Ilgaamziski baltymai taip pat gali buti susije su nuotaikos kontrole

Per pastaruosius 10 metu "MIT" biologas Leonardas Guarente ir kiti tyrejai irode, kad labai mazai kaloriju dietos isprovokuoja issamu fiziologini atsaka, kuris skatina isgyvenima del sirtuinu baltymu komplekto. Nauja Garantes ataskaita paskelbta internete Lastele dabar irode, kad sirtuinai taip pat gali tureti pagrindine itaka psichologiniam atsakui i dietini apribojima.
"Guarente" tyrimas parode, kad peles tampa daug labiau susirupines, kai sirtuinai padideja smegenyse, kai ju maistas suvartojamas. Dviejuose dideliuose genetiniuose tyrimuose su zmonemis mokslininkai nustate, kad mutacijos, skatinancios sirtuino gamyba, paprastai susijusios su didesniu nerimo ir panikos sutrikimu. Jie hipotezuoja, kad sis nerimas gali buti evoliucine adaptacija, del kurios gyvunai ir zmones priziurimi labiau atsargiai, kai jie turi placiau ieskoti mazo maisto.
Guarente, Novartis biologijos profesorius MIT komentuoja:

"Tai prasminga, nes elgesio veiksmai butu tokie pat adaptyvus ir, kaip atranka evoliucija, kaip fiziologiniai padariniai. Nemanau, kad nenuostabu, kad elgesys is tikruju patenka i naturalios atrankos zona".

Tyrejai nurodo, kad gali buti imanoma gydyti nerima su sirtuinu slopinanciais vaistiniais preparatais. Taciau jie taip pat ispeja buti atsargus gydant sirtuina veikiancius vaistus. Kai kurie is siu vaistu siuo metu vyksta klinikiniu tyrimu metu del medziagu apykaitos ligu, tokiu kaip diabetas, ir nors sie vaistai negali patekti i smegenis, kai kurie mokslininkai tiria galimybes naudoti inhibitorius gydyti neurologinius sutrikimus, tokius kaip Alzhaimerio liga. Jei sie vaistai butu sukurti ir patvirtinti, gydytojams gali tekti ieskoti nerimo kaip galimo salutinio poveikio.
Dauguma eksperimentiniu tyrimu buvo atlikti "Guarente" laboratorijoje MIT, o genetinius tyrimus daugiausia atliko Virdzinijos Sandraugos universiteto ir Lozanos universiteto Sveicarijos bendradarbiai. Svarbiausias pranesimo autorius yra Sergijus Libertas, kuris yra "Guarente" laboratorijoje.

Psichologinis komponentas

Guarente buvo pirmasis mokslininkas, kuris atrado, kad sirtuinai prailgina mieliu gyvenimo trukme. Atradimas buvo atliktas mazdaug pries 20 metu ir nuo to laiko buvo irodyta, kad sirtuinai turi panasu poveiki kirminams, pelems ir kitiems gyvunams. Sirtuines koordinuoja ivairiu hormoniniu tinklu, reguliuojanciu baltymu ir kitu genu ivairove, is esmes islaikyti lasteles gyvas ir sveikas. Jie paprastai aktyvuojami reaguojant i streso veiksnius, tokius kaip badas ar uzdegimas.
Guarente sako: "Mes visada domejosi, ar tai gali buti psichologine sudedamoji dalis".
Savo naujame tyrime Guarente ir jo komanda istyre dvi peliu grupes, vienoje grupeje ju smegenyse buvo padidejes SIRT1 baltymas, o kita grupe (kontroline grupe). Tyrejai nusprende istirti siu pokyciu psichologine pasekme, kurioms jie pastate peles ant iskilios apytakos platformos su keturiais kvadranatais, du is kuriu buvo apsaugota siena, o kiti du buvo neapsaugoti.
Guarente paaiskina: "Normalios peles praleidzia daug laiko, siekdamos iseiti i neapsaugota regiona, o ypac nerima keliancios peles paprastai yra saugomos teritorijos".
Tyrejai pastebejo, kad padidejusios SIRT1 baltymu grupes peles praleido daug daugiau laiko arciau sienu, palyginti su kontrolines grupes pelemis, o tai rodo, kad padidejusi SIRT1 grupe buvo labiau nerima nei tie, kuriems truko sirtuino baltymu, kurie buvo daug daugiau nuotykis.
Po to, kai atlikus velesni grupes stebejimo lasteliu mechanizmo tyrima, jie nustate, kad sirtuinai padeda kontroliuoti neurotransmiterio serotonino lygi, kuris, kaip zinoma, yra gyvybiskai svarbus reguliuoti nuotaika.
Guarente komentarai: "Mums buvo labai nustebintas tai pamatyti, taciau mums taip pat buvo gana lengva issiaiskinti mechanizma, kuriuo sirtuinai reguliuoja nuotaika".
Nerimas ir depresija paprastai atsiranda del mazo serotonino kiekio. Mokslininkai atrado, kad sirtuinai aktyvina monaminoksidaze (MAO), kuri mazina serotonino kieki. MAO, taip pat zinomas kaip MAO inhibitorius, yra fermentas, kuris sulauzo serotonina ir yra daugelio antidepresantu paskirtis.
Nagrinejant depresijos peliu tyrejai nustate panasia itaka nerimo, taciau, pasak Guarente, "pelems depresijos priemones nera tokios tvirtos, todel jas sunku ivertinti".

Zmogaus rysys

"Guarente" komanda nusprende bendradarbiauti su Lausanne universiteto mokslo darbuotojais, kurie nustate, kad zmonems SIRT1 geno mutacijos yra susijusios su nerimo, panikos sutrikimu ir socialine fobija. Abi komandos istyre kai kuriu siu SIRT1 mutaciju molekulines pasekmes ir nustate, kad jie paskatino aktyvuma, o kita Virdzinijos Sandraugos universiteto bendradarbiu grupe atrado tvirtus rysius tarp vieno is siu SIRT1 mutaciju ir panikos sutrikimo pavojaus. Tai rodo, kad zmones, kuriu dietos yra labai mazai kaloriju, taip pat gali jaustis labiau nerima, nes ju smegenys gamina daugiau sirtuinu. Guarente komentuoja, kad jis nezino apie visus atitinkamus tyrimus.
Naujausi tyrimai rodo, kad sirtuino aktyvatoriai gali buti naudingi neurologiniu sutrikimu, tokiu kaip Alzhaimerio ir Parkinsono, gydymui, taciau siems vaistams turetu buti suteikta galimybe kirsti kraujo ir smegenu barjera, kuris slopina dauguma kraujotakoje molekuliu, patenkanciu i smegenis.
Guarente sako, kad tokie vaistai gali sukelti nerimo sutrikimus, taciau vis tiek verta siekti.
Jis daro isvada:
"Ka mes norime daryti - norime ismokti kuo daugiau informacijos apie sirtuinu biologija, informuoti apie sirtuino vartojamu vaistu vartojima ligu gydymui. Kuo daugiau mes zinome apie biologija, tuo geresne padeti mes turesime. zinau, kaip vartoti vaistus, kaip juos suvartoti ir kaip numatyti bet kokius galimus salutinius poveikius. Manau, kad dauguma zmoniu noretu prekiauti terapiniais vaistiniais preparatais, pvz., Alzheimerio liga, pvz., Alzheimerio liga, del padidejusio nerimo, kuris gali buti gydomas antra karta su selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius, tokius kaip Prozac. "
Parase Petra Rattue