Kateterio abliacija A-fibui: ko tiketis

Turinys

1. Kas atsitinka?
2. Kas yra kateterio abliacija?
3. Privalumai ir rizika
4. Kaip pasirengti kateterio abliacijai
5. Atkurimas ir perspektyvos

Kateterio abliacija priesirdziu virpejimui yra procedura, kuri apima radijo daznio energijos naudojima sunaikinti sirdies audinio sritis, del kuriu sirdis virsta nereguliuotais ritmais.

Sunaikinus audinius, elektriniai signalai, del kuriu sirdis plake nereguliariai, dabar turetu judeti per audinius, kurie generuoja tik iprasta sirdies ritma.

Kateterio abliacija taip pat vartojama kitu netaisyklingu ar zalingu sirdies ritmu, iskaitant priesirdziu plazdejimo, gydymui. Procedura atlieka kardiologa, kuris specializuojasi sirdies elektrineje veikloje.

Kas atsitinka?

Procedura vyksta laboratorijoje, panasiame i operacine, bet su specialia iranga. Tai apima ekranus ir vaizdo technologijas, leidziancias gydytojui tikrinti sirdi realiu laiku.

Kateterio abliacija vyksta laboratorijoje, naudojant specialia iranga, naudojama sirdies parodymui realiu laiku.

Asmuo gaus vaistus per linija i vena. Kai kurie bus miegoti su kvepavimo vamzdeliu, o kiti kvepuoja savimi. Sis metodas priklauso nuo asmens sveikatos.

Gydytojas padarys mazus pjuvius i kirksni ir sriegiu specialius laidus (kateterio laidus) i sirdi, kad suvoktu savo elektrini aktyvuma ir sukurtu "zemelapi". Sis zemelapis nukreipia gydytoja i sirdies sritis, kurios yra pernelyg aktyvios ir gali sukelti A-fib.

Kai zemelapyje nustatytos gydymo sritys, gydytojas nukreipia kateterio laidus i vietas, kuriose reikalinga abliacija. Be to, kateteris uztikrina auksta energijos kieki, kad randuotu plota. Tada zmogaus sirdies ritmas turetu grizti i normalia.

Paprastai procedura trunka nuo 2 iki 4 valandu. Po to, kateteriai ir kvepavimo vamzdis yra pasalinami, o slegis laikomas ant zaizdu vietu.

Pacientui gali prireikti guleti per kelias valandas ir apriboti koju judesi, kad sumazetu kraujo pateidimo rizika nuo zaizdu.

Dauguma zmoniu bus isleisti ta pacia diena, taciau jie neturetu bandyti vairuoti del vaistu, kuriais jie buvo paskirti.

Budai sustabdyti A-fib epizodaAr turite A-fib epizodus? Suzinokite, kaip palengvinti simptomus, jei atsitiks.Skaityti dabar

Abliacijos tipai

Apytiksliai 90 proc. Pacientu, serganciu paroksizminiu A-fib, kuris nera pastovus A-fib, turi simptomu, kurie prasideda del plauciu venos srities defektu.

Plauciu venoje kraujas, turintis deguonies, pernesamas i virsutine kaire sirdies kamera, kol kraujas isleidziamas i likusi kuna. Dazniausiai gydytojas svelnins sia virsutine sirdies sriti, kad islaikytu signalus, del kuriu A-fib issiunciamas.

Kartais problemos sritys gali plisti i kitus virsutiniu sirdies kameru skyrius. Tada A-fib ablation yra sunkesnis ir greiciausiai bus sekmingas.

Kitas abliacijos tipas yra AV mazgu abliacija su sirdies stimuliatoriumi. Sirdies stimuliatoriai yra prietaisai, kurie padeda sirdziai palaikyti reguliaru ritma.

Si procedura naudojama, kai zmogaus A-fib negali kontroliuoti vaistu ar ablacijos kitose ju sirdies vietose.

Sunaikinus AV mazga ir iterpdami sirdies stimuliatoriu, sirdis gali sugrizti i normalu ritma be jokiu nereguliariu signalu, kad sutrikdytu iprasta sirdies ritma.

Kas yra kateterio abliacija?

Jei antiaritminiai vaistai yra neveiksmingi arba ju salutinis poveikis yra nepakeliamas, rekomenduojama svirksti kateteri.

Kadangi kateterio abliacija yra invazine procedura, gydytojai paprastai nerekomenduoja kaip pirmojo A-fib gydymo.

Daugeliu atveju zmogus turi atitikti tam tikrus kriterijus pries rekomenduojant abliacija. Pavyzdziui, kai:

• jie vartojo antiaritminius vaistus, taciau ju A-fibas tesiasi
• jie negali toleruoti salutinio antiaritminio vaisto poveikio
• ju bukle mazeja ir jiems budingi sirdies nepakankamumo pozymiai arba sirdies issipletusio kraujo kiekio sumazejimas

Sportininkai kartais patiria "A-fib" del papildomu poreikiu ju sirdyse. Kai tai yra atvejis, gydytojas gali rekomenduoti abliacija kaip pirmaji gydyma.

Gydytojas rekomenduos abliacija, nes pacientas nebenori vartoti antikoaguliantu, kad sumazetu kraujo kresuliu rizika. Kadangi abliacija yra invazine procedura, rizika kartais gali nusverti nauda. Stai kodel reikalinga antikoaguliantai, o ne ablacine procedura daugeliu atveju.

Privalumai ir rizika

A-fib padidina insulto ar kitu su kraujo kresuliu susijusiu bukliu rizika. Tai taip pat gali paveikti asmens gyvenimo kokybe ir bendra veiklos lygi. A-fib pablogeja, jei jis nera gydomas, ir gali sukelti sirdies nepakankamuma. Gydant tai kuo anksciau, gali suletinti arba galbut pablogeti.

Istaisydamas pagrindine A-fib ablationo priezasti zmogus gali gyventi, nesijaudindamas sirdies susitraukimu ar dusulys.

Bet kokia procedura, taciau yra tam tikru pavoju. Svarbiausias dalykas yra tai, kad gydytojas gali pakenkti kraujagyslems kateteriu idejimo, pasalinimo ar judejimo metu. Taip pat gali tureti itakos kiti arti esantys organai ar strukturos, pvz., Maisto vamzdis.

Infekcija ivaziavimo vietoje yra dar viena galimybe arba asmuo gali tureti neigiama reakcija i vaistus, del kuriu jie miego. Nepaisant to, pagal Amerikos sirdies asociacija A-fib ablation yra "mazos rizikos" procedura.

Kaip pasirengti kateterio abliacijai

Pries kateterio abliacija, gydytojas gali atlikti daugybe sirdies tyrimu, kad butu galima ismatuoti bendra sirdies liga. Sie tyrimai gali padeti issiaiskinti, ar abliacija yra sekminga, ir parodyti gydytojui, kur tai atlikti.

Pries procedura galima atlikti keleta testu, iskaitant Holterio monitoriaus tyrimus ir kraujo tyrimus.

Siu testu pavyzdziai:

• Kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar zmogaus kraujas yra terapiniu lygiu.
• Kompiuterine tomografija (CT), kai nuskaitymas parodo gydytojui sirdi ir jo strukturas ir nustato nukrypimus.
• Elektrokardiogramma, kuris matuoja sirdies elektrini aktyvuma ir ritma.
• Holterio stebejimo bandymai, kai asmuo nesioja monitoriu, kuris aptinka ir uzraso sirdies ritmus.
• Transtorakine echokardiografija, apimantis neinvazini testa, kuris ivertina sirdies voztuvu veikima ir kraujo kieki kraunamas i organizma.
• Transosofagine echokardiografija, kuris apima zondo isleidima i gerkle, kad atidziau matytumete sirdies kameras.

Gydytojai pateikia pacientams dalyku, kuriuos reikia atlikti diena pries procedura, sarasa, pavyzdziui, valgyti ar gerti po vidurnakcio. Jie gali paprasyti, kad jie naudotu specialu muila, kuris padeda zudyti bakterijas ir sumazina infekcijos rizika.

Gydytojas taip pat pasakys zmogui, kokius vaistus jie turetu vartoti, o kai kuriais atvejais - netaikyti pries abliacija.

Atkurimas ir perspektyvos

Po A-fib ablation daugelis zmoniu grizta namo ta pacia diena. Paprastai gydytojas nerekomenduoja sunkiai kruopsti ir sunkaus treniruotes apie 3 dienas. Pacientai paprastai gali atnaujinti savo iprasta veikla, pavyzdziui, grizti i darba, kita diena po A-fib ablation.

Pacientas turetu kreiptis i neatideliotina medicinos pagalba, jei jiems pasireiskia sie simptomai:

• patinimas ivaziavimo vietoje, kuri greitai pleciasi
• skausmas krutineje, kuris skleidzia ranka, kakla ar zandikauli
• pedos pasislenka, salta ar melynos spalvos
• sirdis pradeda plakti labai greitai ar nereguliariai
• kvepavimas yra sunkus, o zmogui truksta kvepavimo

A-fib ablations ne visada yra sekmingi. Viename tyrime sekmingumas buvo 73,6 proc., O kai kurie zmones isliko antiaritminiais arba kitais vaistais, kad A-fib negaletu grizti.

Be to, A-fib ablation gali dirbti tik trumpa laika. Gali buti atliekama pakartotine procedura, leidzianti gydytojui rasti likusias sritis, kurios perduoda klaidingus elektros signalus.

Jei A-fib ablation nesekmingas, yra ir kitu invaziniu proceduru. Taciau jie daznai kelia papildomu pavoju. Kadangi A-fib abliacijos metodai pagereja, procedura greiciausiai bus efektyvesne, nes zmonems bus lengviau normalizuoti sirdies ritmas.