Suklastotu narkotiku prieaugis internete ir ju kelias i teisetus isteklius

Suklastotu vaistu visame pasaulyje parduodama pasaulineje padirbtu vaistu rinkoje, kuri per pastaruosius penkerius metus padvigubejo daugiau nei 75 mln. Doleriu. Remiantis Dr Graham Jackson ir jo kolegu perziura, paskelbta kovo menesio numeryje, vaistiniai preparatai, kuriu daugelis kelia gresme gyvybei, net atsidure teisetoje tiekimo grandineje ir pateko i vaistines. IJCP, Tarptautinis klinikines praktikos leidinys.
Problema yra tokia didele, interneto saugumo specialistai mano, kad vienas is keturiu visu slamsto skelbimu, issiustu el. Pastu, yra padirbtas ar nelicencijuotas narkotikas.
Jungtines Karalystes medicinos dienrascio "GP" apklausa, kurioje dalyvavo 423 gydytojai, nustate, kad trecdalis sako, kad gyde ar mane, kad jie gyde pacienta, kenciancia del netinkamu vaistiniu preparatu, skirtu receptiniams vaistams, pasalinio poveikio, isigyto internetu.
Dzeksonas, kuris yra IJCP, sake spaudai:
"Padirbti vaistai kelia vis didesne gresme visuomenes sveikatai, iskaitant mirti ir netinkama sveikatos prieziura del savarankisku vaistu".
Jis ir jo kolegos susipazino su keliais tyrimais, kuriuose buvo pranesta apie dideli zmoniu skaiciu zmoniu, perkanciu vaistus internetu, nepaisant to, kad jie zinojo apie rizika.
Taip pat yra daug svetainiu, teikianciu receptinius vaistus, be recepto.
"Ypac nerimaujantys pavyzdziai yra suklastotas vezys ir sirdies vaistai bei padirbtos vakcinos, parduodamos pauksciu ir kiauliu gripo aneurizmu metu", - sake Jacksonas.
Neteisingais vaistiniais preparatais, parduodamais nepatikrintose interneto svetainese, daznai netgi nera sudedamosios dalies, kuriai svetaines teigia, kad jos yra.
Kiti turi kintama veikliuju sudedamuju daliu koncentracija ir nustatyta, kad kai kuriuose suklastotuose vaistuose yra pavojingu nuodu, tokiu kaip arseno, boro rugsties, grindu ir batu poliruoti, talko milteliai, kreideles dulkes, plytu dulkes, nikelis ir svino dazai.
Problema tampa tokia didele, kad Europos Sajunga kuria konkrecius teises aktus, skirtus tai spresti, kartu su grieztesnemis sankcijomis.
2010 m., Baiges savo kadencija Europos verslininkystes ir pramones komisaru, Gunteris Verheugenas sake:
"Kiekvienas suklastotas vaistas yra potenciali zudyne. Net jei vaistas turi tik neveiksminga medziaga, tai gali lemti, kad zmones mirsta, nes manoma, kad jie kovoja su savo ligomis tikru vaistu".
Vertintojai taip pat teigia, kad yra aiskiu irodymu, kad padirbti vaistai siekia teiseto tiekimo. Irodymai buvo atkurti visais tiekimo grandines lygmenimis: nuo sandelio lygio iki perpardavimu, kaip vaistines, pacientams.
Pvz., Jungtineje Karalysteje per pastaruosius trejus metus buvo atsaukti devyni produktai, visi jie buvo susije su padirbtais vaistais vaistinese ar su pacientais. Kitas penkis atmetimo atvejus atsirado del didmenininku rastu netikru vaistu.
Jacksono ir jo kolegu perziuroje pateikiama daugybes faktu ir skaiciu apie tai, kas vyksta tarptautiniu mastu su suklastotais vaistais, pavyzdziui:

• Jungtinese Amerikos Valstijose Maisto ir vaistu administracijos (FDA) isbandytos penkios "Tamiflu" vakcinos apskritai neturejo jokiu aktyviu ingredientu.


• Dar keturios gripo vakcinos buvo veikliosios sudedamosios dalies, kuri nebuvo patvirtinta FDA, lygiai.


• Padideja klastotuju vaistu konfiskavimas ir sulaikymai Europos Sajungoje. 2009 m. Jie sudare 10% visu sulaikytu medziagu.


• Daugybe vaistu, platinamu internetu, yra receptiniai vaistai, taciau daugelis ju parduodami be recepto.


• Pvz., Jungtineje Karalysteje atlikus 96 svetainiu, kuriomis prekiaujama skausma malsinanciais vaistais, tyrimas, nustatyta, kad 48 proc. Svetainiu pardave receptinius skausma malsinancius vaistus, o 76 proc. Ju nereikia vartoti recepto.


• Panasiai JAV tyrimas, kuriame buvo apzvelgta 159 svetainiu, kuriose buvo kontroliuojami vaistai, nustate, kad 85% ju nereikalauja recepto.


• Europos aljansas del galimybes naudotis saugiais vaistais atlikto tyrimo duomenimis, 62% vaistu, isigytu internetu, buvo suklastoti arba netinkami. Is ju 68% buvo neleistinos kopijos, o likusios buvo padirbtos firminiai narkotikai.


• Tyrime taip pat nustatyta, kad 90 proc. Svetainiu nereikia nusipirkti receptiniu vaistu.

Jacksonas ir jo kolegos netgi sukure pranesima apie 13 metu amziaus galimybe isigyti psichostimuliatoriu Ritalina internetu.
Atsizvelgdami i tai, kodel zmones perka internetu, recenzentai raso:
"Nors daugelis vartotoju pripazista tam tikra rizikos laipsni internetu isigyjant vaistus, greitis, patogumas ir kaina daznai skatina siuos pirkimus".
Vienas ju atliktas tyrimas rodo, kad 9 proc. Europieciu internetu uzsiprenumeravo tik receptinius vaistus, nors 69 proc. Sutiko, kad tai yra "pavojinga" ar "bloga mintis". Dazniausiai pasitaikancios priezastys buvo pigesnes islaidos (46%) ir patogumas (30%).
Jie teigia, kad sveikatos prieziuros specialistai turetu aktyviai kovoti su siais klaidingais vaistais, ir paraginti juos pranesti valdzios institucijoms apie visus itariamus atvejus.
Jie turetu patarti savo pacientams likti be apribojimu interneto vaistinese ir buti ypac itariami svetainems, kuriose siulomi receptiniai vaistiniai preparatai be receptu, arba didelemis nuolaidomis.
Dzeksonas sake, kad nusikalteliai, kurie gamina ir parduoda siuos vaistus, nesvarbu, kokie ju produktai yra zmoniu sveikatai. Jis vis dazniau kreipiasi i vezi ir sirdies vaistus, oportunistinius vaistus, tokius kaip gripo vakcinos, - sake jis.
"Taip pat buvo pranesimu apie interneto narkotiku mirti, ir kai kurie tyrejai itare, kad daugelis kitu buvo pamirstami ar neteisingai priskiriami kitoms priezastims", - sake Jacksonas.
Parase Catharine Paddock, PhD