Konkurencija yra geriausia treniruotes motyvacija, studiju rezultatai

Nustatyta, kad truksta fizinio aktyvumo didina letiniu ligu ir mirtingumo rizika. Taciau didzioji amerikieciu gyventoju dalis nesilaiko vyriausybes rekomendaciju del fizinio aktyvumo. Remiantis nauju tyrimu, konkurencija gali buti pagrindinis veiksnys, leidziantis mums daugiau sportuoti.
Pasak naujo tyrimo, varzybos skatina mus daugiau sportuoti.

Pasak Nacionalinio sveikatos statistikos centro, 69 proc. Amerikieciu 18-24 metu amziaus nepasieke federalines fizines veiklos gairiu 2014 metais.

Siekdami istaisyti padeti, mokslininkai ir vyriausybes bande atskleisti pagrindinius motyvus zmonems islaikyti fizinio aktyvumo tvarkarasti, taip pat ekonomiskai efektyvius motyvacijos didinimo strategijas.

Manoma, kad drauge su draugais ir uzsiemimu fizines veiklos procesuose yra naudinga pradeti nauja fitneso procedura, nes psichologines elgesio pasikeitimo islaidos yra lengvesnes drauge.

Bet kaip socialine ziniasklaida veikia musu motyvacija? Ar draugiska, palaikanti aplinka padeda skatinti fizini aktyvuma? Ar galbut konkurencija bus veiksmingesne?

Parama ir konkurencija socialineje ziniasklaidoje

Naujas tyrimas, paskelbtas zurnale Prevencines medicinos ataskaitos, is Pensilvanijos universiteto Annenbergo bendravimo mokyklos, isnagrinejo pagrindinius socialines ziniasklaidos pratybu motyvuojancius veiksnius. Tyrima vadovavo Jingwen Zhang, Ph.D.

Tyrime dalyvavo 790 absolventu is Pensilvanijos universiteto, kurie prisijunge prie 11 savaiciu treniruociu programos "PennShape". Pratimu programa susideda is savaitiniu pratybu uzsiemimu, apimanciu vaziavima, verpima, joga ir sunkia sporta.

Programa taip pat buvo itraukta treniruociu treniruotes ir patarimai mitybai, kuriuos visus tvarke mokslininku sukurta svetaine. Programos pabaigoje laimetojai laimejo daugiausiai apdovanojimu.

Noredami suzinoti, kaip socialines ziniasklaidos priemones paveike dalyvius, mokslininkai padalijo juos i keturias sesias kiekvienos grupes: paramos komanda, konkurencijos komanda, komanda su parama ir konkurencija bei kontrole.

Visos grupes turejo prieiga prie internetiniu lyderiu, bet kiekvienos grupes lyderiu parodymai buvo skirtingi.

Konkurencijos komanda galejo pamatyti, kaip gerai vyko kitos komandos. Konkurencija pagristos komandos buvo apdovanotos atsizvelgiant i vidutini dalyvaujanciu klasiu skaiciu. Konkurencingi asmenys, esantys kartu grupeje, galejo pamatyti, kaip vyko kiti anoniminiai programos nariai. Jie taip pat uzdirbo prizus pagal savo klasiu lankomuma.

Komandos palaikymo grupeje dalyviai galejo kalbetis internetu ir paskatinti savo komanda mokytis. Paramos grupe nezinojo, kaip gerai vykdo kitas komandas.

Kontroles grupe nezinojo apie bet koki socialini rysi svetaineje.

Konkurencija motyvavo dalyvius daugeliu atveju daugiau nei socialine parama. Is tiesu dalyviu skaicius buvo 90% didesnis konkurencijos motyvuotoje grupeje ir kombinuotoje grupeje, palyginti su kitomis dviem grupemis, kuriose nebuvo konkurencijos.

Konkurencijos grupes vidutinis lankomumo lygis buvo 35,7, jungtines komandos - 38,5, kontrolines grupes - 20,3, o blogiausia - socialines paramos komandai - tik 16,8.

Socialines paramos grupe neturejo dideles itakos pratimu skaiciaus didejimui. Is tiesu tai galejo paskatinti dalyvius maziau isnaudoti.

Konkurencija ir socialiniai tinklai

Tyrimas suteikia mums svarbios informacijos apie tai, kaip naudoti socialine ziniasklaida, jei norime keisti elgesi.

"Dauguma zmoniu mano, kad kai kalbama apie socialine ziniasklaida, tai yra geriau. Sis tyrimas rodo, kad tai nera tiesa: kai socialine ziniasklaida naudojama neteisingai, pridejus socialine parama internetinei sveikatos programai, gali kilti neigiamos pasekmes ir zmones maziau linke rinktis sveikas elgesys. Vis delto kai padaryta teisingai, mes nustateme, kad socialine ziniasklaida gali dramatiskai padidinti zmoniu sveikata. "

Prof. Damonas Centola, vyresnysis autorius

Vadovo tyrimo autorius Zhang taip pat paaiskina, kodel konkurencija yra tokia stipri motyvacija:

"Socialines saveikos formavimasis kaip konkurencija gali sukurti pozityvias socialines normas praktikai. Socialine parama gali padeti zmonems labiau priklausyti nuo pranesimu gavimo, kuris gali pakeisti programos demesi".

Prof. Damon'as Centola priduria, kad "palaikancios grupes gali atsigrezti, nes atkreipia demesi i maziau aktyvius narius, kurie gali sukurti dalyvavimo spirale".

Taciau konkuruojanciose grupese labiausiai ikvepiancius zmones daro ta pati.

"Konkurenciniu grupiu raisciu santykiai, atsizvelgiant i tikslu nustatyma labiausiai aktyviu nariu. Sie santykiai padeda motyvuoti pratybas, nes jie suteikia zmonems daugiau lukesciu uz savo veiklos lygi," sako prof. Centola.

Konkurencija skatina socialine itvirtinimo procesa, priduria:

"Konkurencingoje aplinkoje kiekvieno asmens veikla kelia bara visiems kitiems. Socialine parama yra priesinga: gali atsitraukti i zeme. Jei zmones nustos sportuoti, tai taip pat suteikia leidima kitiems sustoti ir visa tai gali atskleisti. gana greitai. "

Fizinio aktyvumo nauda sveikatai

Ligos kontroles ir prevencijos centrai (CDC) isvardija keleta fizinio aktyvumo pranasumu. Vidutinis pratimas gali padeti:

• Svorio reguliavimas
• Sumazinti sirdies ir kraujagysliu ligu rizika
• 2 tipo diabeto ir metabolinio sindromo rizikos mazinimas
• Sumazinti kai kuriu vezio rizika
• Kaulu ir raumenu stiprinimas
• Gerinti psichine sveikata ir nuotaika
• Gerinti sugebejima atlikti kasdienes veiklas ir isvengti kritimo
• Ilgesnio gyvenimo galimybiu didinimas.

Kai kurie tyrimai parode, kad mazdaug 92 minuciu vidutinio sunkumo pratybu per savaite arba 15 minuciu per diena gali sumazinti mirtingumo del visu priezasciu rizika 14%.

Viduje Lancet 2011 m. tyrimo metu tie, kurie praejo tik 15 minuciu per diena, jau turejo 3 metu ilgesne gyvenimo trukme.

Kiekvienas papildomas 15 minuciu dienos paros dozavimas nevirsydamas minimalaus 15 minuciu per diena dar labiau sumazina mirtinguma nuo visu priezasciu iki 4 proc., O mirtinguma nuo vezio - 1 proc.

Skaitykite apie tai, kaip reguliarios pratybos gali apsaugoti nuo atminties praradimo.

Zarnyno mikrobiota turi itakos anoreksijai

Anoreksija nerva yra rimtas mitybos sutrikimas, paveikiantis daugiau kaip 3 milijonus amerikieciu. Nauji moksliniai tyrimai, paskelbti psichosomatineje medicinoje, rodo, kad zmones su sia silpnejancia liga gali tureti labai skirtingas zarnyno mikrobines bendruomenes nei sveikiems zmonems. Zarnyno mikrobiota gali tureti fizini ir psichini poveiki zmonems, sergantiems anoreksija nervosa.

(Health)

Pazintiniai defektai, kaip kenksmingi kaip diabetas, sirdies nepakankamumas ilga laika

Ar pazinimo sutrikimas gali tureti itakos gyvenimo trukmei, panasiam i letines ligas, tokias kaip diabetas ar letinis sirdies nepakankamumas? Naujas tyrimas, apimantis 13 metu, sako "taip", ir paaiskina, kodel sia savaite paskelbe nauja "Internal Medicine" metiniu leidiniu numeri. Kognityvinis sutrikimas, kuris vystosi vaikysteje ar paauglysteje, gali atsirasti del daugelio salygu.

(Health)