Ar nauji zymenys galetu nustatyti pacientus, kuriems yra didele A-fib pasikartojimo rizika po abliacijos?

Jei medikamentai ar sirdies ritmo atstatymas neveikia kaip gydymas priesirdziu virpejimui, kuris yra pavojingas nenormalus sirdies ritmas, gydytojai gali isbandyti abliacija. Taciau procedura, kuri apima audiniu randa sirdyje, yra brangiai kainuojanti ir nekelia pavojaus, ir neveikia visiems pacientams. Dabar naujas tyrimas rodo, kad triju mikroRNR molekuliu buvimas kraujyje gali buti rodikliais, ar netinkamos sirdies ritmo greiciausiai pasikartoja po abliacijos.
Mokslininkai tikisi, kad naujieji biologiniai zymenys pades gydytojams nustatyti, kurie pacientai, turintys priesirdziu virpejima, labiausiai ir labiausiai tiketina, kad gautu naudos is abliacijos terapijos, - tai procedura, kuri samoningai naikina sutrikusia sirdies audini.

Vasingtono Vasingtone JAV kardiologijos mokslineje sesijoje neseniai buvo pristatytas "Intermountain Medical Center" Murray (UT) tyrimas. Sis tyrimas taip pat yra paskelbtas Amerikos kardiologijos koledzo leidinys.

Priesirdziu virpejimas, dar vadinamas A-fib ar AF, yra labiausiai paplites nereguliarus sirdies ritmas arba aritmija, bukle, kai sirdis plinta per greitai, per letai arba netaisyklingai.

A-fib, atrioje - dvi virsutines sirdies kameros, - netaisyklingai ismaisoma ir sutrikdo kraujo tekejima i apatines kameras (skilvelius).

A-fib gali atsirasti visa laika, arba tai gali ivykti trumpuose epizoduose. Tai yra pagrindine insultas.

Ligos kontroles ir prevencijos centrai (CDC) numato, kad A-fib veikia Jungtinese Amerikos Valstijose nuo 2,7 iki 6,1 milijono zmoniu.

Zmones su A-fibru paprastai patiria viena ar daugiau simptomu, kurie gali buti: nereguliarus sirdies plakimas, sirdies plakimas, nuovargis, svelnumas, skausmas krutineje ir dusulys. Kiti gali tureti "A-fib", nesuvokdami, nes tai kartais gali pasireiksti be jokiu simptomu.

Abliacija neveikia visiems pacientams, sergantiems A-fib

Abliacija - tai procedura, naudojama A-fib gydymui, kai medikamentas ar elektrine kardioversija sirdies ritmui is naujo neveikia.

• A-fibo rizika kyla su amziumi
• Kiti rizikos veiksniai yra aukstas kraujo spaudimas, nutukimas, diabetas ir Europos proteviai
• A-fib padidina insulto rizika keturis iki penkis kartus.

Suzinokite daugiau apie A-fib

Procedura naudoja radijo daznio, lazerio ar krioterapijos kateteri, kad sunaikintu sirdies audinio sritis, kurios siuncia nenormalius elektros signalus, kurie sutrikdo sirdies ritma.

Jei abliacija yra sekminga, sirdies ritmas grizta i iprasta modeli.

Taciau mazdaug 30-40 proc. Atveju A-fib grizta po abliacijos, taigi kai kuriems pacientams kelis kartus atliekama procedura.

MicroRNAs yra mazos nekoduojancios molekules, kurios veikia genu ekspresija. Kadangi ju atradimas buvo mazdaug pries 20 metu, jie buvo nustatyti kaip pagrindiniai sirdies ir kraujagysliu procesu dalyviai, susije su keliomis sirdies ligomis, iskaitant sirdies nepakankamuma, auksta kraujospudi ir aritmijas.

Be to, kadangi mokslininkai nustate, kad mikroRNR yra kraujyje, jie tiria ju potenciala naudoti kaip biologinius zymenis, skirtus pacientams, kuriems yra didesne sirdies priepuolio, sirdies nepakankamumo ir kitu sirdies ligu rizika.

MicroRNSs kaip abliacijos sekmes prognozes

Naujojo tyrimo metu "Intermountain" medicinos centro sirdies instituto mokslininkai nustate, kurios mikroRNR gali reiksti A-fib pacientus, kuriu ablacijos greiciausiai dirbs pirma karta.

Jie ivertino 140 pacientu, kuriems buvo atliekama abliacija A-fib gydymui. Gydymas buvo sekmingas 85 pacientams, bet per 55 gydymo metus gydymas pasireiske nereguliarus sirdies ritmas.

Tyrejai nusprende istirti mikroRNR, kurie veikia uzdegima, fibroze (randa) ir elektrini aktyvuma sirdyje.

Is siu grupiu nustatyta, kad trys mikroRNR, kuriu priesablacinis lygis skiriasi tarp dvieju grupiu: jie buvo zymiai mazesni tiems pacientams, kurie veliau patyre A-fibo pasikartojima.

Trys molekules, kurias nustate mokslininkai - microRNA21, microRNA150 ir microRNA328, jau buvo susietos su remodeliavimu ir neigiamu elektriniu gijimu - priesirdziu randu, atsiradusiu del abliacijos, rusis.

T. Jaredas Bunchas, vyresnysis tyrimo tyrejas ir "Intermountain Healthcare" sirdies ritmo paslaugu medicinos direktorius, paaiskina, kad "musu genetinis makiazas yra svarbus, kai mes reaguojame ir isgydome proceduras." MicroRNA daleles yra tiesioginis musu genetinio makiazo rezultatas, "ir daro isvada:

"Kai mes stengiames nustatyti gydyma, pritaikyta individualiam asmeniui," microRNA "turi pazada padeti mums nustatyti, kas gali buti geresnis kandidatas i abliacija, palyginti su kitomis gydymo priemonemis".

Jis ir jo kolegos tikisi, kad ju isvados pades gydytojams nuspresti, kurie is A-fib serganciu pacientu yra labiausiai ir labiausiai tiketina, kad jie gaus naudos is abliacijos terapijos, o tai yra brangiai kainuojanti ir be rizikos.

Suzinokite, kaip vidutiniskai gerti gali padideti A-fib pavojus.

Mokslininkai sukuria serotonino atpalaiduojancius neuronus is zmogaus odos lasteliu

Sukurdami zmogaus serotonino atpalaiduojancias smegenu lasteles indelyje, mokslininkai sukure labai naudinga smegenu veiklos aspekto tyrima, kuris yra butinas psichinei gerovei. Naudojant zmogaus odos lasteles, mokslininkai sukure serotonino atpalaiduojancius neuronus, kurie rodo daugybe tu paciu savybiu kaip ir smegenyse.

(Health)

Naturali sviesa lemia laimingesnes, labiau budrias slauges

Gydytojams ligoninese, norintiems gauti kuo geresne prieziura, gali buti patariama atsizvelgti i slaugytoju, kurie jas priziuri, sveikata ir gerove. Nauji tyrimai rodo, kad slaugytojai, dirbantys naturalioje sviesoje, turi zema kraujo spaudima, yra geresniu nuotaiku, kai jie tarnauja pacientams, ir parodo kitus geresnio sveikatingumo simptomus slaugytojams, dirbantiems dirbtinai apsviestoje aplinkoje, kurioje yra maziau langu.

(Health)