"Facebook" vartojimas itakoja nuotaika skirtingai nuo streso ir atsipalaidavimo

Tyrejai ismatavo zmoniu fizinius ir psichologinius atsakymus, kai jie naudojosi "Facebook", atliko itempta uzduoti arba tiesiog atsipalaidavo, ir nustate, kad kiekviena is siu veiklu, atrodo, skirtingai veikia nuotaika ir ikvepima. Dr. Maurizio Mauri is Milano (Italija) IULM universiteto Zmogaus, kalbos ir aplinkos mokslu instituto bei kolegos raso apie savo isvadas recenzuojamuose zurnaluose Kiberpsichologija, elgsena ir socialiniai tinklai. Spaudos pranesimas apie tyrima buvo paskelbtas anksciau sia savaite.
Savo pagrindineje informacijoje tyrejai paaiskina, kad keli tyrimai bande issiaiskinti, kurie socialiniu tinklu patirties aspektai leidzia tokias svetaines kaip "Facebook" padaryti sekmingai, nors zinoma, kad ju naudojimas gali tureti ir teigiamu, ir neigiamu padariniu.
Tyrimo metu jie ismatavo konkrecius psichofiziologinius modelius 30 sveiku savanoriu nuo 19 iki 25 metu triju minuciu trukmes ekspozicijoje pagal kiekviena is triju salygu: 1) naudodami "Facebook" (per savo asmenines saskaitas) (2), laikydamiesi skaidriu naturaliu krastovaizdziu rodymas (atsipalaidavimo salyga), arba (3) atlikus Stroop testa ir matematine uzduoti (streso bukle).
"Stroop" bandymas daznai naudojamas norint sukurti itempta bukle eksperimentuose: greitai rodomi spalvu pavadinimai (pvz., RED, YELLOW, BLUE), o jus turite pasakyti ne isvardyta pavadinima, o raidziu spalva (taip jei zodis RED yra parasytas melynai, turite pasakyti "melynas").
Priemones buvo odos laidumas, kraujo turio impulsas, smegenu pluosto modeliai (naudojant elektroencefalogramas), raumenu aktyvumas (naudojant elektromiografija), kvepavimo aktyvumas ir mokinio dilatacija.

Nuo 2012 m. Vasario men. "Facebook" turi daugiau kaip 845 milijonus aktyviu vartotoju visame pasaulyje.Istyrus ir palygindami rezultatus, mokslininkai nustate, kad "Facebook" naudojimo budas labai skiriasi nuo streso ir atsipalaidavimo modeliu. Ir daugiau, jie nustate, kad "Facebook" naudojami biologiniai signalai atitinka tai, ka jie apibudina kaip "Core Flow State" - gana nauja koncepcija, kuriai budinga "didele teigiama valence ir didelis susijaudinimas".

"Core Flow" yra koncepcija, kuria tik pradedama taikyti tik objektyviais matavimais. Kai kurie tyrejai ja apibudina kaip bukle, kurioje zmones pasiekia savo igudzius, ir jie yra labai isprovokuoti ir megautis tuo, ka jie daro. Kiti sako, kad tai yra kaip biologinis signalas, del kurio zmones nori kartoti savo patirti, o kai kurie tyrimai parode, kad srautas yra susijes su veiklos kokybe ir gyvenimo kokybe.
Kalbant apie "Facebook" naudojima siame tyrime, mokslininkai mate srauta kaip "optimalia patirti", kuria zmones vertina ir iesko. Nors srauto patirtis yra subjektyvi, jie preliminariai teigia, kad jam budingas "teigiamas valencija ir didelis susijaudinimas", kuri jie bande vertinti su priemoniu grupe, kuri buvo pasiulyta kai kuriuose anksciau nepaskelbtuose tyrimuose.
Mokslininkai teigia, kad ju isvados patvirtina ideja, kad sekmingas socialiniu tinklu svetainiu, tokiu kaip "Facebook", sklaida gali buti susieta su tam tikru teigiamu emociniu busenu grupe, kuria vartotojai patiria naudodami savo paskyras.

Jie teigia, kad tyrimas taip pat padeda atverti nauja "afektinio skaiciavimo" sriti, kurioje nagrinejamas emocinis zmogaus ir kompiuterio saveikos krastovaizdis.
Pasak "comcomore", socialinis tinklas yra populiariausias internetinis veiksmas, pasiekiantis mazdaug 1,2 milijardo vartotoju visame pasaulyje (200 milijonu daugiau nei elektroninis pastas). Beveik vienas internetas per 5 minutes praleidziamas socialiniams tinklams, o 75% - "Facebook".
Parase Catharine Paddock, PhD