Vienatve musu siuolaikiniame amziuje

Per pastaruosius dvidesimt metu vis daugiau ir daugiau vienisumo tyrimu matavimu rodo, kad tai yra svarbus visuomenes sveikatos reikalas. Pavyzdziui, yra irodymu, kad sirdies ligu vystymosi ir mirties rizika gali priklausyti nuo savo draugu ir seimos nariu socialinio tinklo stiprumo, o neseniai nasles gali padidinti mirties tikimybe. Zmonems, sergantiems Alzheimerio liga, net sunkesnese ligos formose kognityvine funkcija islieka didesne tiems, kurie turi didesnius socialinius tinklus.
Siulydamas keleta vienatves pavyzdziu, siame straipsnyje kalbama apie kai kurias naujas temas ir problemas, tokias kaip vienisumo daugialypio pobudzio nustatymo problemos, kai kurie irodymai, kurie skatina auganti profili kaip visuomenes sveikatos problema, kaip ji skiriasi nuo vienatves, ir galiausiai pateikia pasiulymus, kaip iveikti ir su ja susidoroti.

Vienatves pavyzdziai

Daugelis musu tam tikru momentu savo gyvenime patyre vienisuma. Kai kuriems tai laikina, galbut sukelia tam tikri ivykiai ar perejimai, o kitiems, atrodo, yra nuolatinis gyvenimo faktas.
Nuo to laiko, kai jo zmona mire, tik po dvieju savaiciu po 60-osioms metinems, 84-eriu metu Bertas buvo beveik namuose. Jei paprasyta, jis sako: "O, as viskas gerai, kaimynas pasirodo dabar ir vel ir maloniai padeda apsipirkti". Jis valo namus ir gamina savo gatavus valgius mikrobangu krosnele. Bet guledamas nakti lovoje ar kai jis mato savo plauku sukuosena ant tualetinio stalo arba ziuri is laikrascio, pasirengusio dalintis mintimi, skaityti, jis yra nugriautas tustuma.
Joan yra 19 ir puse savo pirmuju metu universitete. "Kiekvienas sako, kad ju universitete metai buvo geriausias ju gyvenimo laikas, jie sukure daugybe draugu, lankesi vakareliuose, taciau man tai ne taip. Esu gana drovus ir sudetinga susimaisyti. As jauciuosi vienisas ir atskirai As vargu ar maciau savo namus ".
Sie du pavyzdziai apibudina, kaip vienatve gali atsirasti del rysio praradimo su kitais ar nesugebejimo susikurti nauju rysiu.
Emily White, knygos "Lonely: Learning to Live with Solitude" autore, savo dienorastyje taip pat pateikia pavyzdziu, kaip tam tikri metu laikais gali sustipreti vienatve:
"Padekos diena gali buti vienisas laikas. Tiksliau tariant, kad viskas, kas susirenka kartu su artimaisiais, gali sukelti vienatves atsiradima, paliekant jus jaustis marginalizuota, izoliuota ir uzmigti su atjungimo jausmais".
Taciau ji taip pat kritikuoja visuomene ir ziniasklaidos vaidmeni marginalizuojant vieninguma:
"Atrodo, kad Valentino diena pasirode ne tik kaip diena, kai svente visus romantiskus dalykus, ji tapo isteriskos dienos, susijusios su pavojumi, susijusiu su vienatve, dienos".
Galbut vienas is dazniausiai cituojamu vienatves pavyzdziu yra 20-ojo amziaus romanas "Is peliu ir vyro", kuri paskelbe Nobelio premijos laureatas amerikietis Johnas Steinbeckas, kuris perskaito garsia pasakojima apie Dzordza Miltona ir Lennie Maza, du migrantu laukus Kalifornijoje esanti Didzioji depresija uzsiimantys darbuotojai, kurie stengiasi rasti savo vieta pasaulyje, ir per savo kilnojama gyvenima susiduria su panasios kovos zmonemis.
Didzioji dalis sklypo atsiskleidzia viename rancyje, kur George'as ir Lennie susipazista su tokiais simboliais kaip "Crooks", juodas darbuotojas, gyvenantis priverstineje vienatveje, Candy, vyresnio amziaus vyras, kurio vienintelis draugas yra senas suo, ir apgailetina jauna moteris, apie kuria kalbama tik kaip "Curley zmona".
Vienintelis dalykas, kuris palaiko siuos simbolius, yra ju svajone pabegti i geresni gyvenima. Georgeas, ciniskas, protingas zmogus, nera vienisas daugumai istorijos, bet tampa vienisas, kai praranda savo geriausio ir vienintelio draugo Lennie, didziuli, fiziskai stipru ir protiskai neigalu zmogu, kuris taip pat yra per daug nekaltas, kad bijotu vienatves, nors jis dalijasi Dzordzo svajone nusipirkti nedidele zemes sklypa, kur jie gali laikyti savo gyvulius ir buti savo virsininku, ir greitai pyksta, kai "Crooks" siulo Dzordziui atsisakyti jo.
Crooks yra juoda stabili ranka su kreivomis nugaros, kuri del savo odos spalvos yra priversta gyventi vienatve, toliau nuo kitu vyru. Jis turi abrazyvini humoro jausma, kuris kyla kaip kartis ir didziuotis. Jis nori buti su Lennie draugais ir siulo, kad jis ateis ir gyvens su juo ir George'u, o pasodins soda, kai jie gaus savo zemes sklypa, bet jis taip pat izeis Lennie su pasakojimais apie vyrus, kuriuos jis mate atejes ir eiti su tusciais svajonemis apie ju nuosavybe nuosava zemes sklypa.
Curley zmona yra nuobodu ir vienisa, ir svajoja tapti kino zvaigzde: nors ji yra vedusi, jos vyras jo nemyli ir nemyli, ir ji yra vienintele moteris, esanti ant rancos, ji bando susipazinti su darbo vyrai. "Candy" yra senstantis darbininkas, turintis sena suni, kuris yra uzmustas dar viena ranco ranka, tariamai gailestingumo akcija, kad Candy mano, kad greiciausiai turejo tai padaryti anksciau, bet laike nusileidima, bijodamas savo vienintelio draugo praradimo. Jis rupinasi, kad jis yra vienisas senatveje, ir itikina Georgea ir Lennie leisti jam prisijungti prie savo plano nusipirkti zemes sklypa, kuris gali buti imanomas, nes jis turi tam tikru sutaupymu.
Per tai, kas yra tik trumpas epizodas siu simboliu gyvenime, Steinbekas puikiai vaizduojasi ivairiais vienatves aspektais, tai salyga, kad vis daugiau mokslo ir medicinos literaturos taip pat pradeda matyti kaip turincius daug aspektu.

Vienatves apibrezimas

Kuo daugiau studijuojame vienisuma, tuo labiau atrodo lengviau aprasyti, nei apibrezti.
1999 m. Kenneth Cramer ir Joanne Barry is Kanados Saskacevano universiteto atliko septyniu populiariu savireguliavimo vienatves priemoniu tyrima, tarp kuriu buvo 21 subklases ar klausimu grupes ir nustate, kad jie susiejami su keturiomis veiksnemis: socialine vienatve , emocinis vienatve, neigiamas poveikis ar emocijos, ir seimos vienatve.
Richardas Boothas, psichologijos profesorius ir psichoterapeutas JAV parase straipsnyje paskelbta dokumenta Medscape 2002 m., Kur jis aptaria moksline literatura apie vienatve apsvarstyti, ar ji turetu buti itraukta i psichiatrines diagnozes "Biblija", Psichikos sutrikimu diagnostikos ir statistikos vadova.
Jis primygtinai reikalauja, kad sveikatos prieziuros specialistai, dirbantys klinikineje praktikoje, prisimintu, jog vienatve yra sudetinga ir daugialype, o vienisi zmones yra "toli grazu ne identiski", o "atskiri lygiai ir skirtingos vienatves rusys turi buti svarstomos kalbant apie vienisus zmones".
Nors Boothas teigia, kad beveik tiek daug vienisumo teoriju, kaip ja tyrinejantys zmones, dauguma ju, atrodo, sutinka, kad ji turi daug aspektu, kurie, atrodo, apima ir nepakankamus socialinius igudzius; situacines problemos, pavyzdziui, geografine ar socialine izoliacija; turintys nerealias lukescius apie save ir kitus; disfunkcine prisirisimo istorija, pvz., sunkumai, del kuriu kyla pasitikejimas ir meile ankstyvame seimos gyvenime; tam tikri mastymo apie pasauli stiliai ir kaip spresti problemas; ir konkrecius isitikinimus apie ivykiu priezastis ir kitu zmoniu elgesi.
Kitas vienuoliu aspektas, kuri, atrodo, sutampa daugelis mokslininku, yra labai intensyvus jausmas, kaip siule JK psichines sveikatos labdaros organizacija MIND:
"Jaustis vienisas, turi buti priblokstas nepakeliamas atsiskyrimo jausmas, labai giliai".
Stovas sutinka. Jis raso:
"Taciau subjektyvi vienatves patirtis yra sio klausimo esme ir kartais toks stiprus, kad vienisi zmones galvoja apie dar mazesni".
"Kai zmones is tiesu yra vienisi, jie jauciasi nelaimingai nelaimingi, laisvi ir skausmingai tusti", - priduria jis.
Viena nauja ir gana priestaringa vienatves teorija kyla is evoliucines psichologijos srities. Tai sako, kad rysys su kitais yra toks butinas, kad isgyventi, kad zmogaus smegenys tapo sunkiai susietos siekti reguliariu socialiniu rysiu.
Cikagos universiteto mokslinis psichologas John T Cacioppo ir naujosios socialines neurologijos srities pirmtakas savo knygoje "Vienatve: zmogaus gamta ir socialinio rysio poreikis" ir William Patrick, Gyvosios gamtos mokslu zurnalas, rodo, kad zmones yra labiau tarpusavyje priklausomi, nei musu kulturos mus itikintu. Jie nurodo Afrikos patarle:
"Jei nori eiti greitai, eik vieni, jei nori eiti toli, eik kartu".
Jie siulo, kad socialine izoliacija priestarautu zmogaus prigimciai giliai, genetiniu lygmeniu ir gali buti tokia kenksminga sveikatai kaip rukymas ar sedimas gyvenimo budas, ir manyti, kad zmogaus smegenys vystesi siekdamos socialines informacijos ir kuo labiau isnaudoti bendradarbiavima. Miestai yra galutinis sio zmogaus aspekto israiska; jie veikia, nes zmones pasitiki viena nuo kitos, kad laikytusi taisykliu, apsauganciu grupe.
Cacioppo ir Patrick taip pat teigia, kad vienatve sukuria piktavaliska cikla, kai individo suvokimas ir mastymas tampa iskraipyti, todel jie neteisingai supranta kitu zmoniu meginimus juos itraukti, tampa maziau pasitikintys, bando maziau sunkiai iveikti siuos modelius ir vis daugiau ir daugiau pasalinta ir pesimistiska, sustiprinti izoliacija ir ankstyva mirti.
Taciau jie taip pat teigia, kad socialinio rysio poreikis yra toks stiprus, jis skatina izoliuotus zmones formuoti parasocialinius santykius su televizijos simboliais ar augintiniais.
Tai atrodo patvirtintas 2008 m. Jungtines Karalystes labdaros "Age Concern" (dabar - "Age of UK") ataskaitos, kurioje teigiama, kad beveik puse vyresniu nei 65 metu mano, kad televizija yra ju pagrindine imones forma.

Vienatve ir sveikata

"Age Concern" ataskaitoje taip pat nurodoma, kad vienisa JK vyresnio amziaus zmonems budinga epidemijos proporcija ir kad daugiau nei vienas is desimties zmoniu, vyresniu nei 65 metu, save laiko "vienisas", "visada" arba "daznai".
"The Times" specialusis patarejas Mervyn Kohleras sake "The Times", kad vienintele senatveje neisvengiama, bet labiau tiketina, kad tai ivyks del nelaimingo atsitikimo, blogos sveikatos ir skurdo.
Jis sake, kad atspirties taskas yra didesne dalis zmoniu, kurie dabar gyvena savarankiskai, daznai del nuovargio, del kurios gali atsirasti izoliacija, o veliau mazeja saves nepriekaistingumo spirale, arba nedalyvaujanti ar maziau galimybiu naujos jungtys ir draugyste.
Anksciau jis sake, kad vyresnio amziaus zmones ejo i kampine parduotuve, pasto skyriu ar bara, ir tai buvo priezastis puikiai apsirengti ir deti pastangas, taciau del to, kad sios vietos paslaugos isnyko, pasinaudojus nauju rysiu galimybemis su jais mazeja savigarba ir veda prie depresijos ir susijusiu sveikatos problemu.
Amerikos vienatves ekspertas James J Lynch sutinka, kad socialiai atsijunges kenkia musu sveikatai. Jis praleido beveik keturiasdesimt metu, zvelgdamas i tai, kaip vienatve prisideda prie ankstyvos koronarines sirdies ligos rizikos padidejimo.
Savo knygoje "A Cry Unheard: Naujos izvalgos apie vienuolingumo medicinines pasekmes" jis taip pat apibudina vienatve kaip tylia epidemija, kuri kenkia visuomenes sveikatai JAV, kur sukelia depresija ir ankstyva mirti. Jis raso:
"Jungtinese Amerikos Valstijose mirtingumas del visu mirties priezasciu, o ne tik nuo sirdies ligu, visada yra didesnis abieju lyciu ir visu rasiu issiskyrusioms, vienisoms ir naslems".
Lyncho teorija yra tai, kad dialogas yra labai svarbus sveikatai, o vaikai, kurie zlunga mokykloje, yra socialiai izoliuojami ir truksta bendravimo igudziu, kurie padetu jiems kompensuoti tai. Tai tampa pagrindine rimtu ligu ir ankstyvos mirties priezastimi, kai jie tampa suaugusiais.
Jis taip pat teigia, kad technologijos, kaip antai internetas, gali buti lengviau prisijungti, taciau jis mano, kad pamatysime daugiau vienatves, kuria sukelia technologijos, ir tai sukels daugiau medicininiu problemu.
Naujausi tyrimai rodo, kad kelias, per kuri vienatve mus gali pazeisti, yra per musu genus.
Kalifornijos universiteto Steven'as Cole'as ir jo kolegos nustate, kad letinis vienatve yra susijes su genu elgesio pokyciais. 2008 m. Geguze mokslinis amerikietis apibudino tyrima, kuriame Cole ir jo kolegos parode, kad zmones, kurie surinko geriausius 15% UCLA vienatves skales, turejo daugiau genu veiklos, susijusios su uzdegimu ir mazesniu genu aktyvumu, susijusiu su antikunu gamyba ir antivirusiniu aktyvumu. Be to, sie genetiniai modeliai buvo budingi vienatvei, o ne depresijai ar kitiems neigiamiems jausmams.
Naujausiame Taivano suaugusiuju tyrime buvo padaryta isvada, kad sie genetiniai pokyciai gali buti susije su streso hormono kortizoliu, kurio nesugebejimas slopinti su uzdegimu susijusiu genu, kuris yra zinomas rizikos veiksnys sirdies ligoms, veziui ir kitoms pavojingoms gyvybei salygoms .
Cacioppo ir Patrick taip pat teigia, kad kai kurie zmones yra genetiskai linke i vienatve ir kad nuo ju kencianciu zmoniu yra toks didelis, kad tai turetu buti laikoma genetine liga. Jie remiasi Cikagos universiteto ir Amsterdamo laisvojo universiteto 2005 m. Atliktu bendru tyrimu, kuriame mokslininkai nagrinejo daugiau kaip 8000 dvyniu per 12 metu ir nustate, kad 48% vienodu dvyniu ir 24% ne identisku dvyniu turi panasu lygi nuo vidutinio iki ekstremalios vienatves ir daug daugiau sutikimo nei broliu ir seseru, kurie nebuvo dvyniai.

Vienatve ir vienatve

Nors siuo metu neturime visuotinio vienatves apibrezimo, mes zinome, kas taip nera.
Vienatve, kur zmones savanoriskai izengia i savarankiska busena, nera tas pats kaip vienatve, kuri labiau susijusi su "paciumi" arba kaip Booth ja apibudina kaip i valstybe, kurioje zmones jauciasi "be galo vienisos del priezasciu, netgi jie gali ne visiskai suprantama ".
Savanoriska vienatve gali buti sveikas priesnuodis gyventi triuksmo pasaulyje, galimybe atsitraukti nuo saveikos "uzimtumo", budingos siuolaikiniam gyvenimui.
Savo knygoje "Vienatve: grizimas i save", praktikuojantis psichiatras ir Oksfordo mokslininkas Anthony Storr pabrezia rysi tarp vienatves ir kurybiskumo bei vienatves ir "giliu ir gydomuju psichologiniu patyrimu", kurie vyksta jo viduje, ir yra vieninteliai susije su rysiu su kitais.
Storr uzgincija ideja, kad zmogaus santykiai yra "sveiko ir laimingo akmens". Jis remia ideja, kad tai, kas vyksta zmogaus protuose, kai jis ar ji yra vienisas, ypac kai isivaizduojama vaizduote, yra vienodai svarbu ir tiems, kurie sugeba pasiekti kuryba.
Storr siulo, kad kurybines pastangos tradiciskai apibreziamos bendruomenes palaikymu, taciau tai yra klaidinanti ir nepaisoma tu sriciu ir interesu, kurie butinai yra individualus.
Vaikystes praradimas ir praradimas, depresija ir "remontas" formuojasi paauglysteje esanciais temperamentais, del kuriu kilo didziausia poetine kada nors parasyta, ir pavyzdziai yra anglu poetai.

Senatveje Storras nurodo "Treciaji gyvenimo laikotarpi", yra naturalus emocines priklausomybes nuo kitu ir susikaupusio demesio i vidines problemas perkelimas, taip pat kurybiskumas, ir jis nurodo kompozitorius ir romanistus kaip pavyzdzius.
Kabinis sutinka ir sako, kad vienatve gali buti "ieskoma giliu augimo patirciu, tokiu kaip meditacija, vizualizacija, muzikos klausymasis ir kitos" nieko nedaryti "formos".
Kitas klausimas, kuri "Booth" daro, yra tai, kad jus vis dar galite buti vienisas ir tureti daug rysiu su kitais. Butent tokiu rysiu kokybe yra svarbi: "kai kurie vienisi zmones turi pakankamus interaktyvius tinklus ir vis delto vienisi, nes jie nepatenkinti siais tinklais".
Tai yra dar viena ideja, kuri vis labiau abejojama: vienisi zmones lyginami su zmonemis, kurie yra vede.
Lafayette koledzo ir Majamio universiteto psichologu tyrimas rodo, kad vienisi vyresni nei 40 metu, kurie niekada nebuvo susituoke, gali buti tokie pat lankstus, kaip ir ju sutuoktiniai. Tyrimas uzgincija ideja, kad santuoka visada yra geriausia jusu sveikatai.
"Newsweek" 2009 m. Gruodzio men. Paskelbtame pranesime, pavadintame "Lafayette" psichologijos mokslu daktare Dzemila Bookwala, sake:
"Kai vieni zmones jauciasi kontroliuoti savo gyvenima ir gali pasikliauti savimi, jie gali tureti ypac dideli laimes lygi".
Taciau susituoke zmones, kurie teige esas labai savarankiski, nebutinai buvo patenkinti tuo, kad vidutiniai vyrukai buvo vidutiniskai atsipalaidave, sake ji.
"Busena profesore Santa Barbaros Kalifornijos universitete Bella DePaulo, kuri parase knyga" Isskirta: kaip vienisai stereotipai, stigmatizuoti ir ignoruoti ir vis dar gyvena laimingai po to "," Newsweek "pasake:
"As manau, kad galiausiai ateina i musu supratima, kad vienintelis gyvenimas pasikeite ir kad galima gyventi visiskai, patenkinanti gyvenima kaip viena asmeni".
Taip pat atrodo, kad su ankstyvuoju singletonu tyrimu kyla problema, kad jie daznai buvo sugrupuoti kartu su naslemis ir issiskyrusiais zmonemis.

Darbas su vienatve

Taigi, jei atsidursime vienisumo busenoje ir mes zinome, kad tai nera "savanoriskas vienatve", ka mes galime padaryti apie tai?
JK psichines sveikatos labdaros organizacija "MIND" siulo tokius pasiulymus, kaip iveikti vienatve, kuri, jos nuomone, yra imanoma, jei esate tikrai pasiryzusi to dirbti:

• Bukite pasirenge suteikti laiko ir energijos, pavyzdziui, galvoti apie jo priezastis ir teigiamus veiksmus, kuriuos galite imtis.


• Mokykis buti vienisas ir atsipalaidaves savo kompanijoje: sutelkti demesi i tai, kas jus esate ir ko norite. Tai gali buti susije su sunkiais jausmais, kurie gali buti priezastis, kodel jus nuolat ieskote kitu imoniu.


• Mokymasis susidoroti su savimi gali keistis, kaip jus susijes su kitais: pavyzdziui, po santykiu gali atsirasti maziau "bado" ir daugiau galimybiu suteikti.


• Suzinokite buti su kitais: pavyzdziui, ismokite pasakyti "ne", nustatyti santykiu ribas ir isreiksti savo jausmus, norus ir poreikius. Patikimas ir socialiniu igudziu mokymas gali buti naudingas.


• Nekeiskite dideliu pokyciu: isbandykite dalykus vienu mazu zingsniu vienu metu ir nesikreipiame i viena asmeni.


• Pirmiausia ismeginkite mazas saveikas: suraskite nedideli pokalbi su parduotuves darbuotoja arba asmeniu, esanciu autobuse.


• Prisijunkite prie vietos interesu grupes arba pradekite klase pagal tema, kuri jums patiks.


• Savanoris uz kazka.

Jie taip pat rodo, kad pasikalbeti su patareju ar psichoterapeutu gali buti saugus budas istirti ir suprasti problemas, rasti drasos ir paramos, kad susidorotu su situacijomis, kurios jauciasi nugaleje. Toks kalbejimo terapija gali padeti zmonems pirma karta sukurti savijauta ir pasitikejima, ir is ten suzinoti, kad rysys su kitais gali buti malonus ir malonus.
Ir jei ne vienas is siu pasiulymu neatrodo tinka to, ko ieskote, nesijaudinkite, nes Emily White sako savo tinklarastyje, nepaisydama kai kuriu ziniasklaidos priemoniu bandymu vaizduoti vienatve kaip "tam tikros neiprastos, pavojingos ligos busena" tai ne. Vienatve, sako Balta, yra "zmogaus buties dalis":
"Tai yra tai, ka kai kurie is musu atejo i pasauli, kuriai budingas polinkis. Tai kazkas, su kuo turime valdyti ir kovoti, o ne kazkas, del ko susirupinima kelia".
Ji sako, kad nereikia tyleti apie vienatve, ir tai sukuria geda ir saves kaltinima.
"Nieko blogo nera vienatve, ir mes turime pradeti tai pripazinti platesne ir atviresne valstybes diskusija", - priduria ji.
Saltiniai: Ray Hainer, "Vienatve skauda sirdi", health.com, 2009 m. Birzelio 21 d .; Jaapas Spreeuwas ir Xu Wangas "Trumpalaikes priklausomybes tarp dvieju likusiu gyvenimo trukmes modeliavimas", actuaries.org.uk 2008 m. Kovo 27 d .; D A Bennett et al, "Socialiniu tinklu poveikis Alzheimerio ligos patologijos ir senyvo amziaus pazinimo funkcijos lygiui: isilginis koorto tyrimas", Lancet Neurologija 2006 m. Geguze; Emily White'o tinklarastis, www.lonelythebook.com/loneliness-blog/; John Steinbeck, "Is peliu ir vyru", "Penguin Modern Classic 1993", "Kindle edition"; Jennifer Senior "Vieni drauge: ar miesto vienatve yra mitas", Zurnalas "New York", 2008 m. Lapkritis 23; Dzeimsas Lynchas "Nesukletos kalbos: naujos izvalgos apie vienatves medicinines pasekmes", Bancroft Press, 2000 m. Birzelis; Victoria Stern, "Vienatve gali sukelti rimta liga, iskaitant vezi", Mokslinis amerikietis, 2008 m. Geguzes 29 d .; "Priezastis vienatve gali buti bloga jusu sveikatai", "The Economist", 2011 m. Vasario 24 d .; JAV surasymo biuras "Seimos ir gyvenimo salygos: 2005"; Age Concern, 2008 "Socialiai atskirti ir gyventi vieni senesniame amziuje. Anglu senejimo isilginio tyrimo isvados (ELSA)."; Rosemary Bennett ir Mary Bowers, "Vienatve: tyla epidemija, plaunanti per Britanija", Laikai, 2009 m. Gruodzio 31 d .; http://scienceofloneliness.com; MIND.org.uk (svetaines puslapis: diagnozes ir salygos: vienatve); Richard Booth "Vienatve kaip psichiatriniu sutrikimu sudedamoji dalis". Medscape Bendroji medicina 2 (2), 2000; Kenneth M. Cramer ir Joanne E. Barry, "Vieningumo konceptualizavimas ir matai: palyginimas", Asmenybe ir individualus skirtumai, 27 (3), 1999 m. Rugsejo; Anthony Storr, "Vienatve: grizimas i save", HarperCollins, 1989; "Vienisas ir mylimas net per sventes", "Newsweek", 2009 m. Gruodzio 22 d.
Parase: Catharine Paddock, PhD