Sokinejantys genai padare mus zmogumi, bet jie gali sukelti liga?

Kas mus daro zmogumi? Ar tai buvo gaisro atradimas, pramonine revoliucija ar interneto pletra? Arba mes esame zmones deka senoves bakteriju ir virusu genu, kurie yra pazymeti visoje musu DNR?
Kai mobilioji DNR perkelia i nauja vieta genomoje, ji gali tureti naudingu ar zalingu pasekmiu.

Kiekvienoje musu kuno lasteleje yra apie 3 milijardus DNR baziu, taciau musu genai sudaro tik apie 1 procenta. Ka apie likusi?

Beveik puse sudaro sokinejantys genai, kurie taip pat vadinami mobilia DNR arba mobiliaisiais genetiniais elementais. Sie DNR plotai gali pereiti nuo vienos vietos i genoma i kita, gebejima, kad nera iprastu genu.

Daugelis sokinejimo genu nera techniskai genai, nes ju DNR nera funkciniu baltymu sudarymo kodo. Taciau manoma, kad jie veikia kitu genu israiska ir veiksmus.

Moksleiviai, kurie ilgai vadinami "siuksliu DNR", artimesni tam, kad suprastu genu sokinejimo svarba formuojant siuolaikini zmogu, taip pat ju vaidmeni ligose.

Evoliucijos likuciai

Bakterijos daznai naudojasi sokinimosi genais. Tai leidzia jiems prisitaikyti prie aplinkos spaudimo, pavyzdziui, atsparumo antibiotikams igijimo.

Genai taip pat gali sokti, kai bakterijos ar virusai infekuoja zmones. Nors musu lastelese yra mechanizmu, skirtu kovoti su tokiais ivykiais, kai kurios mobilios DNR fragmentai tampa itvirtinti musu lastelese, kur jie papildo genetine ivairove.

Pirmieji musu evoliucijos sokinejimo genai gali buti atsekti iki 600 mln. Metu zmogaus proteviams Giardi lamblia, primityvus parazitas.

Kai zinduoliai atvyko i scena, mobiliosios DNR iterpimas i ju genomus is tikruju prasidejo. Tai ivyko pries 40-12 mln. Metu.

Tiksliai neaisku, kaip sie senoves sokinejimo genai prisidejo prie siuolaikinio zmogaus vystymosi. Mokslininkai mano, kad ju zingsnine integracija sutapo su vis sudetingesnes smegenu strukturos atsiradimu, galbut suteikiant mums esmini pranasuma pratybu evoliucijos metu. Ir ju itaka vis dar jauciama siandien.

Ne tik kartu vaziuoti

Siandien mes zinome, kad genomo sokinejimas yra svarbus placentos vystymuisi ir aktyviai reguliuoja genu ekspresija ankstyvos embrionines raidos metu.

Manoma, kad sokiruojantis genas, vadinamas HERVK, yra senoves retroviruso, kuris pries 200 tukstanciu metu gyveno genomoje, likutis.

HERVK isijungia labai ankstyvoje zmogaus embriono vystymosi stadijoje ir sukelia tikslu antivirusini atsaka, net jei nera viruso.

Mokslininkai mano, kad sis ivykis gali suteikti besivystanciam embrionui tam tikra viruso atsparumo lygi, kuris, zinoma, yra palankus bruozas.

Zinoma, kad sokinejimo genai vaidina svarbu vaidmeni smegenu funkcijoje. Vienas is tokiu genu turi reguliuojama RNR molekule, kuri yra svarbi normaliam zmogaus smegenu vystymuisi. Jei tai mutavo, tai sukelia infantilia encefalopatija.

Nors mes dabar zinome, kad sokinejantys genai prisideda prie iprastu kuno funkciju, jie taip pat gali sukelti rimta sumaisti su musu genais.

Sokineja genai ir liga

Mobilioji DNR gali pereiti i kita vieta toje pacioje chromosomos arba skirtingos chromosomos kiekviena karta, kai lastele dalijasi. Jei tai ivyksta spermoje arba kiausialasteje, ji bus perduota kitai kartai. Dabartinis tokiu ivykiu vertinimas svyruoja nuo 1 is 20 iki 1 is 1000 gimimu.

Sie suoliai gali sutrikdyti iprasta geno funkcija ir sukelti spontaniska paveldima ligu atsiradima, pvz., Kraujo sutrikimus, neurodegeneracija ir su amziumi susijusia geltonosios demes degeneracija.

Kitos lasteliu populiacijos taip pat atrodo ypac linke i mobiliasias DNR pertvarkas. Yra zinoma, kad kelios epitelio vezio formos, pvz., Virskinimo trakto gleivines, yra skirtingose ??vietose.

Nesvarbu, ar sie ivykiai yra vezio ar salutinio poveikio priezastys, siuo metu nera zinoma, o zmogaus genomas yra daug sudetingesnis nei anksciau. Nors sokinejantys genai yra tik viena galvosukio dalis, mokslininkai pradeda vertinti genetini indeli, kuri mikrobai daro zmogaus ivairovei ir ligai.

Kovos su gyvunais draudimas geju vyrams nuo donorystes kraujo sveikina ZIV labdaros, JK

Persvarstydama Patariamojo komiteto del kraujo, audiniu ir organu saugos (SaBTO) dabartine politika, susijusia su pasalinimu is kraujo ir jo atidejimu, JK vyriausybe paskelbe, kad pakeis savo politika, leidziancia homoseksualius vyrus duoti kraujo po 12 menesiu atidejimo laikotarpis.

(Health)

Tyrimai jungia metabolini sindroma prie slapimo problemu

Naujajame tyrime nustatyta, kad pacientams, turintiems metabolini sindroma, yra didesne slapimo taku simptomu rizika, o kitas tyrimas rodo, kad svorio kritimas gali sumazinti tokiu problemu atsiradima. Tyrejai susieje metabolini sindroma su padidejusia slapimo taku simptomu rizika, taciau jie nustate, kad svorio netekimas gali sumazinti sia rizika.

(Health)