Del nuslopintu zmoniu gali kilti Parkinsono ligos pavojus

Remiantis naujais tyrimais, paskelbtais 2009 m., Zmones, kurie serga depresija, greiciausiai gali sukurti judejimo sutrikima, Parkinsono liga Neurologija.
Pasak tyrimo autoriu, depresija dazniau pasitaiko zmonems, sergantiems Parkinsono liga, nei neturintiems judesio sutrikimo.

"Mes pastebejome sia sasaja tarp depresijos ir Parkinsono ligos daugiau nei 2 desimtmecius, taigi depresija gali buti labai anksti simptomas Parkinsono ligos ar ligos rizikos veiksnio", - teigia tyrimo autorius prof. Peter Nordström Umeå universitetas, Svedija.

Parkinsono liga yra progresuojantis nervu sistemos sutrikimas, kuris paveikia zmogaus judejima, iskaitant tai, kaip jie kalba ir raso. Parkinsono liga taip pat gali sukelti kognityvines problemas, nervu ir elgesio sutrikimus ir jutimo sutrikimus.

Tyrimo autoriai teigia, kad depresija dazniau buna pacientams, sergantiems Parkinsono liga, nei bendrosios populiacijos nariu. Nuotaikos sutrikimas turi didele itaka su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir taip pat gali buti susijes su greitu pazinimo ir motoriniu funkciju pablogejimu.

Vis delto keletas tyrimu istyre sia asociacija ilgiau nei 10 metu, o bet kokios ilgalaikes isvados iki siol nera aiskios.

Tyrime tyrejai naudojo grupe, kuria sudaro visi 50 metu ir vyresni Svedijos pilieciai nuo 2005 m. Gruodzio 31 d. Is sios grupes po 1987 iki 2012 m. Jie paeme 140 688 zmones, kuriems buvo diagnozuota depresija.

Sie asmenys buvo susieti su trimis kontroliniais dalyviais (is viso 421 718 kontroliniu grupiu), kuriu amzius ir lytis is viso nebuvo nustatyti depresija.

Po to dalyviai buvo laikomi iki 26 metu. Siuo metu Parkinsono liga sukele 1485 zmones su depresija (1,1%), palyginti su 1775 neturinciais depresija (0,4%).

Parkinsono liga vidutiniskai diagnozuota po 4,5 metu nuo tyrimo pradzios, o tikimybe, kad sutrikimas ilgainiui mazes.

Nebuvo nustatyta, kad depresija ir Parkinsono liga serga giminaite

Tyrejai apskaiciavo, kad dalyviai, kuriems buvo depresija, per metus nuo studiju pradzios buvo 3,2 karto didesni, nei tie, kurie neturejo depresijos, kad susidarytu Parkinsono liga. Po 15-25 metu mokslininkai nustate, kad dalyviai, kuriems pasireiske depresija, beveik 50% labiau linkusios vystytis.

Jei dalyvio depresija buvo sunki, ju tikimybe susirgti Parkinsono liga taip pat buvo didesne. Pavyzdziui, zmones, kurie buvo hospitalizuoti del depresijos penkiu ar daugiau kartu, 40% dazniau serga Parkinsono liga nei dalyviai, kurie buvo tik viena karta hospitalizuoti del depresijos.

Be siu pastabu, mokslininkai istyre brolius ir seseris. Nebuvo nustatyta jokio rysio tarp vieno brolio, turincio Parkinsono liga, ir kitos, turincios depresija.

"Si isvada suteikia mums daugiau irodymu, kad sios dvi ligos yra susijusios", - sako prof. Nordström. "Jei ligos butu nepriklausomos viena nuo kitos, bet del ??tu paciu genetiniu ar ankstyvuju aplinkos veiksniu, mes galime tiketis, kad kartu susirinks broliu ir seseru ligos, bet tai neivyko".

Autoriai teigia, kad yra keletas mechanizmu, galinciu paaiskinti ju isvadas. Del depresijos ar antidepresinio gydymo gali padideti Parkinsono ligos rizika, depresija gali buti ankstyvasis Parkinsono ligos pozymis arba kad dvi salygos gali pasiskirstyti del aplinkos priezasciu.

Straipsnyje autoriai pripazista, kad jie negali ivertinti galimo antidepresinio gydymo medziagu, kaip Parkinsono ligos rizikos veiksniu, vaidmens. Tyrimas yra stebimas ir negali nustatyti priezastingumo.

"Musu isvados rodo tiesiogine sasaja tarp depresijos ir velesnes [Parkinsono ligos], pagrista laiko priklausomu rizikos santykiu, kartotines depresijos dozes atsako modeliu ir nepakankamais irodymais del broliuku ir seseru koagregacijos", - teigia autoriai.

"Atsizvelgiant i tai, kad asociacija buvo reiksminga daugiau nei dviem desimtmeciais tolesniu veiksmu, depresija gali buti labai ankstyvas prodrominis simptomas arba priezastinis [Parkinsono ligos rizikos veiksnys]".

Anksciau gruodi paskelbtame tyrime buvo nurodyta, kad metamfetamino vartojantiems asmenims tris kartus didesne Parkinsono ligos rizika nei zmonems, kurie nelegaliai vartoja narkotikus.

Taisykles del opioidu receptu "per daug leistinos", sako ekspertai

Amerikos neurologijos akademija savo zurnale "Neurologija" paskelbe nauja pozicijos teigini, teigdama, kad opioidu skausma malsinanciu vaistu poveikis yra didesnis uz nauda ligoniams, sergantiems letinemis ne vezio salygomis, tokiomis kaip galvos skausmas, fibromialgija ir nugaros skausmas. Tyrimai parode, kad daugiau nei 50% pacientu, vartojanciu opioidus maziausiai 3 menesius, vartoja siuos vaistus daugiau kaip 5 metus.

(Health)

2011-2012 m. Gripo vakcinos, patvirtintos FDA

Sesi gamintojai gripo vakcina patvirtino FDA (Maisto ir vaistu administracija) ateinanciam 2011-2012 metu sezonui. Komunikate agentura paaiskino, kad vakcinacija yra labai svarbi siekiant kontroliuoti gripa - uzkreciama kvepavimo taku infekcija, kuria sukelia gripo viruso padermes. Siu metu vakcinos formuluote skirta apsaugoti nuo triju virusiniu stamu, kurie, pasak ekspertu, bus dazniausia ateinancio gripo sezono metu.

(Health)