyje

Kadangi regejimas blogeja, o artejanciu zibintu ir gatviu apsvietimas pablogeja, vairavimas tampa pavojingas. Vairuotojai su katarakta pradeda patirti akiu skausma ir dazniau mirksi, kai bando isvalyti savo regejima.

Katarakta paprastai nekeicia akies isvaizdos. Bet koks nemalonus pojutis, pvz., Dirginimas, skausmas, niezejimas ar paraudimas yra labiau tiketina del kito akies sutrikimo.

Katarakta nera pavojinga zmogaus ar akiu sveikatai. Jei katarakta tampa peraugusi, arba visiskai balta, gali buti uzdegimas, galvos skausmas ir skausmas. Turi buti pasalinta pervirsine katarakta, sukelianti skausma ar uzdegima.

Priezastys

Kiekvienas gali sukurti katarakta, nes didziausias rizikos veiksnys yra amzius.

Jungtinese Amerikos Valstijose daugiau kaip 40 proc. 75 metu ar vyresniu zmoniu turi tam tikra nestiprus objektyva. Daugiau nei puse amerikieciu, kuriu amzius yra 80 metu ir vyresni, katarakta labai blogeja.

Veiksniai, kurie gali padidinti kataraktos atsiradimo tikimybe, yra sie:

• Amzius
• Seimos istorija
• Diabetas
• Ilgalaikis ryskiu saules spinduliu poveikis
• Ankstesnis akiu uzdegimas
• Ankstesni akiu pazeidimai

Aviacijos pilotai dazniau susiduria su branduoline katarakta del jonizuojanciosios spinduliuotes poveikio.

Gydymas

Jei poveikis yra lengvas, chirurginis gydymas gali buti nereikalingas. Ankstyvosiose stadijose stipresni akiniai ir sviesesnes sviesos gali padeti pagerinti regejima.

Sie patarimai gali padeti zmonems, kurie dar nera pasirenge atlikti operacija:

• Isitikinkite, kad bet kokie akiniai turi tiksliausia recepta
• Skaitymui naudokite didinamaji stikla
• Gaukite ryskesnes sviestuvus namui, pvz., Halogenines lempas
• Devekite saules akinius, kad sumazintumete akinimo poveiki sauletomis dienomis
• Venkite vairavimo nakti

Tai laikinos priemones, nes katarakta ir toliau vystysis, o regejimas pabloges.

Kadangi sunku atlikti kasdienes uzduotis, gali prireikti operacijos. Tai paprastai yra saugi ir veiksminga procedura.

Prevencija

Siekiant sumazinti kataraktos komplikacijas, zmones turetu reguliariai atlikti akiu egzaminus, ypac senstant.

Sie patarimai gali sumazinti kataraktos atsiradimo rizika. Kai kurie irode, kad dirba, o kiti nera patvirtinti.

Rukymas: Rukymas kelia daugelio akiu ligu rizika, o tyrimai siejasi su kataraktos padidejimu tris kartus. Taip pat yra pozymiu, kad rukaliai gali patirti kataraktos simptomus anksciau.

Mityba: Sveikas maistas sumazina ligos rizika, iskaitant akiu problemas. Sveika mityba turi daug vaisiu, darzoviu, nesmulkintu grudu, nerafinuoto angliavandeniu, geros kokybes riebalu, tokiu kaip avokadas, alyvuogiu aliejus ir omega aliejus, arba augalines kilmes baltymai, arba liesos kilmes gyvunines kilmes baltymai.

Liuteinas ir zeaksantinas yra apibudinami kaip "perspektyvus", siekiant isvengti kataraktos.

Nutukimas ir diabetas: Nutukimas zymiai padidina rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, kataraktos rizikos faktoriumi. Islaikyti sveika svori ir kontroliuoti diabeta pades sumazinti rizika.

Kiti veiksniai, galintys padeti apsaugoti nuo kataraktos, yra sie:

• Nesioti saules akinius, kurie blokuoja UV spinduliavima sauleje
• Gauk bent 7 valandas geros kokybes, nuolatini miega kiekviena nakti

Tyrimai parode, kad piknogenolis, pusu zieves ekstraktas, gali padeti sumazinti kataraktos rizika.

Tipai

Yra ivairiu tipu katarakta. Kai kurie is ju nera susije su amziumi.

• Antrine katarakta. Tai gali issivystyti po akiu operaciju kitomis ligomis, tokiomis kaip glaukoma, arba del sveikatos problemu, tokiu kaip diabetas. Steroidu vartojimas gali padidinti rizika.
• Traumine katarakta. Akiu pazeidimas gali sukelti katarakta, praejus keleriems metams.
• Radiacine katarakta. Tam tikra radiacijos apsvita gali sukelti katarakta.
• Igimta katarakta. Gimimo metu gali susidaryti katarakta, daznai abiem akimis. Jie ne visuomet veikia regejima, bet jei jie yra, operacija gali buti reikalinga.

Diagnoze

Kiekvienas, kuris patiria regos sutrikimus, turetu apsilankyti pas gydytoja, kuris tuomet gali nukreipti juos ant oftalmologo ar optometro.

Akiu tyrimas ir kai kurie tyrimai gali atskleisti katarakta.

Oftalmologas specializuojasi medicinos ir chirurgijos akiu prieziuroje, o optometras teikia akiu prieziura, bet ne operacija.

Akiu specialistas atliks bandymus.

Tai gali buti:

• Vaizdo astrumo testas, siekiant suzinoti, kaip aiskiai zmogus gali matyti objekta. Tai apima perskaityma is viso kambario raidziu saraso.
• Skaidrios lempos tyrimas naudoja mikroskopa, norint patikrinti ragena, rainele, objektyva ir erdve tarp raineles ir ragenos.
• Tonometrija matuoja slegi akies viduje.
• Tinklaines tyrimas atliekamas panaudojus akiu lasus, siekiant isplesti mokinius.

Tinklinio tyrimo metu mokiniu issisakojimas suteikia didesni langa akiu nugarai. Specialistas tikrina objektyva del kataraktos pozymiu ir mato, kiek tankus yra bet koks debesis.