Koks yra menopauzes ir nerimo rysys?

Turinys

1. Nerimas ir menopauze
2. Gydymas
3. Gyvenimo patarimai
4. Kova su panikos priepuoliu

Hormonu pokyciai, gyvenimo stresai, miego sutrikimai, susirupinimas del kuno ivaizdzio, nevaisingumo ir senejimo yra visi veiksniai, susije su menopauze, kurie gali prisideti prie nuotaikos svyravimu, streso, nerimo ir sumazejusio geroves jausmo moterims.

Perimenopauze yra faze pries galutini menesiniu perioda, per kuri kunas patiria daug fiziniu pokyciu. Sie organizmo pokyciai lemia minetus veiksnius, kurie gali sukelti nerima.

Menopauze atsiranda, kai laikotarpiai pasibaigia 12 menesiu. Perimenopauzes simptomai gali testis menopauzeje, taciau dazniausiai pasitaiko reciau.

Tyrimai rodo, kad 23 proc. Moteru patiria nerimo simptomus perimenopauzes metu ir kad sie nerimo simptomai nebutinai yra susije su depresija.

Pradejus perimenopauze, normalu jausti nerima ar depresija, taciau dazni, sunkus nerimo ar panikos priepuoliai neretai budingi menopauzes simptomai.

Nerimas ir menopauze

Kuno keitimas kartu su susirupinimu del vyresnio amziaus gali prisideti prie padidejusio nerimo.

Kai kurios moterys gali pasireiksti liudesne ar susirupinusios del menopauzes del pasikeitusiu organizmo, pavyzdziui, vaisingumo. Kitos moterys gali jaustis atsipalaidaves, kad nebesitikes nestumo.

Be to, per menopauzes metus moterys gali isgyventi daug reiksmingu gyvenimo pokyciu. Ju vaikai gali iseiti is namu, o ju tevai ar partneriai gali nusimesti del senejimo. Sie veiksniai gali prisideti prie padidejusio nerimo jausmu.

Menopauzes metu vykstantys hormoniniai pokyciai taip pat gali sukelti nerimo jausmus. Ypac gali pasikeisti hormonu kiekis, vadinamas estrogenais ir progesteronu.

Sie simptomai gali isnykti, kai perimenopaulis baigiasi, o moterys pradeda menopauze, kai hormonai tampa labiau subalansuoti.

Gydymas

Moterims, kurioms pasireiske menopauze, pasitaiko nepageidaujamu hormonu pakaitines terapijos (HRT) ir kitu menopauzes simptomu gydymo. Kai kurios moterys nera geros ZPT kandidates ir turetu priimti siuos sprendimus pas savo gydytoja.

Jei moteris praeina perimenopauze ir patiria dideli nerimo laipsni, ji taip pat gali buti paskirta medikamentais gydyti nerima. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti konsultacijas.

Moterims, kurioms yra vidutinio sunkumo ir sunkus nerimas, gali buti skiriamas populiarus antidepresantu tipas, zinomas kaip selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).

SSRI daznai yra efektyvus pagerinti nerimo simptomus. Taciau, kaip teigia Siaures Amerikos menopauzes draugija, apie puse zmoniu, vartojanciu siuos vaistus, pasireiskia salutinis poveikis, turintis itakos ju seksualiniam gyvenimui. Sie salutiniai poveikiai gali buti sumazejes lytinis potraukis ir sunku islaikyti susijaudinima ar pasiekti orgazma.

Kitos antidepresantu rusys yra moterims, sergantiems SSRI sukeliamais lytiniais poveikiais. Tai nauji antidepresantu tipai, tokie kaip bupropionas ir duloksetinas.

Senesni antidepresantu tipai, pvz., Tricikliniai antidepresantai ir monoaminooksidazes (MAO) inhibitoriai, nera susije su seksualine disfunkcija. Taciau jie gali sukelti ir kitus salutinius poveikius.

Dozes mazinimas gali sumazinti salutini poveiki kai kuriems zmonems, sergantiems lytiniu disfunkcija nuo antidepresantu vartojimo. Vis delto svarbu, kad kas nors, kas svarsto vaisto dozes mazinima, pirmiausia pasikonsultuotu su savo gydytoju, nes vaisto vartojimo sustabdymas gali tureti rimtu pasekmiu.

Gyvenimo patarimai

Sveikas gyvenimo budas, kuris apima svelnu fizini kruvi, gali zymiai sumazinti nerima.

Gydytojai mano, kad sveikas gyvenimo budas padeda su menopauzes simptomais ir sumazina panikos priepuolius.

Reguliarus, svelnus pratimas gali zymiai sumazinti nerima. Perimenopauze vykstancios moterys turi pasirinkti savo megstama pratybu forma ir stengtis, kad ji taptu dienos rutinos dalimi. Nesvarbu, ar tai yra vaiksciojimas, vaziavimas, plaukimas ar jogas, reguliarus mankstas gali padeti nudeginti nervu energija ir pagerinti nerimo simptomus.

Zmones turetu stengtis negerti per daug kofeino ar alkoholio. Kofeinas gali sukelti nerima ir nervinguma. Alkoholis yra depresantas, kuris taip pat gali pabloginti pagrindines nerimo priezastis.

Akupunktura gali buti veiksminga norint sumazinti nerima ir gydyti kitus menopauzes simptomus.

Geresniam miegui svarbu sumazinti nerima. Taciau moterys, vykstancios per menopauze, daznai miega blogai del naktinio prakaitavimo, kuri sukelia hormonu itampa.

Kai kurie nerima kelianti zmones mano, kad islaikyti "pries miego zurnala" gali padeti pagerinti miega. Is anksto miego dienorastyje zmones israso bet kokias nervingas mintis, kurias jie gali tureti, kad ju protas galetu lengviau atsigaivinti.

Moteru, serganciu menopauze, palaikymo grupes yra naudingos. Pagalbos grupeje zmones su tais paciais klausimais susitinka, kad aptare problemas, su kuriomis jie susiduria. Bendrai dalijantis savo patirtimi gali padeti jiems iveikti nerima.

Jei moteris isgyvena menopauze ir patiria nerima, bet nenori dalyvauti paramos grupeje, tiesiog pasikalbeti su draugais apie tai, ka ji isgyvena, taip pat gali buti labai naudinga.

Svarbu tai, kad moterys turetu isitikinti, kad jie paims laika. Tam tikros veiklos rusys, pavyzdziui, sodininkyste, skaitymas, medituojantis, praktikuojantis protingumas ar jogas, yra geras budas sutelkti demesi i save ir sukurti jausmus del geroves ir atsipalaidavimo.

Kova su panikos priepuoliu

Panikos priepuoliai gali buti reakcija, o ne menopauzes simptomas. Tai gali buti fiziniai simptomai, tokie kaip dusulys, silpnumas ir pykinimas.

Daugelis moteru patiria panikos priepuolius menopauzes metu.Kadangi zmones, kurie anksciau turejo panikos priepuolius, dazniau patiria panikos priepuolius perimenopauzes laikotarpiu, gydytojai mano, kad panikos priepuoliai yra reakcija, o ne menopauzes simptomas.

Kai kas nors panikos priepuolis, jie patiria intensyvius nerimo ar "pasmerkimo" jausmus. Sie jausmai gali buti susije su fiziniais simptomais, tokiais kaip:

• sirdies sirdies plakimas
• dusulys
• galvos svaigimas
• silpnumas
• prakaitavimas
• pykinimas
• dilgciojimo pojuciai

Panikos priepuoliai dazniausiai trunka 10-30 minuciu, taciau jie taip pat gali pasikartoti serijose epizodu, kurie gali trukti valandas.

Daugelis zmoniu, patyrusiu panikos priepuoli, pirma karta nerimauja del to, kad jie serga sirdies priepuoliu ar nerviniu skilimu. Panikos priepuoliai gali buti viena is paciu siaubingiausiu zmogaus gyvenimo patirties.

Jei kas nors patiria panikos priepuolius, jie turetu pasikalbeti su savo gydytoju. Jie gali arba skirti vaistus, arba perduoti asmeni psichines terapijos, kuri gali padeti.

Kai kurie zmones mano, kad praktikuojantys protingumo metodai gali padeti isvengti panikos priepuoliu. Zvilgsnis i pratima, praktikai sutelkti demesi i mintis ir fizinius simptomus, kurie lydes panikos priepuoli ir suzinoti, kaip juos valdyti.

Nereguliarus kvepavimas gali sukelti panikos priepuolius. Pavyzdziui, bandant kvepuoti daugiau nei jusu kunas gali leisti jums arba kvepuoti per greitai. Mokantis kontroliuoti kvepavima, kai patiria dideli nerima, zmones gali padeti kontroliuoti panikos priepuolius.

Pasimatymas su tavimi, kai panikos priepuolis yra naudingas. Sis asmuo gali jus nuraminti, svelniai paskatins jus suletinti kvepavima ir likti su tavimi tol, kol ispuolis praejo.

Kaip ir nerimas apskritai, zinoma, kad tam tikri gyvenimo budo pokyciai padeda sumazinti panikos priepuolius. Jie apima:

• valgyti sveika ir subalansuota mityba su daugybe svieziu vaisiu ir darzoviu
• vengti alkoholio
• sumazinti kofeino vartojima
• mokymosi savirealizacijos metodai
• gauti daug sviezio oro