lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Viskas, ka reikia zinoti apie hepatita B

Turinys

  1. Kas yra hepatitas B?
  2. Priezastys
  3. Perdavimas
  4. Simptomai
  5. Testai ir diagnoze
  6. Gydymas
  7. Prevencija
Hepatitas B yra kepenu infekcija hepatito B virusu. Jis gali buti umus ir savarankiskas, ar jis gali buti letinis, sukeliantis ciroze ir kepenu vezi.

HBV yra pagrindine pasauline sveikatos problema. Visame pasaulyje nuo 2015 m. Nuo HBV sukeliamos kepenu ligos mire mazdaug 887 000 zmoniu. Manoma, kad Jungtinese Amerikos Valstijose (JAV) gyvena nuo 850 000 iki 2,2 milijono zmoniu, serganciu letines HBV sukeleju.

Daugumai suaugusiuju HBV yra trumpalaike liga, del kurios neatsiranda nuolatine zala, taciau 2-6 proc. Uzsikretusiu suaugusiu zmoniu serga letine infekcija, galinti sukelti kepenu vezi. Apie 90 proc. Kudikiu, serganciu virusu, sukels letine infekcija.

HBV nerekomenduojama, taciau imunizacija gali uzkirsti kelia pradinei infekcijai. Antivirusiniai vaistai gali gydyti letines infekcijas.

Greitas faktas apie hepatitu B

Stai keletas pagrindiniu dalyku apie hepatita B. Daugiau informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

  • Hepatito B virusas (HBV) yra virusas, kuris issiskiria per krauja ir kitus kuno skyscius.
  • Simptomai trumpai trunka keleta zmoniu, taciau kitiems atsiranda letiniai simptomai ir komplikacijos, kurios gali buti mirtinos.
  • Jungtinese Amerikos Valstijose (JAV) iki 2,2 mln. Zmoniu serga letine HBV infekcija.
  • Daugeliu atveju nepranesama arba lieka nenustatyta, kol zmogus pasireiskia pozymiu del galutines bukles kepenu ligos.
  • HBV gali isgyventi iki 7 dienu uz kuno ribu kambario temperaturoje, aplinkos pavirsiuje.
  • Nuo 1991 m. Visi kudikiai JAV yra vakcinuoti nuo HBV.

Kas yra hepatitas B?


Hepatitas B yra dazna virusine infekcija, kuri gali tureti rimtu pasekmiu.

HBV gali sukelti kepenu infekcija ir uzdegima. Asmuo gali buti uzsikretes ir perduoti virusa nezinodamas.

Kai kurie zmones neturi simptomu, kai kurie patiria tik pradine infekcija, taciau kiti lieka chroniskai uzsikretusiais, nes virusas ispuoli kepenims laikui begant, be aptikimo. Gali buti negriztamas kepenu pazeidimas.

2014 m. Ligos kontroles ir prevencijos centrams (CDC) buvo pranesta apie 2 953 ligos atvejus, taciau tikrasis uminiu atveju skaicius galejo buti 19 200.

Manoma, kad letine HBV infekcija pasaulyje veikiama 240 milijonu zmoniu, o kasmet nuo HBV sukeliamos kepenu ligos mirsta 786 000 zmoniu.

Priezastys

Hepatitas B sukelia kuno uzkretimas hepatito B virusu.

Hepatito B virusas (HBV) randamas kraujyje ir kuno skysciuose. Jis gali buti perduotas per sperma, maksties skyscius ir krauja, o per gimdyma jis gali perduoti motinai naujagimi. Pasidalijimas adatomis ir neapsaugotas seksas padidina rizika.

Zmones linke gauti HBV, kai jie aplanko dali pasaulio, kurioje infekcija yra dazniau.

Zmogus gali isplesti bukle nezinant, nes tai gali buti simptomu.

Perdavimas

Hepatitas B perduodamas, kai kraujas, sperma ar kitas kuno skystis nuo viruso uzsikretusio asmens patenka i zmogaus, kuris nera uzsikretes, kuna. Tai gali buti per oda, bendraja adata arba kuno skysciu keitima.

Gali ivykti infekcija:

  • kaip uzsikrete mama gimdo
  • seksualines veiklos metu
  • dalijant adatas, svirkstus ar kita narkotiku ipurskimo iranga
  • per nesaugius tatuiruociu metodus
  • dalydamiesi asmeniniais higienos daiktais, tokiais kaip skustuvai ar dantu sepeteliai

Sveikatos prieziuros darbuotojai gali buti pavojaus, jei jie patiria nesaugia medicinos praktika, pvz., Pakartotinai naudojasi medicinos iranga, nenaudoja asmenines apsaugos ar netinkamai pasalina astriu daiktu.

HBV nera isplites per maista ar vandeni, dalijantis valgymo reikmenimis, maitinant krutimi, apkabinant, buciavosi, laikydamasis rankas, kosuli, ciauduli ar vabzdzius, kurie ikando.

Taciau virusas gali isgyventi uz kuno ne maziau kaip 7 dienas. Per si laika virusas vis dar gali sukelti infekcija, jei jis pateks i zmogaus, kuri nera apsaugota vakcina, kuna.

Simptomai

Dauguma infekciju atsiranda ankstyvojoje ar vaikysteje. Jie retai diagnozuojami, nes gali buti nedaug akivaizdziu simptomu.

Naujos infekcijos simptomai gali buti neaiskus jaunesniems nei 5 metu vaikams ir suaugusiesiems, kuriu imunine sistema yra slopinama. Tarp 5 metu ir vyresniu, nuo 30 iki 50 procentu rodys pradinius pozymius ir simptomus.

Jie apima:

  • karsciavimas
  • sanariu skausmas
  • nuovargis
  • pykinimas
  • vemimas
  • apetito praradimas
  • pilvo skausmas
  • tamsus slapimas
  • molio spalvos ismatos
  • gelta, oda ir akiu baltymai

Uminiai simptomai pasireiskia nuo 60 iki 120 dienu po viruso poveikio, ir jie gali trukti nuo keliu savaiciu iki 6 menesiu.

Asmeniui, serganciam letines HBV infekcijos, gali buti nuolatinio pilvo skausmo, nuolatinio nuovargio ir sanariu skausmo epizodu.

Testai ir diagnoze

Kraujo tyrimas gali diagnozuoti umine ir letine HBV infekcija.

Galima tikrinti zmones, kuriems yra didesne HBV infekcijos ar komplikaciju rizika del nenustatytos HBV infekcijos.

Jie apima:

  • kudikiai, gime HBV serganciu motinu
  • seksualiniai partneriai
  • seksualiai aktyvus asmenys, kurie uzsiima nesaugiais lytiniais santykiais arba turi kelis partnerius
  • vyrai, turintys lytiniu santykiu su vyrais
  • narkotiku vartotojai
  • zmones, kurie dalijasi namus su asmeniu, serganciu letine HBV infekcija
  • sveikatos prieziuros ir visuomen ÷ s saugos darbuotojai, kuriems gresia profesinis susirgimas, pvz., kraujo ar kraujo uzterstu kuno skysciu
  • hemodializuojami pacientai
  • kas gauna chemoterapija nuo vezio
  • kas atvyksta is regiono, kuriame daznai buna HBV, iskaitant kai kurias Azijos salis
  • visos moterys nestumo metu

Jei moteris turi nestumo metu HBV, per 12-12 valandu po gimdymo butina paskiepyti naujagimi ir gauti hepatito B imunoglobulina (HBIG).

Gydymas

Nera jokio specifinio gydymo, gydymo ar gydymo uminei HBV infekcijai. Pagalbine prieziura priklausys nuo simptomu.

Gydymas itariamam poveikiui

Kiekvienas asmuo, turintis neapsaugoto kito asmens potencialiai uzkresto kraujo ar kuno skyscio poveiki, gali buti taikomas po poveikio "profilaktikos" protokole.

Tai susideda is HBV vakcinacijos ir HBIG, gaunamo po ekspozicijos ir pries pradedant umines infekcijos atsiradima.

Sis protokolas netersia infekcijos, kuri atsirado, taciau mazina umios infekcijos greiti.

Gydymas letines HBV infekcijos

Del letines HBV infekcijos Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja gydyti asmeni antivirusiniais vaistiniais preparatais.

Tai nera isgydymas, taciau jis gali sustabdyti viruso replikavima ir uzkirsti kelia jo progresavimui i pazengusia kepenu liga.

Su letines HBV infekcijos turinciu asmeniu gali greitai ir be ispejimo atsirasti ciroze ar kepenu vezys. Mazu pajamu salygomis kepenu vezys gali buti mirtinas per menesius nuo diagnozes nustatymo.

Asmenims, kuriems yra letine HBV infekcija, kas 6 menesius reikia nuolat atlikti medicinini ivertinima ir kepenu ultragarsa, kad butu galima stebeti kepenu pazeidima ar ligos pablogejima.

Prevencija

Nuo 1982 m. Vakcina nuo HBV buvo prieinama. Tai yra trys injekcijos serijos. Pirmoji injekcija atliekama netrukus po gimdymo, antroji maziausiai po 1 menesio, o trecioji doze skiriama maziausiai po 8 savaiciu po antrosios dozes.

CDC rekomenduoja, kad visi vaikai gautu HBV vakcinos gimimo doze ir uzbaigtu serija nuo 6 iki 18 menesiu amziaus.

Kiti, kurie turetu gauti vakcina, yra sie:

  • vaikai ir paaugliai, kurie anksciau nebuvo vakcinuoti
  • visi sveikatos prieziuros darbuotojai
  • kiekvienas, kuris gali buti veikiamas krauju ir kraujo produktais per darba ar gydyma
  • dializes pacientai ir organu transplantacijos recipientai
  • gyventojai ir korekciniu istaigu darbuotojai, pusiaukeles namai ir bendruomenes rezidencijos
  • zmones, kurie svirkscia narkotikus
  • namu ar seksualiniai zmones, serganti letiniu HBV infekcija
  • turintys daug seksualiniu partneriu
  • keliaujantys i salis, kuriose HBV yra iprastas, jei jie nebuvo vakcinuoti

Visa vakcinos serija sukelia apsauginius antikunu kiekius daugiau kaip 95 proc. Vakcinuotu zmoniu. Apsauga trunka maziausiai 20 metu ir paprastai yra visa gyvenima.

Kitos prevencines priemones

Infekcija gali uzkirsti kelia:

  • dirbdami sveikatos prieziuros istaigose ar dirbdami su medicinine avarija, naudokite tinkamas apsaugos priemones
  • nesidalijant adatu
  • po saugios seksualines praktikos
  • valyti bet koki kraujo issiliejima arba dziovinta krauja rankomis su pirstinemis, 1:10 vienos porcijos buitinio balinimo skiedima iki 10 daliu vandens zonos dezinfekavimui

HBV yra didelis pavojus sveikatos prieziuros darbuotojams visame pasaulyje, taciau vakcina siulo veiksminga apsauga.

Butina dazniau stebeti vezi, kad pacientas galetu atnaujinti vezio istorija kas 5-10 metu

Butina dazniau stebeti vezi, kad pacientas galetu atnaujinti vezio istorija kas 5-10 metu

Tyrimo, paskelbto 13-osios JAMA numeryje, rezultatai parode, kad per visa suaugusio amziaus pacientu seimos istorija, susijusius su kolorektaliniu, kruties ir prostatos veziu nuo 30 iki 50 metu amziaus, pastebimi reiksmingi pokyciai. Tai reikalauja dazniau atlikti vezio tyrimus, kai paciento seimos vezio istorija perziurimi kas 5-10 metu.

(Health)

Druska: kiek per daug?

Druska: kiek per daug?

Jungtinese Amerikos Valstijose druskos suvartojimas tapo pagrindine sveikatos problema. Daugybe tyrimu teigia, kad dieta gali buti per daug druskos, todel gali padideti sunkiu ligu, tokiu kaip sirdies liga ir insultas, rizika, todel rekomenduojama mazinti druskos vartojima. Bet kiek "per daug", kai kalbama apie druskos vartojima?

(Health)