lt.3b-international.com
Vidutines MDMA dozes "mirtina siltoje aplinkoje"
Naujojo preliminariojo Nacionaliniu sveikatos institutu tyrimo rezultatai, paskelbti 2008 m Neurologijos leidinys - suzinoti, kad laisvalaikio vaistas MDMA, kartu su siltesniu smegenu temperatura, yra susijes su didesniu mirciu pavojumi.
Dideles MDMA dozes (dazniau zinomos kaip ekstazis, kai vaistas tiekiamas piliulemis arba "Molly", kai milteliai yra vartojami) gali padidinti kuno temperatura ir sukelti ivairius neigiamus padarinius.
Ankstesni tyrimai parode, kad ekstazio vartotojai susiduria su sumazejusiu ju hipokampos kiekiu ir sumazejimu pilkoje medziagoje.
Sie smegenu strukturos pokyciai gali buti susije su reiksmingomis atminties problemomis, apie kurias pranesa letiniu narkotiku vartotojais, nes hipokampos atrofija yra pazintiniu sutrikimu ligu, tokiu kaip Alzheimerio liga, bruozas.
Tyrimai, kuriuose nagrinejamas vidutinio sunkumo vaisto doziu poveikis, parode nenuoseklius rezultatus. Todel kai kurie zmones mano, kad vaistas yra nekenksmingas, jei jis vartojamas nuosaikiai. Taciau naujasis tyrimas, kurio tikslas - suformuluoti salygas, kuriomis paprastai naudojamas MDMA, kelia gresme tai prielaida.
Mokslininkai, vartoje MDMA ziurkems, kuriu vidutine ar maza doze buvo ankstesniuose tyrimuose, nebuvo mirtina. Ziurkes buvo stebimos del smegenu ir kuno temperaturos pokyciu, o mokslininkai ismatuoti, kaip ziurkiu kraujagysles galejo issiplesti, kai ju kunai bando atsipalaiduoti.
"Ziurkes prarado gebejima pasalinti pernelyg dideli siluma siltesneje aplinkoje"
Tyrejai nustate, kad kai ziurkes buvo vieni ir kambario temperaturos aplinkoje, vidutine MDMA doze siek tiek padidino tiek smegenu, tiek kuno temperatura. Taip pat siek tiek sumazejo ziurkiu sugebejimas pasalinti pernelyg didele karscio kieki.
Taciau kai tokia pat MDMA doze buvo skiriama ziurkems, kuriu narvelyje buvo kitos ziurkes arba kai jie buvo siltesneje aplinkoje, tyrejai nustate, kad kai kurios ziurkes mire.
Ziurkes mire del to, kad narkotikas sumazejo ju kuno fizinis sugebejimas pasalinti siluma.
Zmones daznai imasi MDMA karstose, perkrautose, socialinese situacijose, todel sios isvados taip pat gali buti svarbios zmonems.
Kai kurie zmones mano, kad MDMA yra nekenksmingas, jei jis vartojamas nuosaikiai. Vis delto sis naujasis tyrimas, skirtas imituojant vaistu vartojimo bukle, kelia gresme siam prielaidui.
"Sie rezultatai rodo, kad MDMA naudojimas tam tikruose siltuose ir socialiniuose nustatymuose gali buti pavojingesnis nei paprastai manoma", - sako pirmasis sio tyrimo autorius dr. Eugenijus Kiyatkin.
"Net su vidutinemis dozemis mes mateme vaistu sukelta, mirtina smegenu hipertermija socialines saveikos salygomis ir siltoje aplinkoje".
Mokslininkai teigia, kad del siu rezultatu gali atsirasti medicinine intervencija, siekiant kovoti su MDMA sukelta hipertermija. Pavyzdziui, gydymas, skirtas kraujagysliu susitraukimams odoje, padidintu viso kuno ausinimo efektyvuma, galbut isgelbetu gyvybes.
Kovo men. Los Andzelo biomedicinos tyrimu instituto mokslininkai paskelbe apie MDMA gydomos socialines nerimo gydyma suaugusiems zmonems, sergantiems autizmu, sauguma ir efektyvuma.
Sis tyrimas yra naujausia moksliniu tyrimu programoje, kurioje vertinama MDMA terapine vartojimas zmonems, sergantiems autizmu. Priezastis, kodel mokslininkai kreipesi i MDMA kaip sios grupes gydyma, yra tai, kad tradiciniai receptiniai vaistiniai preparatai, naudojami kitiems suaugusiems zmonems gydyti, neretai ar depresijai gydyti, daznai yra neveiksmingi zmonems, sergantiems autizmu.
Is tikruju, MDMA pirma karta buvo sukurta kaip psichiatrinis gydymas, Merck farmacijos kompanija 1912 m., Kai ji buvo tiesiog vadinama "3,4-metilendiioksimetamfetaminu". Nepaisant to, kad iki 1985 m. Placiai paplites rekreacinis naudojimas buvo naudojamas terapinis MDMA naudojimas.
Siuloma tyrimo metu sumazinti seklos laika, siekiant apsaugoti senstancia DNR
Placiai zinoma, kad ilgesni laika sedintys asmenys gali tureti neigiama poveiki sveikatai. Taciau "British Medicine Sports Journal" paskelbtame naujajame tyrime teigiama, kad sutrumpintas sedimojo laiko kiekis gali apsaugoti DNR senejima ir net pratesti jo gyvenimo trukme. Sesk maziau: naujame tyrime nustatyta, kad sumazejes sedejimo laikas yra susijes su telomero pratesimu, kuris gali ilginti gyvenimo trukme.
Zarnu bakterijos padeda reguliuoti kraujospudi
Naujajame tyrime JAV mokslininkai teigia, kad zarnu bakterijos yra sudetingos sistemos dalis, palaikanti kuno kraujospudi. Jie atrado specializuota kvapa igaunanti receptoriu, paprastai esanti nosyje, taip pat galima rasti viso kuno kraujagyslese. Zarnyne receptorius reaguoja i mazas molekules, kurias sukelia bakterijos, didinant kraujospudi.
