Kodel zenklai ir simptomai svarbus?

Turinys

1. "Sign" vs simptomas
2. Istorija
3. Simptomai
4. Zenklai

Daugelis zmoniu vartoja zodzius "zenklas" ir "simptomai". Taciau yra svarbiu skirtumu, kurie turi itakos ju naudojimui medicinos srityje.

Bet koks objektyvus ligos pozymis, pvz., Odos berimas ar kosulys, yra zenklas. Gydytojas, seimos nariai ir asmenys, kuriems yra zenklai, gali juos identifikuoti.

Taciau maziau akivaizdus pertraukos normaliomis funkcijomis, pvz., Skrandzio skausmas, nugaros skausmas ir nuovargis, yra simptomai, kuriuos gali atpazinti tik tas asmuo, kuris juos patiria. Simptomai yra subjektyvi, o tai reiskia, kad kiti zmones apie juos zino tik tuo atveju, jei asmuo ji informuoja su salyga.

Tai MNT ziniu centras Straipsnyje bus nagrinejami pozymiu ir simptomu bei ju istorijos pasekmes. Siame kurinyje taip pat bus pristatomos skirtingos zenklu ir simptomu rusys bei ju naudojimas medicinoje.

Greiti faktai apie pozymius ir simptomus

• Sviesos galvos skausmas gali buti tik simptomas, nes niekas kitas negali tai pastebeti.
• Medicininiai simptomai suskaidomi i letines, recidyvuojancias ir perduodancias.
• Medicinos simbolio pavyzdys yra aukstas kraujospudis, nes ji gali ismatuoti ir stebeti kitas zmogus.
• Anthony van Leuenhoek isrado mikroskopa 1674 m., Amzinai keisdamas diagnostiniu priemoniu veida.

"Sign" vs simptomas

Zenklas yra sveikatos problemos, kuria gali pastebeti kazkas kitas, poveikis. Simptomas yra poveikis, kuri pastebejo ir patyre tik asmuo, turintis bukle.

Pagrindinis pozymiu ir simptomu skirtumas yra tas, kas pastebi poveiki.

Pvz., Berimas gali buti zenklas, simptomas ar abi:

• Jei pacientas pastebi berima, tai yra simptomas.
• Jei gydytojas, slaugytoja ar bet kuris kitas asmuo, isskyrus pacienta, pastebi berima, tai yra zenklas.
• Jei tiek pacientas, tiek gydytojas pastebi berima, jis gali buti priskirtas simptomams ir simptomams.

Nepriklausomai nuo to, kas pastebi, kad sistema ar kuno dalis normaliai neveikia, pozymiai ir simptomai yra kuno budai leisti zmogui zinoti, kad ne viskas veikia sklandziai. Kai kuriuos pozymius ir simptomus reikia gydytojo tolesniam gydymui, o kiti gali visiskai isspresti be gydymo.

Istorija

Simptomu ir pozymiu diagnoze nuejo ilga kelia, nes Hipokratas turejo pasimegauti paciento slapimu

Zenklu nustatymas vis labiau priklause nuo gydytojo, nes laikas ir technologijos pasistumejo.

Kai Antonio van Leuwenhoekas isrado mikroskopa ir naudojo ji atrasti 1674 m. Lasteles ir mikrobus, jis atvere galimybe nustatyti plintinei akiai visiskai nematomos ligos pozymius. Tai svetimkuniai kraujyje ir slapime, kraujo ir atlieku sudeties pokyciai bei kiti svarbus mikroskopiniai pozymiai.

Sie rodikliai gali buti skirtumas tarp normalios funkcijos ir pavojingu ligu bei salygu.

Tobulinant technologijas, gydytojai renkasi daugiau galiu ligu nustatymo srityje.

Nuo 1800-uju medicinos mokslas atejo greitai ir greitai padeti gydytojams aiskiai identifikuoti zenklus. Dabar yra ivairiu prietaisu, kurie pades gydytojams atpazinti ir analizuoti pozymius, kuriuos net pacientas galbut nepazino.

Jie apima:

• Stethoskopas: gydytojas gali tai naudoti klausydamas sirdies ir plauciu garsu.
• Spirometras: tai padeda ismatuoti plauciu funkcija.
• Oftalmoskopas: akiu specialistas gali tai naudoti, kad istirtu akies viduje.
• Rentgeno spinduliavimas: tai gali parodyti kaulu zala.
• Sfigmomanometras: tai prietaisas, kuris tinka aplink ranka ir matuoja kraujospudi.

XX a. Buvo sukurta simtai nauju prietaisu ir technologiju, skirtu ivertinti zenklus. Butent siais laikais siuolaikineje medicinos istorijoje savokos "zenklas" ir "simptomai" sukure atskira reiksme, nes gydytojams ir pacientams nebutina dirbti kartu, kad butu galima kuo tiksliau nustatyti medicinines problemas.

Gydytojai dabar gali matyti zenklus, kuriuos jie anksciau remesi pacientams apibudinti. Pagal siuolaikine apibrezti, tai butu simptomai, bet dabar jie yra klasifikuojami kaip zenklai.

Simptomai

Yra trys pagrindiniai simptomu tipai:

• Poveikio simptomai: kai simptomai gereja ar visiskai issprendziami, jie vadinami persodinimo simptomais. Pavyzdziui, persalimo simptomai gali atsirasti keleta dienu, o po to isspresti be gydymo.
• Letiniai simptomai: tai ilgalaikiai ar pasikartojantys simptomai. Letiniai simptomai daznai pasireiskia esant tokioms salygoms kaip diabetas, astma ir vezys.
• Reljefiniai simptomai. Tai simptomai, kurie praeityje pasireiske, isspresti ir grizti. Pavyzdziui, depresijos simptomai gali atsirasti ne vienerius metus, bet tada gali grizti.

Kai kuriose salygose nera jokiu simptomu. Pavyzdziui, asmuo gali tureti auksta kraujospudi daugeli metu nezinant, o kai kuriuose vezio formose nera jokiu simptomu, kol velesniuose, agresyvesniuose etapuose. Tai zinoma kaip besimptomines bukles, ir nors simptomu ideja daznai yra susijusi su diskomfortu ar nenormalia funkcija, bukle be simptomu gali buti mirtini.

Daugelio infekcijos tipu simptomai nerodomi. Tai zinoma kaip subklinikines infekcijos, ir jie gali buti uzkreciami, nepaisant to, kad asmuo, kuris nesioja infekcija, nemato pastebimu simptomu. Infekcija vis dar gali buti perduodama kitiems zmonems per inkubacini laikotarpi arba laikotarpi, per kuri uzkreciamasis agentas laikosi kuno.

Kitas klinikiniu infekciju pavojus yra tai, kad jie gali sukelti komplikacijas, nesusijusius su pacia infekcija. Pavyzdziui, negydytos slapimo taku infekcijos (UTI) gali sukelti prieslaikinius gimdymus.

Daugelis infekciju, tokiu kaip ZPV, nedelsiant nepastebi simptomu ir vis tiek gali buti perduoti kitiems.

Is pradziu infekcijos, kurios nesukelia simptomu, pavyzdziai yra ZIV, zmogaus papilomos virusas (ZPV), herpes simplex virusas (HSV), sifilis, hepatitas B ir C.

Pirma karta, kai asmuo susipazins su daugeliu asimptominiu bukliu, apsilankys gydytojui, paprastai del kitokios problemos. Svarbu atlikti reguliarius sveikatos patikrinimus, kad butu galima nustatyti bet kokias pagrindines problemas, kurios gali buti neaiskios.

Daugelis vezio ankstyvose stadijose yra asimptomines. Pavyzdziui, prostatos vezys simptomai nerodo tol, kol jis nepasiseka iki tam tikro momento. Del to kai kurie vezio atvejai yra tokie pavojingi, nes ankstyvas gydymas daznai yra svarbus gydant vezi.

Del sios priezasties rizikingiems asmenims svarbu atlikti reguliarius atrankos testus.

Zenklai

Medicinos zenklas yra fizinis atsakas, susijes su medicininiu faktu arba charakteristika, kuria nustato gydytojas, slaugytoja ar medicinos prietaisas paciento tyrimo metu. Dazniausiai juos galima ismatuoti, o sis matavimas gali buti pagrindinis medicinines problemos nustatymui.

Kartais pacientas gali nepastebeti zenklo, ir jis gali atrodyti netinkamas. Taciau gydytojo, kuris zino, kaip sis zymuo yra susijes su likusia kuno dalimi, rankose tas pats zenklas gali buti raktas gydant pagrindine medicinine problema.

Kai kurie simptomai, kuriuos gydytojas gali susieti su liga:

• Aukstas kraujospudis. Tai gali reiksti sirdies ir kraujagysliu sistemos sutrikima, nepageidaujama reakcija i vaistus, alergija ar daugeli kitu galimu ligu ar bukliu. Tai bus daznai derinama su kitais pozymiais diagnozei pasiekti.
• Pirstu suspaudimas: tai gali buti plauciu ligos ar ivairiu genetiniu ligu pozymis.

Gydytojai yra mokomi pasiimti zenklus, kuriuos netinkamas asmuo gali nemegti kaip svarbios.

Zenklai tinka sioms kategorijoms:

• Prognozes pozymiai: tai yra pozymiai, nurodantys ateiti. Uzuot nurode ligos pobudi, jie prognozuoja paciento rezultatus, pavyzdziui, tai, kas su jais gali atsirasti ir kokia tikimybe, kad si liga bus sunki.
• Anamnesiniai pozymiai: sie zymenys nurodo asmens sveikatos istorijos dalis. Pavyzdziui, odos randus gali buti rimta spuogai anksciau.
• Diagnostikos pozymiai: sie simptomai padeda gydytojui atpazinti ir nustatyti esama sveikatos problema. Pavyzdziui, didelis prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis vyriskojo kraujo serume gali buti prostatos vezio ar prostatos problemos pozymis.
• Pathognomonic zenklai: Tai reiskia, kad gydytojas gali visiskai susieti zenkla su salyga. Pavyzdziui, tam tikros mikrobu buvimas kraujo meginyje gali rodyti specifine virusine infekcija.

Nors yra skirtumu tarp pozymiu ir simptomu, jie galiausiai yra metodai, kuriuos organizmas naudoja sveikatos problemoms perduoti ir ieskoti sprendimo.

Svarbu nepaisyti simptomu, kuriuos atrasite patys, ar bet kokius gydytojo pastebetus pozymius.