Kaip laisvieji radikalai veikia organizma?

Turinys

1. Kas yra laisvieji radikalai?
2. Kaip laisvieji radikalai kenkia kunui?
3. Priezastys
4. Antioksidantai ir laisvieji radikalai
5. Ka mes nezinome

Laisvieji radikalai yra nestabili atomai, kurie gali pazeisti lasteles, sukelti liga ir senejima.

Laisvieji radikalai yra susije su senejimu ir daugybe ligu, bet mazai zinoma apie ju vaidmeni zmoniu sveikatai ar kaip uzkirsti kelia zmonems sergantiems zmonems.

Kas yra laisvieji radikalai?

Manoma, kad laisvieji radikalai yra atsakingi uz su amziumi susijusius isvaizdos pokycius, pavyzdziui, rauksles ir pilkus plaukus.

Norint suprasti laisvuosius radikalus, reikia tureti pagrindines chemijos zinias.

Atomus supa elektronai, kurie orbituoja atoma sluoksniuose, vadinamuose kriauklese. Kiekviena korpusa reikia uzpildyti nustatytu elektronu skaiciumi. Kai lukstas yra pilnas; elektronai pradeda pildyti kita korpusa.

Jei atomai turi isorini apvalkala, kuris nera pilnas, jis gali susieti su kitu atomu, naudojant elektronus uzpildyti isorini apvalkala. Sios atomu rusys zinomos kaip laisvieji radikalai.

Atomai su visisku isoriniu apvalkalu yra stabilus, taciau laisvieji radikalai yra nestabili ir norint sudaryti elektronu skaiciu isoriniame apvalkalyje, jie greitai reaguoja su kitomis medziagomis.

Kai deguonies molekules suskaidomos i atskirus atomus, turincius nespaustu elektronu, jie tampa nestabili laisvieji radikalai, kurie siekia kitu atomu ar molekuliu prisijungti prie. Jei tai ir toliau vyksta, prasideda procesas, vadinamas oksidaciniu stresu.

Oksidacinis stresas gali pakenkti kuno lastelems, del to atsiranda daugybe ligu ir sukelia senejimo simptomus, pavyzdziui, rauksles.

Kaip laisvieji radikalai kenkia kunui?

Laisvieji radikalai yra nestabili atomai. Kad jie taptu stabilesni, jie imasi elektronu is kitu atomu. Tai gali sukelti ligas arba senejimo pozymius.

Remiantis laisvuju radikalu senejimo teorija, pirma karta isdestyta 1956 m., Laisvieji radikalai per lazeri skaido lasteles.

Kai kunas tampa amziumi, jis praranda gebejima kovoti su laisvuju radikalu poveikiu. Rezultatas yra daugiau laisvuju radikalu, daugiau oksidacinio streso ir daugiau zalos lastelems, del ko vyksta degeneraciniai procesai, taip pat "normalus" senejimas.

Ivairus tyrimai ir teorijos susiejo oksidacini stresa del laisvuju radikalu:

• centrines nervu sistemos ligos, tokios kaip Alzheimerio liga ir kiti demencijos sutrikimai
• sirdies ir kraujagysliu ligos del uzkimstu arteriju
• autoimuniniai ir uzdegiminiai sutrikimai, tokie kaip reumatoidinis artritas ir vezys
• katarakta ir su amziumi susijes regejimas
• su amziumi susijusios isvaizdos pasikeitimai, pvz., odos elastingumo praradimas, rauksles, pilkos spalvos, plauku slinkimas ir plauku strukturos pokyciai
• diabetas
• genetines degeneracines ligos, tokios kaip Huntingtono liga ar Parkinsono liga

Senejimo laisvosios radikalines teorijos yra gana naujos, taciau tai remia daugybe tyrimu. Pavyzdziui, ziurkiu tyrimai parode reiksminga laisvuju radikalu kiekio padidejima, lyginant su vyresnemis ziurkemis. Sie pokyciai atitiko su sveikata susijusias amziaus tendencijas.

Laikui begant, mokslininkai patobulino laisvosios radikalines senejimo teorija, siekdami sutelkti demesi i mitochondrijas. Mitochondrija yra mazos organeles lastelese, kurios maitina lasteles.

Ziurkiu tyrimai rodo, kad mitochondrijoje susidare laisvieji radikalai zaloja medziagas, kuriu lastele turi tinkamai veikti. Si zala sukelia mutacijas, del kuriu susidaro daugiau laisvuju radikalu, tokiu budu pagreitinant lasteliu zala.

Si teorija padeda paaiskinti senejima, nes senejimas sparciai dideja. Laipsniskas, bet vis labiau spartus laisvuju radikalu sukurimas suteikia vienintelio paaiskinimo, kodel net sveiki kunai laikui begant seneja ir blogeja.

Priezastys

Laisvosios radikalios senejimo ir ligos teorijos gali padeti paaiskinti, kodel kai kurie zmones auga leciau nei kiti.

Nors laisvieji radikalai naturaliai gaminami organizme, gyvenimo veiksniai gali pagreitinti ju gamyba. Tai apima:

• toksiniu cheminiu medziagu, pvz., pesticidu ir oro tarsos, poveikis
• rukymas
• alkoholis
• keptas maistas

Sie gyvenimo veiksniai buvo susije su tokiomis ligomis kaip vezys ir sirdies ir kraujagysliu ligos. Taigi, oksidacinis stresas gali buti priezastis, kodel siu medziagu poveikis sukelia liga.

Antioksidantai ir laisvieji radikalai

Antioksidantai gali padeti isvengti zalingo laisvuju radikalu poveikio. Antioksidantu galima rasti uogose, citrusiniu vaisiu, soju produktuose ir morkose.

Sunku ziureti televizoriu nematydami bent vieno komercinio, kuris zada kovoti su senejimu su antioksidantais. Antioksidantai yra molekules, kurios neleidzia oksiduoti kitu molekuliu.

Antioksidantai yra chemikalai, kurie mazina arba uzkerta kelia laisvuju radikalu poveikiui. Jie paaukojo elektrona laisviems radikalams, taip sumazindami ju reaktyvuma. Tai, kas daro antioksidantai unikalus, yra tai, kad jie gali paaukoti elektrona, nepasitepdami patys reaktyviaisiais laisvaisiais radikalais.

Ne vienas antioksidantas negali kovoti su bet kurio laisvojo radikalo poveikiu. Kaip laisvieji radikalai turi skirtinga poveiki skirtingose ??kuno vietose, kiekvienas antioksidantas del savo cheminiu savybiu veikia skirtingai.

Taciau tam tikruose kontekstuose kai kurie antioksidantai gali tapti prooksidantais, kurie patraukia elektronus is kitu molekuliu, sukuriantys chemini nestabiluma, kuris gali sukelti oksidacini stresa.

Kaip antioksidantai gali buti naudingi musu sveikatai?Spauskite cia, jei norite suzinoti viska, ka reikia zinoti apie antioksidantus.Skaityti dabar

Antioksidantai ir maisto papildai: ar jie dirba?

Tukstanciai cheminiu medziagu gali veikti kaip antioksidantai. Vitaminai C ir E, glutationas, beta-karotinas ir augalu estrogenai, vadinami fitoestrogenu, yra tarp daugybes antioksidantu, kurie gali panaikinti laisvuju radikalu poveiki.

Daugelis maisto produktu yra daug antioksidantu. Obuoliai, citrusiniai vaisiai ir daugelis kitu vaisiu yra daug vitamino C, o morkos yra zinomos del ju didelio beta-karotino kiekio.Sojos pupeliu ir kai kuriu mesos pakaitalu sojuose yra daug fitoestrogenu.

Galimybe gauti antioksidantu maiste paskatino kai kuriuos sveikatos ekspertus patarti antioksidantu turinciomis dietomis. Antioksidacine senejimo teorija taip pat paskatino daugeli kompaniju pardavineti antioksidantu papildus.

Antioksidantu tyrimai yra misri. Dauguma moksliniu tyrimu rodo nedidele nauda arba be jo. 2010 m. Tyrimas, kurio metu buvo nagrinejamas antioksidantu papildymas prostatos vezio prevencijai, nerado jokiu privalumu. 2012 m. Tyrimas parode, kad antioksidantai ne mazina plauciu vezio rizika. Tiesa sakant, zmonems, kuriems jau yra padidejusi vezio rizika, pavyzdziui, rukalius, antioksidantai siek tiek padidino vezio rizika.

Kai kurie tyrimai netgi nustate, kad papildai antioksidantais yra zalingi, ypac jei zmones imasi daugiau nei rekomenduojama dienos norma (RDA). 2013 m. Atlikta analize parode, kad dideles dozes beta karotino ar vitamino E zymiai padidino mirties rizika.

Keli tyrimai parode nauda, susijusia su antioksidantais, taciau rezultatai buvo nedideli. Pavyzdziui, 2007 m. Tyrime nustatyta, kad ilgalaikis beta karotino vartojimas gali siek tiek sumazinti su mastymu susijusiu su amziumi susijusiu problemu rizika.

Ka mes nezinome

Tyrimai rodo, kad antioksidantai negali "isgydyti" laisvuju radikalu poveikio - bent jau kai antioksidantai yra gaunami is dirbtiniu saltiniu. Tai kelia klausimus apie tai, kokie yra laisvieji radikalai ir kodel jie yra.

Gali buti, kad laisvieji radikalai yra ankstyvas lasteliu, jau kovojanciu su liga, lasteliu zenklas arba kad laisvuju radikalu susidarymas yra neisvengiamas su amziumi. Be duomenu, visiskai neimanoma suprasti laisvuju radikalu problemos.

Zmones, besidomintys kovos su laisvuoju radikalu susijusiu senejimu, turetu vengti bendru laisvuju radikalu saltiniu, tokiu kaip tarsa ir keptas maistas. Jie taip pat turetu valgyti sveika ir subalansuota mityba, nerizikuodama papildyti antioksidantais.