Vaikystes veziu isgyvenusiems zmonems suaugusiesiems kyla simptomu

Daugelis vaiku isgyvena vezi nei bet kada anksciau, nes pasieke pazanga gydymo ir technologiju srityje. Taciau, kaip teigia naujas studijas, kurias vede JAV Floridos universitetas (UF), apie 70% vaiku, serganciu veziu, isgyveno 30 metu, ligos ir gydymo poveikis yra pakankamas, kad galetu zymiai paveikti ju gyvenimo kokybe.

Svinas autorius I-Chan Huang, UF Medicinos koledzo sveikatos mokslu ir politikos mokslu daktaras, sako:

"Siu simptomu paplitimas lemia didziuli skirtuma tarp isgyvenusiu asmenu fizines, psichines ir socialines gyvenimo sriciu. Jei mes manome, kad simptomai yra svarbiausias pacientu gyvenimo kokybes raktas, tada, jei galime geriau valdyti ju simptomus, mes galime pagerinti ju kasdieni funkcini statusa ir gyvenimo kokybe ".

Remiantis Medicinos instituto pranesimu apie vaiku isgyvenima vezio laikotarpiu ir gerinant prieziura bei gyvenimo kokybe, is kiekvieno 640 suauge 20-39 metu amziaus vaikai yra vaiku isgyvenamoji vezys. Tai prilygsta mazdaug 1 is 1000 visu JAV gyventoju.

Tyrime isanalizuoti duomenys apie daugiau nei 1500 vaiku, serganciu veziu

Tyrime profesorius Huangas, kuris taip pat yra UF vaiku sveikatos politikos instituto narys, dirbo su tyrejais Sv. Jude vaiku tyrimu klinikoje Memfyje, TN. Jie pranesa apie savo isvadas naujausiame internetiniame leidinyje Klinikines onkologijos leidinys.

Tyrejai isanalizavo duomenis is 1667 vaikysteje esanciu veziu isgyvenusiu asmenu, dalyvaujanciu "St. Jude Lifetime Cohort" tyrime, kuriame nagrinejamas ilgalaikis isgyvenusio vaiku vezio poveikis.

Visus naujai isgyvenusius vaikus nuo maziausiojo pries 10 metu buvo visi gydomi nuo vezio sv. Jude, o visi jie buvo 18 metu ir vyresni.

Tyrimo duomenys buvo gauti is apklausu, kurias dalyviai uzpilde. Jie buvo skirti ivertinti gyvenimo kokybe, ivertinti toksiskuma, susijusi su vezio gydymu, ir nuolatinius simptomus.

Simptomai buvo suskirstyti i 12 klasiu, iskaitant sirdies, plauciu, galvos skausma, judesi, nugaros ir kaklo skausma, skausma kitose kuno dalyse, pykinima (pvz., Plauku slinkimas), pojuciu sutrikimus, mokymasi ir atmintis, depresija, nerimas ir "somatizavimas" (kai psichiniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas, sukelia fizinius simptomus).

Dazniausi simptomai, apie kuriuos pranese isgyvenusieji, buvo galvos skausmas, nugaros ir kaklo skausmas, skausmas kitose kuno dalyse, jutimo sutrikimai ir nudegimas.

Daugiau simptomu siejama su zemesniu gyvenimo kokybe

Tyrejai nustate, kad ju psichines ir fizines gyvenimo kokybes vertinimai del maitintojo netekimo buvo mazesni ir mazesni uz kiekviena papildoma ju simptoma.

Mazdaug 70% isgyvenusiu asmenu patyre bent viena velyva vezio poveiki.

Jie pranese apie velyva poveiki iki 40 metu nuo diagnozes vaikysteje.

Apie 25% dalyviu pranese apie sesis ar daugiau paveluotu efektu.

Be to, kuo ilgesnis laikas, tuo daugiau simptomu buvo pranesta, kaip nurodo mokslininkai.

"Ilgesnis laikas, nes diagnoze buvo susijusi su didesniu kaupiamuoju paplitimu visose simptomu klasese".

Tyrime nepagrindeme vaikysteje esanciu veziu isgyvenusiu asmenu apie miego sutrikimus ar nuovargi, o jei taip butu, profesorius Huangas siulo, kad procentas, turintis poveiki gyvenimo kokybei, kuris veliau pasireiske pilnametysteje, butu dar didesnis.

Irankiu rinkinys ir aiskios gaires, kaip naudotis gyvenimo kokybe reikalingais duomenimis

Jis siulo kita zingsni sukurti priemoniu rinkini, kad gydytojai galetu pasinaudoti siais rezultatais, kad veziu isgyvene asmenys galetu pagerinti ju gyvenimo kokybe.

Viena is problemu, su kuria siuo metu susiduria gydytojai, yra tokia, kad nors yra priemoniu, kurios padeda ivertinti pacientu gyvenimo kokybe, nera tokiu dalyku, kurie padetu jiems ir ju pacientams nuspresti, kaip geriausiai naudoti informacija.

Tai, laiko spaudimas ir personalas, todel profesorius Huang neseniai atlikus nacionaline pediatru ir specialistu apklausa nustate, kad tik 16 proc. Kliniku praktikoje naudojasi gyvenimo kokybes kriterijais.

Prof. Huang daro isvada:

"Mes turime pateikti aiskias gaires apie gyvenimo kokybe ir kitokia struktura, kad pacientai pranestu apie klinikinius rezultatus".

Jis sako, kad pagrindinis zingsnis yra sukurti buda diagnozuoti atskiru vezio pacientu ir maitintojo netekusiu asmenu gyvenimo kokybe.

Jo komanda jau dirba klasifikavimo sistemoje, kuri naudoja atskirus prastos gyvenimo kokybes pozymius, kuriu simptomai yra pagrindine dalis.

Nacionalinio vezio instituto stipendija padejo finansuoti studija.

2013 m. Birzelio men. Sv. Dzudo mokslininkai, dirbe pagal visa gyvenima vykstancio kohorto tyrima, pranese, kaip jie nustate, kad vaikystes veziu isgyvenusiems asmenims padidejusi chronisku ligu rizika, vykstant pilnametysteje.